Baltijos jūroje – incidentas, kuris galėjo baigtis kur kas blogiau: Rusijos laivas paleido raketas NATO sraigtasparnio kryptimi

Baltijos jūroje įvyko incidentas, po kurio Danija išsikvietė Rusijos ambasadorių, o šalies vadovai pradėjo kalbėti apie vis pavojingesnį elgesį regione.

Viskas prasidėjo kaip įprasta stebėjimo misija.

Danijos karinių oro pajėgų sraigtasparnis skrido fotografuoti tarptautiniuose vandenyse buvusios Rusijos fregatos.

Tokios misijos vykdomos nuolat.

Tačiau šį kartą situacija netikėtai pasikeitė.

Rusijos karo laivas sraigtasparnio kryptimi paleido dvi signalines raketas.

Viena jų praskriejo taip arti, kad Danijos gynybos ministras atstumą apibūdino vos keliais metrais.

Prasidėjo kaip įprasta misija

Incidentas įvyko netoli Gedserio, pietinėje Danijos dalyje.

Danijos kariuomenės „Fennec“ sraigtasparnis vykdė įprastą Rusijos karinio laivo stebėjimo ir fotografavimo užduotį.

Rusijos fregata tuo metu buvo tarptautiniuose vandenyse.

Danijos gynybos ministro Jeppe Bruuso teigimu, sraigtasparnis vykdė standartinę procedūrą, kuri panašiomis aplinkybėmis buvo atlikta daugybę kartų.

Iš pradžių niekas nerodė, kad ši misija taps tarptautiniu incidentu.

Tada iš Rusijos laivo buvo paleistos dvi signalinės raketos.

Viena praskriejo vos už kelių metrų

Danijos kariuomenė pranešė, kad abi signalinės raketos buvo paleistos sraigtasparnio kryptimi.

Viena jų pralėkė labai arti orlaivio.

J. Bruusas „Reuters“ sakė, kad kalbama apie vos kelių metrų atstumą.

Dar viena aplinkybė Danijai sukėlė klausimų.

Pasak šalies gynybos ministro, prieš raketų paleidimą nebuvo nei radijo ryšio, nei kitokio perspėjimo.

Danijos vertinimu, toks elgesys buvo pavojingas.

Ar sraigtasparnis galėjo nukentėti?

Signalinės raketos pirmiausia skirtos signalui perduoti, o ne orlaiviams naikinti.

Tačiau tai nereiškia, kad jų paleidimas šalia skrendančio sraigtasparnio yra nepavojingas.

Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussen incidentą pavadino nepriimtinu ir pareiškė, kad galėjo kilti pavojus žmonių gyvybėms.

Taigi katastrofa nebuvo neišvengiama, tačiau Danijos pareigūnai situaciją vertina kaip realią saugumo riziką.

Būtent dėl to įvykis peržengė paprasto incidento jūroje ribas.

Danija išsikvietė Rusijos ambasadorių

Kopenhaga reagavo diplomatiniais kanalais.

Rusijos ambasadorius Danijoje Vladimiras Barbinas buvo iškviestas pasiaiškinti.

Danijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Rusija palaipsniui plečia ribas to, ką laiko priimtinu elgesiu.

Dar griežčiau pasisakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.

Ji incidentą pavadino neatsakingu ir susiejo jį su platesne Rusijos veiksmų Europoje tendencija.

Tai yra Danijos vyriausybės pateikiamas Rusijos elgesio vertinimas.

Maskva pateikė visiškai kitokią versiją

Rusija Danijos kaltinimų nepriėmė.

Maskvos ambasadorius V. Barbinas savo ruožtu apkaltino Danijos karinius sraigtasparnius pavojingais manevrais netoli Rusijos karo laivų.

Jis Kopenhagai perdavė oficialią protesto notą ir pareikalavo imtis priemonių, kad panašūs incidentai nepasikartotų.

Rusijos diplomatas taip pat priminė ankstesnį 2025 metų incidentą, kai, Maskvos teigimu, Danijos sraigtasparnis pavojingai priartėjo prie kito Rusijos karo laivo.

