Aidas Užkuraitis
NATO pajėgos sugeba aptikti ir sunaikinti pavienius į Aljanso oro erdvę patekusius dronus. Tai Lietuva savo akimis pamatė vos prieš kelias dienas, kai sąjungininkų naikintuvai numušė į šalies teritoriją įskridusį bepilotį orlaivį.
Tačiau Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis atkreipė dėmesį į gerokai sudėtingesnį scenarijų.
Jo vertinimu, NATO sąjungininkai dar nėra pakankamai pasirengę atremti tokio masto dronų ir raketų atakų, kokias Rusija reguliariai rengia prieš Ukrainą.
Problema – ne vien turimos oro gynybos sistemos. Rusija parodė, kad vienu metu gali naudoti labai daug palyginti nebrangių bepiločių orlaivių, o jų naikinimas brangiomis raketomis ilgainiui tampa ir ekonominiu iššūkiu.
Vienas dronas virš Lietuvos parodė, kad sistema veikia
Naujas perspėjimas pasirodė itin jautriu metu.
Rugsėjo viduryje į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos pusės pateko bepilotis orlaivis. Į jį reagavo Šiauliuose dislokuoti Italijos „Eurofighter“ naikintuvai.
Dronas buvo sunaikintas virš Lietuvos, o jo nuolaužos nukrito Kaišiadorių rajone.
Pirminiu Lietuvos institucijų vertinimu, tai buvo rusiškas „Gerbera“ tipo dronas, kuris greičiausiai buvo skirtas atakai prieš Ukrainą ir nukrypo nuo kurso.
Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad nėra pagrindo šio konkretaus incidento laikyti tiesiogine Rusijos ataka prieš NATO.
Tačiau incidentas parodė kitą dalyką – realus oro pavojus Lietuvos teritorijoje nebėra vien teorinis karinių pratybų scenarijus.
O kas nutiktų, jei jų būtų ne vienas?
Būtent čia prasideda problema, apie kurią kalba A. Matutis.
Ukrainoje Rusija naudoja visiškai kitokį puolimo mastą.
Atakose vienu metu gali dalyvauti daugybė bepiločių orlaivių ir įvairių tipų raketų. Dalis priemonių gali būti naudojama siekiant apkrauti oro gynybos sistemas, o pavojingiausi taikiniai pasirodo bendrame sraute.
Tai reiškia, kad neužtenka sugebėti sunaikinti vieną ar kelis objektus.
Reikia sistemos, galinčios ilgą laiką atlaikyti didelį jų kiekį.
A. Matučio teigimu, būtent tokiam poreikiui NATO sąjungininkų gamybiniai pajėgumai dar nėra pasirengę.
Problema slypi ir vienoje paprastoje matematinėje lygtyje
Dronų karas pakeitė oro gynybos logiką.
Palyginti paprastas bepilotis orlaivis gali kainuoti gerokai mažiau nei pažangi raketa, kuria jis sunaikinamas.
Jeigu tokių bepiločių paleidžiama labai daug, gynyba gali susidurti ne tik su kariniu, bet ir ekonominiu klausimu.
Todėl A. Matutis ragina ieškoti naujų ir pigesnių kovos su tokiomis grėsmėmis būdų.
Tai nereiškia, kad brangios oro gynybos sistemos tampa nereikalingos. Jos būtinos kovojant su sudėtingesnėmis grėsmėmis.
Tačiau prieš pigesnius dronus reikia ir kitokio gynybos sluoksnio.
„Putino imperialistinės ambicijos tebėra aktualios“
Lietuvos karinių oro pajėgų vadas kalbėjo ne vien apie techniką.
Jo vertinimu, dabartinė saugumo aplinka Europoje rodo, kad Rusijos keliama grėsmė niekur nedingo.
A. Matutis atkreipė dėmesį į informacines operacijas, propagandą, sabotažo atvejus, dronų pasirodymus prie kritinės infrastruktūros ir oro erdvės pažeidimus.
Jo teigimu, visa tai verčia Lietuvą ir kitas NATO valstybes daugiau investuoti į gynybą.
Tačiau tai nėra pareiškimas, kad Rusijos puolimas prieš NATO jau nuspręstas ar neišvengiamas.
Tai karinis rizikos vertinimas, kuriuo siekiama parodyti, kokių pajėgumų Aljansui dar trūksta.
NATO pati pripažįsta, kad situacija pasikeitė
Pastarieji incidentai paskatino pokyčius ir pačiame Aljanse.
NATO stiprina integruotą oro ir priešraketinę gynybą bei rytiniame flange didina parengtį.
Aljanso Jungtinių oro pajėgų vadovybė taip pat akcentuoja, kad vien naikintuvų naudojimas prieš palyginti pigius dronus nėra ilgalaikis sprendimas.
Tam reikalinga daugiasluoksnė sistema.
Viename jos lygyje gali veikti naikintuvai, kitame – antžeminės oro gynybos sistemos, o prieš pigesnes ir paprastesnes grėsmes reikalingos ekonomiškesnės priemonės.
Tikslas paprastas: brangiausių gynybos priemonių nešvaistyti objektams, kuriuos galima neutralizuoti kitais būdais.
Tai nereiškia, kad NATO negalėtų apginti Lietuvos
A. Matučio perspėjimą svarbu suprasti tiksliai.
Teiginys, kad NATO dar nėra pasirengusi atremti Ukrainoje matomo masto masinių oro atakų, nėra tas pats, kas teiginys, jog NATO apskritai nepajėgi apginti savo teritorijos.
Aljansas per pastaruosius metus smarkiai sustiprino rytinį flangą, padidino kovinės parengties pajėgas ir atnaujino kolektyvinės gynybos planus.
Lietuvos incidentas taip pat parodė, kad realios grėsmės atveju NATO naikintuvai gali būti pakelti ir panaudoti oro erdvei ginti.
Problema atsirastų tuomet, jeigu reikėtų ilgą laiką gintis nuo masinių ir pasikartojančių atakų, panašių į tas, kurias patiria Ukraina.
Lietuvai tai ypač aktualu
Lietuvos geografinė padėtis reiškia, kad oro gynyba yra vienas svarbiausių šalies saugumo klausimų.
Šalis ribojasi su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.
Vos šią savaitę realus dronas kirto Lietuvos sieną iš Baltarusijos pusės.
Todėl diskusija apie papildomus radarus, oro gynybos sistemas ir pigesnes kovos su bepiločiais priemones nėra vien pasiruošimas tolimai teorinei grėsmei.
Tai reakcija į saugumo aplinką, kuri jau pasikeitė.
Svarbiausia žinia slypi ne bauginančioje antraštėje
A. Matučio perspėjimas nereiškia, kad NATO yra bejėgė ar kad Lietuvai artimiausiu metu gresia masinė Rusijos ataka.
Viešai nėra patvirtintų duomenų, kad Maskva būtų priėmusi sprendimą pradėti tokį puolimą prieš Lietuvą ar kitas NATO valstybes.
Tačiau Ukrainos karas parodė naują problemą: šiuolaikinėje oro atakoje svarbus ne tik vieno ginklo pajėgumas, bet ir milžiniškas vienu metu naudojamų priemonių skaičius.
Ir būtent čia Lietuvos karinių oro pajėgų vadas siunčia aiškiausią signalą – NATO turi ruoštis ne vakarykščiam karui, o tokiam, kokį Europa jau dabar mato Ukrainos danguje.
