Aidas Užkuraitis
Lauke – neįprastai šiltos rudens dienos, tačiau dalyje Vilniaus pastatų radiatoriai jau šyla. Ypač tai pastebėjo tėvai, vaikus atlydėję į sostinės mokyklas ir darželius – daugiau nei pusėje švietimo įstaigų šildymas jau įjungtas.
Iš pirmo žvilgsnio situacija gali pasirodyti keista: kam šildyti patalpas, kai dienomis lauke dar galima išvysti vasarišką temperatūrą?
Tačiau šiemet yra viena svarbi naujovė – nuo spalio 1-osios pasikeitė šildymo sezono tvarka visoje Lietuvoje.
Šiemet nebereikia laukti vienos datos visam miestui
Iki šiol žmonės buvo įpratę laukti savivaldybės pranešimo: paskelbiama šildymo sezono pradžia ir per kelias dienas mieste pradeda šilti radiatoriai.
Nuo šių metų sistema pasikeitė.
Įstatyme nustatytas šildymo sezono laikotarpis nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30-osios. Šilumos tiekėjai tuo metu turi būti pasirengę nepertraukiamai tiekti šilumą iki pastatų šilumos punktų.
Tačiau tai nereiškia, kad spalio 1-osios rytą radiatoriai automatiškai turi įkaisti visuose Lietuvos butuose.
Štai kur slypi svarbiausias pokytis
Daug kas priklauso nuo to, koks šilumos punktas įrengtas konkrečiame pastate.
Energetikos ministerijos duomenimis, daugiau kaip 85 proc. šalies šilumos punktų jau yra modernūs ir automatizuoti. Tokia sistema gali pati reguliuoti šildymą pagal lauko temperatūrą.
Jeigu lauke šilta, į pastatą tiekiamos šilumos kiekis sumažinamas arba radiatoriai gali visai nešilti. Orams atvėsus sistema gali pradėti šildyti stipriau.
Todėl du šalia esantys namai nebūtinai šildysis vienodai.
Bet kodėl tuomet jau šildomos mokyklos ir darželiai?
Situacija švietimo įstaigose kiek kitokia.
LNK skelbia, kad šildymas jau įjungtas daugiau nei pusėje Vilniaus švietimo įstaigų. Nors dienomis lauke dar šilta, naktimis ir ankstyvais rytais temperatūra gerokai žemesnė.
Dideli mokyklų ir darželių pastatai taip pat gali atvėsti kitaip nei gyvenamieji namai.
Svarbiausias kriterijus yra ne tai, kokia temperatūra trumpam pakyla saulėtą popietę, o kokios sąlygos susidaro patalpų viduje.
Yra ir temperatūros riba, apie kurią verta žinoti
Pagal naują tvarką faktinės oro sąlygos niekur nedingo.
Visuotinis pastatų šildymas siejamas su situacija, kai trijų parų iš eilės vidutinė lauko temperatūra nesiekia 10 °C. Pavasarį taikomas priešingas principas – kai trijų parų vidutinė temperatūra viršija 10 °C, atsiranda pagrindas šildymą baigti.
Gyventojai taip pat turi daugiau galimybių spręsti patys – daugiabučio dauguma gali nuspręsti pradėti šildytis anksčiau.
O sąskaitose šiemet laukia dar vienas pokytis
Vilniuje spalio mėnesio centralizuotos šilumos kaina siekia 5,99 ct/kWh be PVM.
Su 21 proc. PVM – 7,25 ct/kWh. Vilniaus savivaldybė nurodo, kad tai šiuo metu mažiausia šilumos kaina tarp didžiųjų Lietuvos miestų.
Tačiau vien šilumos tarifas nepasako, kokią sąskaitą gaus konkretus žmogus.
Galutinė suma priklausys nuo oro, namo energetinio efektyvumo ir realiai suvartotos šilumos.
Todėl šiltas radiatorius dar nereiškia, kad šildoma visu pajėgumu
Būtent automatizuoti šilumos punktai turi padėti išvengti absurdiškos situacijos, kai lauke staiga sušyla, o radiatoriai toliau kaitina visu pajėgumu.
Sistema gali reaguoti į temperatūrą ir reguliuoti šilumos tiekimą.
Taigi šiemet klausimas „kada Vilniuje įjungs šildymą?“ nebeturi tokio paprasto atsakymo kaip anksčiau.
Viename pastate radiatoriai jau gali būti šilti, kitame – visiškai šalti, o po kelių šiltų dienų šildymas automatizuotame name gali beveik sustoti.
Ir būtent tai yra didžiausias šio rudens pokytis – nuo spalio 1-osios prasidėjo ne tik naujas šildymo sezonas, bet ir nauja tvarka, pagal kurią šiluma turi būti tiekiama tada, kai jos iš tikrųjų reikia.
