Rusijos ekonomistas įvardijo scenarijų, kuris Maskvai taptų tikru košmaru: pasekmės galėtų persimesti per visą šalį

Rusija pastaruoju metu vis dažniau susiduria su smūgių savo energetikos sektoriui padariniais. Tačiau žinomas Rusijos ekonomistas Igoris Lipsicas perspėja, kad egzistuoja dar jautresnė vieta, kurios rimti sutrikimai Maskvai galėtų sukelti gerokai didesnių problemų.

Kalbama jau ne apie naftos perdirbimo gamyklas.

Ekonomistas atkreipė dėmesį į elektros energetikos sistemą ir didžiulę Rusijos ekonomikos priklausomybę nuo Maskvos.

Jo vertinimu, ilgalaikis elektros tiekimo sutrikimas Rusijos sostinėje galėtų tapti ne vien miesto problema – poveikis persimestų į gerokai platesnę šalies ekonomikos dalį. Tačiau svarbu pabrėžti: tai eksperto aptariamas hipotetinis scenarijus, o ne žinia apie jau suplanuotą konkretų smūgį.

Iki šiol dėmesio centre buvo visai kiti objektai

Pastaraisiais mėnesiais daugiausia kalbėta apie Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą.

Būtent šio sektoriaus sutrikimai jau parodė, kad karas gali būti juntamas ir toli nuo fronto linijos.

Problemos naftos perdirbimo sektoriuje gali paveikti degalų gamybą, logistiką, vidaus rinką ir kainas.

Tačiau Lipsicas mano, kad tai dar nėra jautriausia Rusijos vieta.

Jo dėmesys krypsta į elektros energetiką.

Ir tam yra viena labai svarbi priežastis.

Maskvoje sutelkta milžiniška šalies dalis

Rusija yra didžiausia pasaulio valstybė pagal teritoriją, tačiau jos politinė ir ekonominė sistema labai centralizuota.

Maskvoje sutelkta federalinė valdžia, didžiųjų bendrovių būstinės, finansų institucijos, bankai, transporto ir ryšių centrai bei daugybė valstybinių struktūrų.

Todėl rimti infrastruktūros sutrikimai sostinėje teoriškai galėtų paveikti gerokai daugiau nei vien Maskvos gyventojų kasdienybę.

Lipsicas būtent tai ir laiko viena pažeidžiamiausių sistemos vietų.

Jo vertinimu, jeigu Maskvoje ilgesniam laikui smarkiai sutriktų elektros tiekimas, pasekmes pajustų ir platesnė Rusijos ekonomika.

Vien elektra viskas nesibaigia

Didmiesčio elektros sistema nėra tik butuose degančios lemputės.

Nuo jos priklauso ryšiai, bankinės sistemos, duomenų centrai, prekyba, geležinkeliai, metro, vandens tiekimo infrastruktūra, ligoninės, pramonė ir daugybė kitų paslaugų.

Svarbiausi objektai turi atsarginius energijos šaltinius ir apsaugos sistemas, todėl vienas gedimas savaime nereiškia viso miesto sustojimo.

Tačiau kuo didesnis ir ilgiau trunkantis sutrikimas, tuo sudėtingiau palaikyti įprastą didmiesčio funkcionavimą.

Būtent dėl to energetikos infrastruktūra laikoma kritine infrastruktūra praktiškai visose valstybėse.

Ekonomistas prisiminė tai, kas Maskvoje jau buvo nutikę

Lipsicas atkreipė dėmesį ir į ankstesnę Maskvos patirtį.

2005 metų gegužę Maskvą ir aplinkinius regionus buvo ištikusi didžiulė elektros tiekimo krizė.

Tai nebuvo karinė ataka.

Problemas sukėlė energetikos sistemos gedimai, tačiau jų pasekmės puikiai parodė, kaip priklausomas milžiniškas miestas yra nuo stabilaus elektros tiekimo.

Buvo sutrikęs metro darbas, sustojo dalis elektrinio transporto, problemų kilo įmonėms ir kitai infrastruktūrai.

Lipsicas šį atvejį prisiminė kaip pavyzdį, rodantį, kiek daug problemų gali sukelti didelio masto elektros sutrikimas.

Sankt Peterburgas – dar vienas milžiniškas centras

Ekonomistas kalbėjo ne tik apie Maskvą.

Jo vertinimu, didelio masto elektros tiekimo problemos Sankt Peterburge taip pat turėtų rimtų pasekmių.

