Tomas L.
Rugsėjis jau įsibėgėjo, tačiau vienas svarbiausių naujo prekybos tinklo pažadų kol kas dar lieka apgaubtas paslaptimi. „Marytė retail“ pirmąsias parduotuves planuoja atidaryti šį mėnesį, bet konkrečias vietas bendrovė žadėjo paskelbti tik rugsėjo antrojoje pusėje. Todėl pirkėjams kol kas belieka spėlioti, kuriuose miestuose naujas vardas pasirodys pirmiausia.
Šis laukimas nestebina – kalbama ne apie vieną nedidelę parduotuvę, o apie ambicingą planą per kelerius metus sukurti dešimčių žemų kainų parduotuvių tinklą. Bendrovė skelbia, kad iki 2026 metų pabaigos Lietuvoje sieks turėti 20 prekybos vietų, o 2027-aisiais jų skaičių ketina padvigubinti iki 40.
Vis dėlto svarbu atskirti tai, kas jau paskelbta, nuo to, kas dar tik planuojama. Šiuo metu patvirtinta pati plėtros kryptis ir preliminarus terminų grafikas, tačiau tikslios pirmųjų parduotuvių vietos, atidarymo dienos bei galutinis miestų sąrašas viešai dar nepateikti.
Pirmasis atsakymas turėtų paaiškėti rugsėjo antroje pusėje
„Marytė retail“ apie savo planus paskelbė rugpjūčio pabaigoje. Tuomet bendrovė pranešė, kad pirmosios parduotuvės duris turėtų atverti jau rugsėjį, o detalesnius plėtros planus ir konkrečias vietas ketina pristatyti rugsėjo antrojoje pusėje. Rugsėjo 13-oji reiškia, kad šis terminas dar nėra pasibaigęs, todėl delsimas savaime nereiškia, kad atidarymo planai atšaukti ar nukelti.
Kol kas bendrovė nėra oficialiai nurodžiusi, ar pirmosios parduotuvės bus sutelktos didžiuosiuose miestuose, ar iš karto bus siekiama aprėpti regionus. Toks sprendimas gali būti itin svarbus visam tinklo startui: didžiuosiuose miestuose konkurencija yra didesnė, tačiau potencialių pirkėjų srautas taip pat solidesnis. Regionuose nauja žemų kainų parduotuvė galėtų greičiau tapti pastebima, ypač ten, kur pirkėjai jautriau reaguoja į kasdienio krepšelio kainą.
Dalis „Marytės“ parduotuvių planuojama buvusiose „Mere“ patalpose. Šis sprendimas leistų tinklui greičiau įžengti į rinką, nes kai kurios prekybai pritaikytos erdvės jau egzistuoja. Tačiau tai nereiškia, kad naujasis tinklas automatiškai perims ankstesnį modelį ar taps tiesiog pakeistu „Mere“ vardu. Apie tokias abejones jau kalbėta viešojoje erdvėje, o „Marytės“ vadovas pabrėžė, kad kuriamas lietuviško kapitalo žemų kainų tinklas.
Ko pirkėjai gali tikėtis naujose parduotuvėse?
Pagrindinis „Marytės“ pažadas – žemų kainų formatas. Bendrovė kalba apie galimybę sutaupyti kasdieniams pirkiniams ir subalansuotą asortimentą, tačiau konkrečių prekių ženklų, produktų kategorijų ar kainų sąrašo kol kas nepateikė. Todėl šiuo metu nebūtų teisinga teigti, kad visos prekės būsiančios pigesnės už „Lidl“, „Maximos“, „Norfa“, „Iki“ ar „Rimi“ siūlomą produkciją.
