Aidas Užkuraitis
Lietuvos šeimų laukia pokyčiai, kurie gali tapti vienais didžiausių per pastaruosius metus. Vyriausybė pristato plataus masto šeimos politikos paketą, o jame – ne viena priemonė, tiesiogiai paliesianti vaikus auginančių žmonių pinigines.
Kalbama ne apie keliais eurais didesnę išmoką.
Valstybė šeimų stiprinimo priemonėms planuoja skirti apie 800 mln. eurų, o tarp svarstomų pokyčių – gerokai dosnesnės vaiko priežiūros išmokos, parama ruošiantis mokyklai ir didesnis finansavimas jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą regionuose.
Tačiau viena detalė gali būti ypač svarbi daugiau uždirbantiems tėvams.
Iki šiol vaiko priežiūros išmokoms galiojo aiškios „lubos“. Dabar kalbama apie jų reikšmingą padidinimą.
Vaiko priežiūros išmokoms – esminis pokytis
Šiuo metu vaiko priežiūros išmokos maksimali riba siejama su dviem vidutiniais darbo užmokesčiais (VDU).
Tačiau pristatomame šeimos politikos pakete numatyta šią ribą didinti.
LRT skelbia, kad siūloma ją kelti nuo dviejų iki keturių VDU.
Tai būtų ypač aktualu didesnes pajamas iki vaiko gimimo gavusiems žmonėms, kurių apskaičiuota išmoka dėl dabartinių „lubų“ negali augti kartu su buvusiu atlyginimu.
Tokiu būdu valdžia siekia, kad šeimos politika būtų patrauklesnė ne tik mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, bet ir vidurinei klasei.
Pasirinkus 18 mėnesių – 100 procentų
Dar vienas siūlomas pakeitimas gali būti svarbus gerokai platesniam tėvų ratui.
Pasirinkus vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sukaks 18 mėnesių, planuojama mokėti 100 proc. buvusio atlyginimo dydžio išmoką.
Tai reikštų gerokai mažesnį pajamų kritimą šeimai pirmaisiais vaiko gyvenimo metais.
Būtent finansinis neužtikrintumas neretai įvardijamas kaip viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės atideda sprendimą susilaukti vaikų.
Valdžia tikisi, kad didesnės garantijos galėtų bent iš dalies pakeisti šią situaciją.
Ant stalo – apie 800 mln. eurų
Visas planuojamas paketas yra gerokai platesnis nei vien vaiko priežiūros išmokos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pristatė devynias priemones, skirtas šeimų ekonominei padėčiai stiprinti.
Joms įgyvendinti numatoma apie 800 mln. eurų.
Valdžios siunčiama žinia aiški – šeimos politika turėtų tapti viena iš sričių, į kurią būtų nukreiptos didelės valstybės lėšos.
Tai daroma ir dėl demografinės Lietuvos situacijos.
Mažėjantis gimstamumas ir visuomenės senėjimas jau seniai nebėra vien statistikos klausimas. Ilgainiui tai turi tiesioginę įtaką darbo rinkai, pensijų sistemai, regionams ir visai šalies ekonomikai.
Atsirastų 140 eurų išmoka mokyklai
Pokyčius galėtų pajusti ir šeimos, kurių vaikai jau ūgtelėję.
Tarp pristatytų pasiūlymų yra universali 140 eurų išmoka priešmokyklinukams ir pradinių klasių mokiniams pasiruošti naujiems mokslo metams.
Svarbi detalė – ją numatoma mokėti nevertinant šeimos pajamų.
Tai reiškia, kad parama nebūtų skirta tik socialiai pažeidžiamoms ar mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms.
Jeigu pasiūlymas būtų įgyvendintas būtent tokia forma, teisę į išmoką turėtų gerokai platesnis šeimų ratas.
140 eurų suma turėtų padėti padengti bent dalį išlaidų, kurios šeimas užgriūva prieš rugsėjo 1-ąją – mokyklinėms priemonėms, aprangai ir kitoms reikmėms.
Daugiau pinigų ir pirmajam būstui
Dar viena paketo dalis skirta jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti pirmąjį būstą regionuose.
