Tomas L.
Lietuvoje pristatytas plataus masto šeimos politikos planas, kuriam įgyvendinti numatoma beveik 770 mln. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pristatytame pakete – devynios skirtingos priemonės, apimančios vaiko priežiūros išmokas, pagalbą moksleiviams, būsto įsigijimą ir net finansines paskatas iš užsienio į Lietuvą grįžtančioms šeimoms.
Vyriausybė šeimų politiką įvardija kaip vieną svarbių savo veiklos krypčių. Rugsėjo 9 dieną patvirtintame Vyriausybės programos įgyvendinimo plane taip pat numatyta didinti paramą šeimoms, gerinti galimybes derinti vaikų auginimą ir darbą bei plėsti pagalbą įsigyjant pirmąjį būstą.
Siūlo didinti vaiko priežiūros išmokas
Vienas svarbiausių pakeitimų būtų susijęs su vaiko priežiūros išmokomis.
Pasirinkus vaiko priežiūrą iki 18 mėnesių, siūloma mokėti 78 proc. kompensuojamojo uždarbio. Pasirinkus ilgesnę – 24 mėnesių – alternatyvą, išmokos dydžiai skirtingais laikotarpiais siektų 60 ir 45 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Kartu planuojama gerokai padidinti maksimalias vaiko priežiūros bei tėvystės išmokų ribas – nuo dviejų iki keturių vidutinių darbo užmokesčių.
Keistųsi ir pats išmokų naudojimo principas. Jas siūloma skaičiuoti dienomis ir suteikti galimybę priklausančiomis dienomis pasinaudoti iki vaikui sukaks treji metai.
Susirgus vaikui – didesnė išmoka
Pokyčių numatoma ir tėvams, kuriems tenka likti namuose dėl sergančio vaiko.
Siūloma ligos išmoką slaugant vaiką padidinti iki 78 proc. kompensuojamojo uždarbio. Skaičiuojama, kad tokia priemonė kiekvieną mėnesį galėtų būti aktuali maždaug 82 tūkst. tėvų.
Atskirai siūloma pagerinti ir būsimų pensijų garantijas žmonėms, kurie tam tikrą laiką prižiūri vaikus arba slaugo artimuosius – socialiniu pensijų draudimu juos būtų siekiama drausti nuo vidutinio darbo užmokesčio, o ne nuo minimalios algos.
Vaikams – naujas kasmetinis krepšelis
Pakete atsiranda ir visiškai nauja priemonė – vaiko priežiūros bei užimtumo krepšelis.
Jis būtų skirtas vaikams nuo darželinio amžiaus iki 12 metų. Dabartiniais dydžiais vienam vaikui per metus tektų apie 384,8 euro.
Pinigus šeimos galėtų panaudoti, pavyzdžiui, auklės paslaugoms, vaikų stovykloms ar pailgintos dienos grupėms. Planuojama, kad priemonė galėtų pasiekti apie 286 tūkst. vaikų.
Prieš mokyklą – vienkartinė išmoka
Dar vienas pasiūlymas palies priešmokyklinukus ir pradinių klasių mokinius.
Jiems prieš mokslo metus būtų skiriama 148 eurų vienkartinė išmoka mokyklinėms reikmėms įsigyti. Svarbu tai, kad pagal pateiktą planą šeimos pajamos nebūtų vertinamos.
2026 metais bazinė socialinė išmoka (BSI) Lietuvoje siekia 74 eurus, todėl dviejų BSI dydžio parama sudarytų būtent 148 eurus.
Nemokami pietūs būtų plečiami ir vyresniems vaikams
Didelę viso paketo finansavimo dalį sudarytų planas palaipsniui plėsti nemokamą mokinių maitinimą.
Numatoma, kad nuo 2029 iki 2034 metų nemokami pietūs etapais pasiektų visus 5–10 klasių mokinius, neatsižvelgiant į jų šeimų pajamas. Šiai priemonei skaičiuojamas maždaug 375,9 mln. eurų poreikis.
Vyriausybės planuose jau numatyta ir ankstesnė plėtra jaunesniems mokiniams – nuo 2027 metų rudens nemokamas maitinimas turėtų apimti trečiokus, o dar po metų – ir ketvirtokus.
Žada daugiau pagalbos perkant būstą
Šeimų būsto problema taip pat nelieka nuošalyje.
Siūloma didinti finansavimą dabar veikiančioms būsto paramos priemonėms, peržiūrėti taikomus pajamų, turto ir kredito kriterijus bei sukurti papildomas paskatas šeimoms, norinčioms įsikurti regionuose.
Šioms priemonėms papildomai būtų numatyta apie 67 mln. eurų.
Grįžtantiems į Lietuvą – net iki 5 tūkst. eurų
Bene daugiausia dėmesio gali sulaukti nauja finansinė paskata emigracijoje gyvenusioms šeimoms.
Pagal pateiktą pasiūlymą šeima, kuri užsienyje praleido daugiau nei penkerius metus ir nuspręstų grįžti nuolat gyventi į Lietuvą, galėtų pretenduoti į specialią grįžimo išmoką.
Šeimai be vaikų būtų numatyta 2 tūkst. eurų, auginančiai vieną vaiką – 4 tūkst. eurų, o turinčiai du ar daugiau vaikų – net 5 tūkst. eurų.
Išmoką siūloma padalyti į dvi dalis: pirmąją išmokėti grįžus, o likusią – po metų, jei šeima iš tikrųjų liktų gyventi Lietuvoje.
Grįžusioms šeimoms taip pat numatomas iki 1 tūkst. eurų vertės integracijos krepšelis. Jį būtų galima panaudoti lietuvių kalbos kursams, kvalifikacijos pripažinimui, kai kurioms vaikų priežiūros išlaidoms ar psichologinėms konsultacijoms.
Sprendimai dar nėra galutiniai
Svarbu pabrėžti, kad pristatytos priemonės kol kas nėra automatiškai įsigaliojančios išmokos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar turi parengti konkrečius teisės aktų pakeitimus. Projektai turės pereiti Vyriausybės ir Seimo svarstymo bei tvirtinimo procedūras. Todėl galutinės sąlygos, išmokų dydžiai ar jų įsigaliojimo terminai dar gali keistis.
Vis dėlto pats beveik 770 mln. eurų vertės šeimos politikos paketas rodo, kad artimiausiais metais šeimų rėmimo sistema Lietuvoje gali sulaukti reikšmingų pokyčių.
