Tomas L.
Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pirmadienį atskirai susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovu, generolu Raimundu Vaikšnoru ir krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene bei atvirai pareiškė, kad jos pasitikėjimas ministre yra sušlubavęs. Šie susitikimai suorganizuoti kilus įtampai dėl gynybos finansavimo, kai Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė iškomunikavo tam tikras abejones, ar Lietuva tikrai skirs pakankamai lėšų gynybai.
I. Ruginienė neslepia esanti pasipiktinusi krašto apsaugos ministre D. Šakaliene, o gynybos pramonės vystymą iš Krašto apsaugos ministerijos perdavė Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijoms.
„Pasitikėjimas tikrai yra sušlubavęs“, – sako I. Ruginienė, kalbėdama apie krašto apsaugos ministrę D. Šakalienę.
Neoficialiais portalo LRT.lt duomenimis, krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės dienos Vyriausybėje gali būti suskaičiuotos, bet tai nutiks greičiausiai ne šiuo metu, nes norima, jog procesas būtų nuoseklus ir neskausmingas. Kalbama, kad D. Šakalienė jau yra perpildžiusi premjerės I. Ruginienės kantrybės taurę, tačiau tai susiję ne tik su finansavimu gynybai, bet ir atmosfera Krašto apsaugos ministerijoje, taip pat kelionėmis verslo klase ir panašiais aspektais.
„Labai nemaloni situacija, į kurią pakliuvome: kalbant ir apie biudžetą, ir ne paslaptis, kad buvo paskutinis lašas pilnoje taurėje. Pati labai vertinu atvirumą, iš visų reikalausiu ir reikalauju iš kiekvieno ministro to paties atvirumo ir atsakingo požiūrio. Labai norėčiau, kad visus iškilusius klausimus spręstume kartu komandoje, bet ne per viešą erdvę (tą deklaruoju kiekvienam ministrui). Man labai gaila, kad dėję dideles pastangas stiprinti gynybą, gavome tokį informacinį karą tarpusavyje“, – kalbėjo premjerė.
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė, jog gynybai kitąmet Lietuva skirs 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto arba 4,790 mlrd. eurų, tačiau į tai įtrauktas ir 700 mln. eurų dydžio Valstybės gynimo fondas, iš kurio 25 mln. eurų lėšų turi būti skiriama civilinei saugai, o dalis lėšų turėtų tekti kariniam mobilumui. Lietuvos kariuomenė buvo planavusi, kad jai tiek lėšų reikia vien tik kariniams įsigijimams, divizijos vystymui, Vokietijos brigados priėmimui, oro gynybos stiprinimui.
Įtampų kilo, kai Krašto apsaugos ministerija spalio 14 dieną pasikvietė nuomonės formuotojus į neoficialų susitikimą ir jiems pranešė, jog finansavimas gynybai sieks viso labo 4,87 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Tuomet analitikas Marius Laurinavičius ir gynybos temomis rašantis Aleksandras Matonis paskelbė, jog Lietuva gali neįgyvendinti Valstybės gynimo tarybos sprendimų, o tą pačią dieną interviu LRT davęs kariuomenės vadas R. Vaikšnoras kalbėjo girdėjęs apie norą investuoti į trinkeles, bet esą su jomis nepakariausi. Neoficialiais duomenimis, kariuomenės vado buvo paprašyta pakomentuoti žiniasklaidai apie gynybos finansavimą.
„Jeigu mes išbarstome po kitas ministerijas, tai aš tada tiktai užduodu klausimą – kaip visa tai atrodys realiai? Žinau ir esu girdėjęs apie norą investuoti į trinkeles kažkur savivaldybėse, atnaujinti kelius. Bet su trinkelėmis nekariausim ir nemėtysim jų kaip viduramžiais“, – teigė generolas R. Vaikšnoras.
Valdantieji socialdemokratai tokius veiksmus sutraktavo kaip krašto apsaugos ministrės, socialdemokratės D. Šakalienės informacinę ataką prieš premjerę I. Ruginienę ir Vyriausybę, tuo metu pati ministrė aiškino apie Krašto apsaugos ministerijoje organizuotą susitikimą nieko nežinojusi, bet pripažino, jog geras krašto apsaugos ministras turi ginti gynybos biudžetą.
I. Ruginienė teigia, kad susitikime su nuomonės formuotojais Krašto apsaugos ministerijoje buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Šiuo atveju ji kalba apie informaciją, esą gynybai numatyta skirti ne 5,38 proc., o 4,87 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
„Man kyla nemažai klausimų. Matyt, man reikės daugiau laiko, kad į tuos klausimus būtų atsakyta. Tai ne tik apie organizuotą renginį, kur buvo pristatyta tikrovės neatitinkanti informacija, bet ir apie kitus dalykus. Kalbu ir apie kitus klausimus. Turbūt, jums pirmiems pasakysiu, nes turėtų greitu laiku išeiti mano potvarkis. Klausimų turiu ir dėl gynybos pramonės, ir dėl tam tikrų sąsajų. Ne vieną kartą rašėte apie sąsajas su verslu. Dėl to priėmiau sprendimą, kad gynybos pramonės failą perduodu kuruoti ir lyderiaujančias pozicijas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Finansų ministerijai. Nuo šiol šios dvi ministerijos kuruos šitą failą“, – teigė I. Ruginienė.
Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius pirmadienį teigė netikintis ministrės D. Šakalienės pasiteisinimais, jog ši nežinojo apie susitikimą Krašto apsaugos ministerijoje.
„Aš manau, jog toks elgesys nėra komandiškas. Visi ministrai gali susikviesti off the record žurnalistus ir sakyti „Man reikia keliams“, „Man reikia švietimui“, „Man reikia susisiekimui, sveikatai“ ir bandyti spausti. Bet tas spaudimas neatrodo komandiškai ir, man atrodo, netinkamas elgesys“, – sakė M. Sinkevičius.
Tuo netiki ir premjerė I. Ruginienė. „Aš irgi netikiu. Ministrė laikosi savo pozicijos. Manau, kad tai jos gynybinė pozicija. Ką gi, nieko pakeisti negaliu. Bet kalbant apie biudžetą, viskas priklauso, kaip tu jį skaitai. Jeigu ta pati suma išdėliota per kelias eilutes, tu gali paimti tik vieną eilutę ir sutraktuot, kad tik tiek duota. Dabar mes su finansų ministru padarėme, kad būtų visiškas aiškumas, visą biudžetą tiesiog sudėjom į vieną eilutę, kad nekiltų abejonių“, – sakė premjerė.
„Jeigu kažkam kilo problemų skaityti ir matyti tuos skaičius, tai man atrodo, kad tokius dalykus turime išsiaiškinti viduje. Finansų ministras visada atviras paaiškinti ir pasakyti. Netikiu, kad techniniame lygmenyje nebuvo matoma visa suma“, – sakė I. Ruginienė.
Būtent šiame kontekste pas premjerę I. Ruginienę pirmadienį atskirai lankėsi kariuomenės vadas R. Vaikšnoras ir krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė. Tiesa, išėjus kariuomenės vadui ir atvykus krašto apsaugos ministrei, neilgai trukus į Vyriausybę sugužėjo ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, susisiekimo ministras Juras Taminskas, krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
I. Ruginienė sako, kad tiesiog tai tarpinstitucinis susitikimas, skirtas gynybos poreikiams aptarti. Ji sako norinti išsiaiškinti, ar galima oro gynybai panaudoti kai kurią kitų ministerijų valdomą infrastruktūrą.
Vaikšnoras: svarbu ne procentai, o eurai ir ką už juos galima nupirkti
Po susitikimo su premjere išėjęs R. Vaikšnoras kalbėjo, jog priekaištų iš ministrės pirmininkės nesulaukė. Kariuomenės vadas sako savo poziciją, kad su trinkelėmis nepakariausi, išsakė dar nepaskelbus oficialių gynybos finansavimo skaičių.
„Kad nelabai yra, už ką priekaištauti. Aš, kaip kariuomenės vadas, išsakiau savo poziciją, kas būtų, jeigu būtų. Patys žinote tą istoriją, kad tas mano interviu nuėjo laike į šoną. Galbūt ir nelabai vietoje. Bet įvyko, kas įvyko. Šiandien gyvename šia diena, laukiame svarstymų komitetuose, koks bus biudžetas, o aš, kaip kariuomenės vadas, fokusuojuosi į pratybas“, – sakė R. Vaikšnoras.
Kariuomenės vadas sako, kad Vyriausybės sprendimas gynybai skirti 5,38 proc. nuo bendrojo produkto iš esmės atitinka Valstybės gynimo tarybos iškeltus tikslus, bet oro gynybai finansavimo reiktų „ant viršaus“. Dabar biudžeto projektas keliauja į Seimą, kuriame irgi prasidės svarstymai.
„Man svarbiau yra pinigai, eurai, pagal tai mes matuojame, kiek galėtų kainuoti vieni ar kiti dalykai. O žinant, kad vasarą įvyko incidentai su įskridusiomis „Gerberomis“, tai reikia spręsti oro gynybos klausimus, kas būtų „ant viršaus“, tai tas subalansavimas reikalingas labai“, – sakė vadas.
„Mano užduotis – užtikrinti, kad kovinė parengtis būtų aukščiausiame taške“, – pridūrė R. Vaikšnoras.
Klausiamas apie valdančiosios koalicijos partnerio Remigijaus Žemaitaičio teiginius, kad finansavimą gynybai reiktų mažinti nuo 5,38 iki 5 proc. prioritetą teikiant Vokietijos brigados priėmimui nei divizijos išvystymui iki 2030 metų, kariuomenės vadas sakė nelabai galintis komentuoti politiko pasisakymų.
„Visi skaičiai grindžiami ne procentais, o eurais. Ir tie eurai yra pagal tos dienos prielaidas, kiek kas galėtų kainuoti. Jeigu mes sakytume, kad šiai dienai nereikia išvystyti divizijos iki 2030 metų, turi būti politinė valia. Ir tada bus kažkaip kitaip. Bet šiandien Valstybės gynimo tarybos sprendimas buvo aiškiai išsakytas, kad iki 2030 metų turime turėti diviziją, turime turėti Vokietijos brigadą, turime pereiti prie visuotinio šaukimo, turime pereiti prie visuotinės gynybos. Tai, turbūt, čia ir atsakymas“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