Danija ir Rusija taigi pateikia skirtingas įvykių interpretacijas.

Tačiau pats faktas, kad Rusijos fregata paleido dvi signalines raketas ir viena jų praskriejo arti Danijos sraigtasparnio, yra patvirtintas Danijos kariuomenės.

Kodėl ši vieta tokia svarbi?

Incidentas įvyko strategiškai jautriame Baltijos jūros regione.

Danijos sąsiauriai yra pagrindiniai jūrų keliai, jungiantys Baltijos jūrą su Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynu.

Jais juda ne tik prekybiniai laivai.

Šis maršrutas svarbus ir kariniam laivynui bei Rusijos naftos eksportui.

Todėl Danijos kariuomenė atidžiai stebi per regioną judančius karinius laivus.

Po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Baltijos jūros saugumo situacija tapo dar jautresnė.

Danai sako tokių ženklų matę ir anksčiau

Danijos gynybos žvalgyba dar anksčiau buvo skelbusi apie pavojingus susidūrimus su Rusijos kariniais laivais.

Pasak Danijos tarnybų, būta atvejų, kai Rusijos laivai pasirinkdavo pavojingai artimas trajektorijas ar kitais būdais didindavo įtampą.

Maskva tokius kaltinimus atmeta.

Tačiau naujausias incidentas Danijoje sustiprino diskusijas, ar Baltijos jūroje didėja netyčinės eskalacijos rizika.

Kartais tam gali neprireikti iš anksto suplanuotos atakos.

Užtenka vieno klaidingai įvertinto veiksmo.

NATO 4-ojo straipsnio Danija aktyvuoti neketina

Nepaisant griežtos Kopenhagos reakcijos, Danija nepareiškė ketinanti dėl šio incidento prašyti NATO konsultacijų pagal 4-ąjį straipsnį.

Gynybos ministras J. Bruusas paaiškino, kad tam reikėtų tiesioginio išpuolio prieš Danijos teritoriją ar gerokai rimtesnės situacijos.

Tai svarbi detalė.

Incidentas vertinamas rimtai, tačiau Danija jo nelaiko tiesiogine karine ataka prieš savo teritoriją.

Todėl kalbos, kad NATO ir Rusija po šio epizodo jau buvo atsidūrusios ant tiesioginio konflikto slenksčio, būtų perdėtos.

Tačiau rizika slypi kitur

Didžiausia tokių incidentų problema yra galimybė, kad situacija gali vystytis ne taip, kaip planavo kuri nors pusė.

Kai kariniai laivai ir orlaiviai veikia arti vieni kitų, net nedidelė klaida gali sukelti daug rimtesnių pasekmių.

Jeigu būtų nukentėjęs Danijos sraigtasparnis ar jo įgula, Kopenhagai būtų tekę reaguoti į visiškai kitokio masto incidentą.

Būtent todėl šalys turi procedūras, skirtas perspėti viena kitą ir sumažinti nesusipratimų riziką.

Danija pabrėžia, kad šį kartą prieš raketų paleidimą tokio perspėjimo nebuvo.

Baltijos jūra tampa vis jautresne vieta

Pastaraisiais metais Baltijos regione būta oro erdvės pažeidimų, dronų incidentų, povandeninės infrastruktūros pažeidimų ir kitų saugumo problemų.

Prie to prisideda nuolatinis NATO ir Rusijos karinių pajėgų buvimas regione.

Todėl kiekvienas naujas artimas susidūrimas vertinamas daug jautriau nei prieš kelerius metus.

Danijos sraigtasparnis šįkart saugiai grįžo.

Tačiau keli metrai, apie kuriuos kalba šalies gynybos ministras, tapo svarbiausia visos istorijos detale.

Nes Baltijos jūroje šįkart niekas nenukentėjo, tačiau incidentas dar kartą parodė, kaip greitai įprasta stebėjimo misija gali virsti pavojinga tarptautine konfrontacija.