Šiai programai finansavimą planuojama didinti iki 50 mln. eurų per metus.
Tai svarbus pokytis, nes būsto klausimas jauniems žmonėms išlieka viena didžiausių finansinių kliūčių kuriant savarankišką gyvenimą.
Valstybės tikslas čia dvigubas.
Viena vertus, siekiama padėti šeimoms lengviau įsigyti nuosavą būstą. Kita vertus, parama regionuose turėtų skatinti jaunus žmones kurtis ne vien didžiuosiuose šalies miestuose.
Kodėl valdžia dabar siūlo tiek daug?
Visos priemonės turi vieną bendrą vardiklį – Lietuvos demografinę situaciją.
Gimstamumo rodikliai ilgą laiką kelia nerimą, todėl vien simbolinių išmokų nebepakanka.
Valdžios pasirinkta kryptis – sumažinti finansinę riziką, kurią šeima patiria susilaukusi vaikų.
Jeigu vienas iš tėvų laikinai pasitraukia iš darbo rinkos, šeimos pajamos gali pastebimai sumažėti būtent tuo metu, kai išlaidos padidėja.
100 proc. buvusio atlyginimo siekianti vaiko priežiūros išmoka turėtų šį skirtumą sumažinti.
Didesnės išmokų „lubos“ savo ruožtu reikštų, kad didesnes pajamas gaunantys žmonės, išėję prižiūrėti vaiko, neprarastų tokios didelės dalies ankstesnių pajamų.
Dabartiniai „vaiko pinigai“ – 129,50 euro
Svarbu nesumaišyti skirtingų išmokų.
Vaiko priežiūros išmoka nėra tas pats, kas universali kiekvienam vaikui mokama išmoka, dažnai vadinama „vaiko pinigais“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2026 metų sausio 1 dienos universali išmoka vaikui siekia 129,50 euro per mėnesį.
Tam tikroms šeimoms ir vaikams papildomai gali būti mokama 76,22 euro dydžio išmoka.
Todėl dabar aptariami vaiko priežiūros išmokų pokyčiai neturėtų būti painiojami su universalia mėnesine išmoka vaikui.
Kol kas svarbus vienas žodis – „planuojama“
Nors skaičiai skamba įspūdingai, šeimoms svarbu neskubėti jų įtraukti į savo asmeninį biudžetą.
Dalis pristatytų priemonių dar yra politiniai pasiūlymai ir planai.
Kad jie realiai pradėtų veikti, reikalingi atitinkami teisės aktų pakeitimai, finansavimo sprendimai ir galutinis jų patvirtinimas.
Todėl 100 proc. vaiko priežiūros išmoka ar keturių VDU „lubos“ dar neturėtų būti suprantamos kaip šiandien kiekvienai šeimai jau galiojanti tvarka.
Būtent galutinės sąlygos parodys, kas konkrečiai galės pasinaudoti naujomis priemonėmis ir nuo kada jos pradės veikti.
Šeimoms tai gali reikšti visiškai kitokius skaičius
Jeigu paskelbtas planas bus įgyvendintas, didžiausią tiesioginį finansinį pokytį gali pajusti šeimos, kuriose vienas iš tėvų iki vaiko gimimo gaudavo vidutines arba didesnes pajamas.
Dabartinių išmokų „lubų“ padidinimas nuo dviejų iki keturių VDU būtų labai reikšmingas pokytis.
Kartu 100 proc. buvusio atlyginimo dydžio išmokos modelis pasirinkus 18 mėnesių vaiko priežiūros laikotarpį galėtų sumažinti vieną didžiausių jaunų šeimų baimių – staigų pajamų sumažėjimą gimus vaikui.
Pridėjus paramą mokyklai ir didesnį finansavimą būstui regionuose, susidaro gerokai platesnis šeimos politikos paketas.
Kalbama apie maždaug 800 mln. eurų.
Tačiau dabar svarbiausias etapas dar priešakyje – paaiškės, kiek iš paskelbtų pažadų virs realiai veikiančiomis priemonėmis ir kada jų poveikį savo sąskaitose pajus Lietuvos šeimos.
