Tomas L.
Su finansiniais iššūkiais susiduriančios regioninės ligoninės ragina keisti finansavimo modelį. Dabartinis, kai ligoninėms mokama už suteiktas paslaugas, pasenęs ir ekonomiškai neveiksmingas. Regioninių ligoninių vadovai siūlo svarstyti ir apie dotacijas, ir apie bazinio krepšelio finansavimą. Sveikatos apsaugos ministerija sako, sprendimų ieško, diskutuoja ir apie regionines ligonines, kurios teiktų tik slaugos paslaugas.
Kaišiadorių ligoninės pacientai sako, gydymo įstaiga arti namų – vertybė. Kaišiadorių ligoninėje suteiktų paslaugų nemažėja, tačiau finansinė situacija, anot direktoriaus, kaip ir kituose regionuose sudėtinga. Didžioji dalis pajamų atitenka darbo užmokesčiui. Uždirbti daugiau sunku. Pagal galiojančią tvarką suteikus daugiau paslaugų, nei numatyta sutartyje, Ligonių kasa už papildomas moka tik dalį vertės.
„Girdite už virš kvotines nuo 30 iki 70 procentų. Tai dabar kaip? Privalome dirbti, pagalbą teikti, jeigu tik mes pradedame galvoti arba siunčiame pacientą, iš karto mus morališkai muša su Hipokrato priesaika. Atsisakyti teikti pagalbą negalime, bet už atliktą darbą negauname apmokėjimo“, – sako Kaišiadorių ligoninės direktorius Linas Vitkus.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį nuostolingai dirbo beveik pusė šalies gydymo įstaigų. Tarp regioninių ligoninių didžiausi nuostoliai – Utenoje, viršijantys pusantro milijono eurų. Ligoninės vadovas sako, priežastis – padidinti atlyginimai.
„Neturime kitos išeities, nes kitaip neturėsime specialistų. O kai neturėsime specialistų, pacientams nėra ko važiuoti į Utenos ligoninę“, – kalba laikinasis Utenos ligoninės vadovas Linas Šikarskas.
Ligoninių vadovai sako, jog norint išlaikyti darbuotojus ir toliau teikti paslaugas, būtina keisti dabartinį ligoninių finansavimo modelį.
„Finansavimo modelis, kai siūloma neprimokėti 30 procentų, 70, 50 proc. už paslaugas, automatiškai verčia tas ligonines finansinės situacijos įkaitėmis. Ir vadovai atvirai kalba, tai ką čia sumažinti reikia, kam pasakyti, kad negaus atlyginimo, kokiam pacientui pasakyti, kad negausi paslaugos“, – teigia Ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas.
Vadovai pasiūlymų turi. Vienas minimų – skandinaviškas modelis.
„Atraminės ligoninės, tokios kaip Utenos ligoninės, Tauragės, Alytaus, Marijampolės ligoninė gauna dotacijas 20–30 procentų kas mėnesį, kas buvo panašus modelis per COVID“, – sako L. Šikarskas.
Variantus teikia ir kur būtų galima rasti lėšų.
„Finansų perskirstymo klausimas, žinome, kas darosi su pensijų fondais, gal tas lėšas galima išlaisvinti ir čia truputėlį į sveikatos sritį nukreipti“, – kalba G. Ramanauskas.
Sveikatos apsaugos ministrė sutinka, kad pokyčių reikia. Vienas siūlomų variantų gydymo įstaigoms finansuoti bazinį paslaugų krepšelį. Diskusijose neatmetamos ir kraštutinės alternatyvos.
„Jų yra bent keletas, jeigu trūksta resursų, tai paslaugų prieinamumas mažėtų išlaikant aukščiausius gydymo įstaigų standartus, rajono gydymo įstaigos orientuotųsi tik į slaugos paslaugų teikimą, tai yra viena iš svarstomų alternatyvų“, – komentuoja sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Ministerija ligoninių finansavimo alternatyvas ketina pateikti kitų metų pradžioje.