Tai antras pagal dydį Rusijos miestas ir vienas svarbiausių šalies ekonominių, pramoninių bei transporto centrų.

Todėl vienu metu kilusios rimtos energetikos problemos didžiausiuose šalies miestuose sukurtų visiškai kitokio masto krizę nei pavieniai infrastruktūros sutrikimai.

Tačiau pats Lipsicas kartu pripažįsta labai svarbią aplinkybę.

Tokia krizė smogtų pirmiausia paprastiems žmonėms

Ilgalaikis elektros tiekimo sutrikimas milijoniniame mieste nebūtų vien ekonominis nepatogumas.

Tai galėtų tapti rimta humanitarine problema.

Sutriktų kasdienės paslaugos, transportas, šildymo ir vandens sistemos, ryšiai bei kita infrastruktūra, nuo kurios priklauso milijonai žmonių.

Todėl kalbant apie tokį scenarijų svarbu neapsiriboti vien tuo, kokių ekonominių nuostolių patirtų Kremlius.

Didžiąją dalį tiesioginių pasekmių pajustų civiliai gyventojai.

Tai nėra pranešimas apie jau suplanuotą operaciją

Čia yra svarbiausia visos istorijos detalė.

Lipsico pasisakymai yra ekonomisto vertinimas apie galimas Rusijos energetikos sistemos rizikas.

Tai nėra Ukrainos kariuomenės paskelbtas operacijos planas.

Todėl skambus teiginys, kad „vienas smūgis paralyžiuotų Rusiją“, yra gerokai supaprastintas.

Tokios didžiulės valstybės kaip Rusija vienu incidentu tiesiog išjungti neįmanoma.

Energetikos sistema turi rezervinius pajėgumus, o kritiniai objektai – įvairias apsaugos priemones.

Tačiau didelio masto ir ilgalaikis elektros tiekimo sutrikimas viename svarbiausių šalies ekonominių centrų galėtų sukelti labai didelių antrinių problemų.

Karas vis labiau sukasi apie energetiką

Energetikos infrastruktūros svarba kare Ukrainoje nėra naujiena.

Rusija jau ne vienerius metus atakuoja Ukrainos elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūrą, siekdama sukelti elektros tiekimo problemų.

Pastaruoju metu Ukrainos pusė savo ruožtu intensyvino smūgius Rusijos energetikos sektoriui, ypač naftos infrastruktūrai.

Todėl energetika tapo viena svarbiausių platesnio konflikto dalių.

Ir būtent šiame kontekste Lipsico perspėjimas įgauna didžiausią reikšmę.

Rusijai atsiranda vis daugiau dalykų, kuriuos reikia saugoti

Kuo daugiau strateginių objektų patenka į galimos rizikos zoną, tuo daugiau išteklių reikia jų apsaugai.

Naftos perdirbimo įmonės, degalų saugyklos, oro uostai, kariniai objektai ir energetikos infrastruktūra konkuruoja dėl apsaugos priemonių.

Rusijos teritorija milžiniška.

Visų svarbių objektų vienodai apsaugoti praktiškai neįmanoma.

Todėl Maskvai tenka spręsti, kuriems objektams skirti didžiausią prioritetą.

Lipsico vertinimu, elektros energetikos infrastruktūra turėtų būti tarp svarbiausių.

Didžiausias pavojus gali slypėti ne ten, kur iki šiol žiūrėjo visi

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama Rusijos naftos perdirbimo sektoriaus problemoms.

Tačiau Lipsicas iškelia platesnį klausimą.

Kas nutiktų, jeigu rimti sutrikimai persikeltų į sistemą, nuo kurios tiesiogiai priklauso didžiausių Rusijos miestų veikla?

Būtent čia, jo vertinimu, galėtų atsirasti visiškai kito masto ekonominių ir socialinių pasekmių.

Tai nereiškia, kad toks scenarijus būtinai įvyks.

Tačiau jis atskleidžia svarbesnį dalyką – šiuolaikinėje ekonomikoje kritinė infrastruktūra gali tapti ne mažiau svarbi už tradicinius karinius pajėgumus.

Rusija ilgą laiką energetiką laikė vienu didžiausių savo galios šaltinių. Dabar būtent energetikos infrastruktūros pažeidžiamumas tampa vis dažniau aptariama jos problema. Ir, Lipsico vertinimu, jeigu rimta krizė kada nors pasiektų pačią Maskvą, jos pasekmės galėtų būti jaučiamos gerokai toliau už sostinės ribų.