Labiausiai tikėtina, kad pirkėjai susidurs su pasirinkimo ir kainos kompromisu. Žemų kainų parduotuvės dažnai siekia mažinti veiklos sąnaudas, siūlyti mažesnį arba kruopščiau atrinktą prekių pasirinkimą, daugiau dėmesio skirti greitai perkamiems kasdieniams produktams. Tai gali reikšti, kad vienoje kategorijoje bus vos keli variantai, tačiau daliai pirkėjų būtent toks formatas ir yra patrauklus – apsipirkimas tampa greitesnis, o krepšelį lengviau kontroliuoti.
Kita vertus, mažesnis asortimentas ne visada automatiškai reiškia mažesnę galutinę kainą. Daug kas priklausys nuo tiekimo sutarčių, logistikos, parduotuvių dydžio, darbuotojų skaičiaus ir to, ar tinklas sugebės pakankamai greitai pasiekti planuojamą mastą. „Marytė retail“ per artimiausius trejus metus planuoja investuoti iki 5 mln. eurų ir sukurti daugiau kaip 200 darbo vietų, tačiau tokie skaičiai kol kas yra bendrovės planai, o ne jau įgyvendinti rezultatai.
Konkurentai turės stebėti ne pavadinimą, o kainų krepšelį
Į Lietuvos mažmeninės prekybos rinką „Marytė“ žengia tuo metu, kai pirkėjai jau įpratę lyginti akcijas, sekti nuolaidų leidinius ir rinktis skirtingus tinklus pagal konkrečias prekių kategorijas. Todėl naujam žaidėjui neužteks vien garsaus starto ar patrauklaus pavadinimo – reikės įrodyti, kad kainos iš tiesų konkurencingos.
„Lidl“ Lietuvoje jau seniai siejamas su ribotesniu, privačių prekių ženklų pagrindu formuojamu asortimentu ir žemų kainų pozicionavimu. „Maxima“, „Norfa“, „Iki“ ir „Rimi“ konkuruoja ne tik kaina, bet ir parduotuvių tinklo dydžiu, akcijomis, lojalumo programomis, šviežių produktų pasiūla bei patogumu. Dėl to „Marytei“ teks ieškoti aiškios nišos: arba siūlyti išskirtinai patrauklų bazinių prekių krepšelį, arba konkuruoti lokaliai ten, kur pirkėjai pasigenda pigesnės alternatyvos.
Prekybos tinklų ekspertas Petras Čepkauskas yra nurodęs, kad vietos žemų kainų tinklui Lietuvoje teoriškai yra, tačiau praktinį modelio gyvybingumą parodys tik reali veikla. Kitaip tariant, svarbiausias testas prasidės ne per pirmąją spaudos konferenciją, o tuomet, kai pirkėjai galės palyginti viso krepšelio kainą skirtingose parduotuvėse.
20 parduotuvių iki metų pabaigos – ambicingas tikslas
Jeigu rugsėjį bus atidarytos pirmosios parduotuvės, iki metų pabaigos tinklui teks labai sparčiai plėstis. Nuo kelių pradinių vietų iki 20 parduotuvių per likusius 2026 metų mėnesius – ambicingas tempas, ypač todėl, kad kiekvienai naujai vietai reikia patalpų, darbuotojų, prekių tiekimo ir veikiančios logistikos.
2027 metų tikslas – 40 parduotuvių – dar labiau padidins spaudimą. Tinklas turės ne tik atidaryti naujas prekybos vietas, bet ir išlaikyti vienodą kainų, aptarnavimo bei prekių tiekimo standartą. Būtent šis etapas parodys, ar „Marytė“ taps ilgalaikiu rinkos dalyviu, ar liks trumpalaikiu bandymu užpildyti po „Mere“ pasitraukimo atsiradusią nišą.
Kol kas pirkėjams belieka laukti svarbiausio pranešimo – pirmųjų adresų ir konkrečių atidarymo datų. Rugsėjo antroji pusė turėtų atsakyti, ar „Marytė“ iš tiesų pasirengusi greitam startui. O tada paaiškės ir svarbiausia: ar naujasis vardas pasiūlys realiai mažesnį krepšelį, ar tik dar vieną pažadą konkurencingoje Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje.
