Tomas L.
Premjerė Inga Ruginienė sako, kad apie oro balionus, kuriais gebama cigarečių kontrabanda, kalba visa Europa, ir tai, anot jos, džiugu. Labai gerai, pasak ministrės pirmininkės, ir tai, kad Europa Baltarusijos veiksmus identifikuoja kaip hibridinę ataką.
Taip I. Ruginienė kalbėjo ketvirtadienį spaudos konferencijoje po Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio.
Ruošiamės kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą
Ji pranešė, kad Lietuva dėl oro balionų, skrendančių iš Baltarusijos, padarytos žalos civilinei aviacijai ruošiasi kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą. Pasak premjerės, duomenis, reikalingus kreipimuisi, rinks Teisingumo, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos.
Paklausta, ar toks kreipimasis apskritai būtų prasmingas žinant, kad kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Rusija, nepaiso šio teismų sprendimų, I. Ruginienė vertino, kad tikrai taip.
„Viskas yra prasminga. Pasižiūrėkit, ką Ukraina daro. Ukraina irgi kiekvieną dieną renka įrodymus. Mes esame šalis, kuri pripažįsta tarptautinę teisę, mes esame šalis, kuriai labai svarbi reputacija. Ir mes turime tam tikrus veiksmus, kuriuos mes atliekame kaip normali demokratinė valstybė“, – tvirtino ministrė pirmininkė.
„<…> Mes, kaip demokratinė valstybė, turime veikti pagal demokratinius principus ir tikėtis, kad vieną dieną, galbūt, situacija pasikeis ir tos valstybės agresorės, kurios nepripažįsta tarptautinės teisės gal persigalvos ir tada mūsų tie veiksmai suveiks. Bet mes nuleisti rankų tikrai negalime“, – dėstė politikė.
Sako, kad įstrigusių vilkikų yra keli šimtai
Kalbėdama apie Baltarusijoje sulaikytus vilkikus, premjerė pabrėžė, kad jų ten nėra nė tūkstančio.
„Tarnybų duomenimis, mes skaičiuojame apie 280 sunkvežimių. Tos įmonės, kurios deklaruoja tuos sunkvežimius, yra tiek Baltarusijos, tiek lietuvių kapitalo. Skiriasi tas skaičius nuo to, ką anksčiau mes kalbėjome. Apie 5 tūkst. čia net nėra kalbos, nes fiziškai tokių skaičių tikrai negali būti“, – tikino I. Ruginienė.
Ji pasakojo, kad Lietuva su Baltarusija turi komunikacijos kanalų ir šiuo metu žinutėmis su šios valstybės pareigūnais apsikeičiama techniniame lygmenyje.
Reiškia abejones, ar politinėms deryboms palankus metas
I. Ruginienė reiškė abejones, ar dabar metas politinėms deryboms su Baltarusija.
„<…> Politinių derybų tikrai kol kas nėra. Ir aš abejoju, ar tam tikrai yra tinkamas, palankus momentas.
Ką mes dar darome, mes aktyviai kontaktuojame su mūsų sąjungininkais, su JAV. Lygiai taip pat – su Europos Komisija.
Kaip žinote, amerikiečiai turi savo diplomatinius kontakto kanalus su Baltarusija. Tai, kai tik pirmą kartą pradėjome kalbėti apie sienų uždarymą, amerikiečiai mums labai padėjo. Ir šį kartą mes irgi tą kontaktą aktyvų laikome. Kitą savaitę galėsiu jums apie tai gal detaliau pasakyti, bet veikiame jungtinai su mūsų sąjungininkais“, – tikino ministrė pirmininkė.
„Jau visa Europa kalba apie balionus“
„Jau visa Europa kalba apie balionus ir tai – džiugu. Tai reiškia, kad tai – ne tik Lietuvos problema, bet tai jau ir visa Europa identifikuoja, kad tai galėtų būti didesnio masto ir platesnė problema“, – pridūrė I. Ruginienė.
Ji teigiamai įvertino ir tai, kad Europa į Lietuvą siunčiamus oro balionus „identifikuoja kaip hibridinę ataką“ ir „kaip grėsmę, o ne tik kontrabandą“.
Paulauskui – įpareigojimas teikti daugiau informacijos
Be kita ko, ministrė pirmininkė vertino, kad policija visuomenei turi pateikti daugiau informacijos apie kovą su kontrabandiniais balionais ir sulaikytus kontrabandos dalyvius. Politikė pranešė, kad nuo šiol policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas bus įpareigotas apie tai reguliariai paskelbti.
„Bus įpareigojimas iš manęs vidaus reikalų ministrui įpareigoti [policijos] generalinį komisarą, nes vidaus reikalų ministras generalinį komisarą padarė mobilių [pareigūnų] grupių lyderiu, atsiskaityti visuomenei kelis kartus per savaitę, pranešant, kas bus padaryta per tas naktis, ką mobilius grupės iš tikrųjų nuveikė per vieną ar dvi naktis. Ką konstatavome, kad mobilios grupės nuveikė daug, bet visuomenei tos informacijos tikrai trūksta“, – komentavo ministrė pirmininkė.
Kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija ruoš planą
Lietuva, kaip kalbėjo premjerė, turi ruoštis ir kitoms naujoms galimoms grėsmės. Atitinkamą planą, jos teigimu, per savaitę paruoš Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė.
„Krašto apsaugos ministerija kartu su kariuomene turi paruošti strateginį planą, jį pristatys man po savaitės, kuriame turi būti sudėlioti prioritetai, ką ir kaip, kokiais žingsniais Krašto apsaugos ministerija mato, kad reikia čia ir dabar daryti parengtyje reaguojant į vis naujai iškylančias grėsmes.
Jau ne vieną kartą sakiau, oro gynyba yra vienas iš svarbiausių prioritetų. Tai, kas planuota prieš penkerius metus ir anksčiau, turi būti perdėliota ir tą mes darome“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Realios“ 6 idėjos kovai su oro balionais
Skelbta, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė 1 mln. eurų finansavimo verslui programą, kurioje dalyvaujančios įmonės gali siūlyti technologinius sprendimus kovai su šalies oro erdvę pažeidusiais balionais. Šioje programoje, pasak premjerės, dalyvavo 36 dalyviai, 6 idėjos, anot jos, atrodo realios ir įdomios.
„Kitą savaitę ministeriją pristatys mūsų kanceliarijai, mes aptarsime ir greitu laiku bus šitos idėjos pristatytos ir visuomenei“, – pažymėjo I. Ruginienė.
Ketvirtadienį posėdžiavusi NSK, jos teigimu, neaptarinėjo galimybės įsivesti papildomas nacionalines sankcijas reaguojant į veiksmus Baltarusijoje. Visgi, tokia priemonė, pasak I. Ruginienės, turima mintyse.
„Šiai dienai yra dirbama ties tarptautinių sankcijų paketu, Užsienio reikalų ministerija aktyviai dirba su Europos Komisija. Turim padaryti, žingsnis po žingsnio einame labai nuosekliai. Ir tam tikras, visiškai griežtas, kraštutines priemones turime omenyje“, – tęsė ji.
„Renkamės neeskaluoti situacijos“
„Kraštutinių priemonių“, politikės teigimu, Lietuva turi ir daugiau.
„Bet šiai dienai mes renkamės neeskaluoti situacijos. Mes norime techniniu lygmeniu kuo greičiau ją išspręsti.
Transporto priemones įkalino Baltarusija ir tokiu būdu iš jų pusės jie rodo, kad šitas procesas yra politizuotas, ir kad tai visiškai kalba ne apie kontrabandą. Tam mes ir įjungėme įvairius diplomatinius kanalus, savo sąjungininkus, kad darytume spaudimą ir vis dėlto išnaudotume visas galimybes susitarti“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Kai Lietuva visus „kanalus išnaudos“ ir vis tiek matysime, kad Baltarusijos laikysena – piktybinė, kad nėra noro ką nors keisti, tuomet, ministrės pirmininkės teigimu, „įjungsime griežčiausias priemones“.
Įstrigę vilkikai, stabdomas Vilniaus oro uosto darbas
Ketvirtadienį NSK posėdis vyko Baltarusijos institucijoms vis dar neišleidžiant Lietuvos vilkikų, be to, į Lietuvą iš Baltarusijos vis dar skraidinami oro balionai su cigarečių kontrabanda. Lietuvos politikai ir pareigūnai tai laiko hibridine ataka.
Rudenį suintensyvėjus oro balionų, kuriais gabenama kontrabanda, srautams iš Baltarusijos, dėl to ne kartą stojo šalies oro uostų, o ypatingai Vilniaus oro uosto, darbas.
Reaguodama į situaciją, Lietuva buvo užvėrusi sieną su Baltarusija, bet vėl ją atidarė. Po šio sprendimo oro erdvė virš Vilniaus oro uosto dėl galimų oro balionų skrydžių buvo uždaryta jau tris kartus.
Užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio matymu, Europos Sąjunga, atsižvelgdama į tai, kad Baltarusija vykdo hibridinę ataką prieš Lietuvą, turėtų įvesti naujų sankcijų Baltarusijai. Papildomas nacionalines sankcijas, jo nuomone, galėtų įsivesti ir Lietuva.
Kalbėdamas apie Baltarusijoje sulaikytus Lietuvos vilkikus, ministras pabrėžė, kad šiuo klausimu imamasi veiksmų Europos Komisijos lygiu: dėl vežėjų situacijos rengiami kreipimaisi atskiriems eurokomisarams.
Anksčiau šią savaitę žurnalistų kalbinta premjerė I. Ruginienė neatmetė galimybės, kad siena su Baltarusija bus vėl uždaryta, jeigu situacija su oro balionais nesikeis į gerąją pusę. Ji tikino norinti matyti ir didesnį policijos, gaudančios kontrabandininkus, aktyvumą.
Papildomos nacionalinės sankcijos Baltarusijai, ministrės pirmininkės vertinimu, būtų kraštutinė priemonė.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius anksčiau šią savaitę pasakojo, kad į Lietuvą skrendančius oro balionus bando numušinėti kariuomenė, tačiau kol kas nė vieno numušti esą nepavyko.
