Aidas Užkuraitis
Iš išorės Rusijos valdžios sistema dažnai atrodo monolitiška – sprendimai priimami Kremliuje, o svarbiausios institucijos vykdo Vladimiro Putino nubrėžtą politiką. Tačiau už uždarų durų vykstantys procesai rodo gerokai sudėtingesnį vaizdą.
Rusijos valdžios struktūrų viduje esą vyksta tai, ką vienas pareigūnas pavadino „tyliu karu“.
Ir ginčas kyla ne dėl mažareikšmio biurokratinio klausimo.
Jo centre – technologijos, dirbtinis intelektas, internetas ir tai, kokiais būdais ateityje bus kontroliuojama Rusijos visuomenė.
Vienoje pusėje atsidūrė technokratai, kuriantys vis labiau skaitmenizuotą valstybę.
Kitoje – Federalinė saugumo tarnyba, geriau žinoma kaip FSB.
Tačiau galiausiai abi pusės varžosi dėl vieno žmogaus palankumo.
Vladimiro Putino.
Maskva tapo viena labiausiai skaitmenizuotų sostinių
Norint suprasti šį konfliktą, pirmiausia reikia pažvelgti į tai, kaip smarkiai pasikeitė Rusijos sostinė.
Maskvoje išplėtota milžiniška skaitmeninė infrastruktūra.
Mieste veikia maždaug 300 tūkst. vaizdo stebėjimo kamerų.
Biometrinės technologijos naudojamos įvairiose kasdienėse paslaugose, įskaitant viešąjį transportą.
Valdžia plečia elektronines valstybės paslaugas, o dalis gyventojų vis dažniau savo tapatybę patvirtina skaitmeniniu būdu.
Visa tai pateikiama kaip modernios ir patogios valstybės modelis.
Tačiau yra ir kita pusė.
Ta pati infrastruktūra suteikia valdžios institucijoms vis daugiau galimybių stebėti žmonių judėjimą ir veiklą.
Viena sistema – dvi visiškai skirtingos vizijos
Būtent čia prasideda konfliktas.
„The New York Times“ kalbintas Rusijos pareigūnas, prisidėjęs prie šalies skaitmeninės infrastruktūros kūrimo, teigia, kad valstybės viduje vyksta „tylus karas“.
Vienoje pusėje – tokios technokratinės institucijos kaip Skaitmeninės plėtros ministerija.
Jų požiūriu, Rusijos valstybė turi tapti vis labiau skaitmenizuota.
Dirbtinis intelektas, duomenų bazės, biometrinės sistemos ir automatizuotos paslaugos turėtų leisti valstybei veikti greičiau ir efektyviau.
Tačiau FSB požiūris esą kitoks.
Anoniminio pareigūno teigimu, saugumo struktūros labiau pasitiki tradiciniais kontrolės metodais ir nėra pasirengusios lengvai atiduoti savo įtakos naujoms technologijoms.
Kodėl dirbtinis intelektas gali nepatikti daliai FSB?
Čia atsiranda viena įdomiausių visos istorijos detalių.
Pasak „The New York Times“ šaltinio, problema gali būti ne vien technologijų patikimumas.
Kalbama ir apie pačios institucijos galią.
FSB yra milžiniška struktūra, kurioje dirba daugybė žmonių.
Tačiau jeigu vis daugiau stebėjimo, duomenų analizės ir kitų procesų būtų automatizuojama naudojant dirbtinį intelektą, dalies tradicinės sistemos reikšmė galėtų mažėti.
Kitaip tariant, technologinė revoliucija gali pakeisti ne tik Rusijos piliečių gyvenimą.
Ji gali pakeisti ir pačios valstybės jėgos struktūrų galios balansą.
Būtent todėl anoniminis pareigūnas FSB poziciją iš dalies siejo su instituciniu savisaugos instinktu.
Milijardinės investicijos gali tapti bevertės per vieną sprendimą
Technokratus ypač erzina dar vienas dalykas.
Rusija išleidžia didžiules sumas skaitmeninei infrastruktūrai.
Kuriamos programėlės.
Plečiamos elektroninės paslaugos.
Diegiamos biometrinės sistemos.
Verslai ir gyventojai skatinami vis daugiau kasdienių reikalų atlikti skaitmeniniu būdu.
Tačiau tuomet dėl saugumo sumetimų gali būti tiesiog apribotas mobilusis internetas.
Ir sistema, į kurią investuota daugybė pinigų, daliai žmonių staiga tampa sunkiai naudojama.
Tai jau nėra teorinis scenarijus.
Maskvoje žmonės pajuto, ką reiškia skaitmeninės sistemos išjungimas
Šiais metais Maskvoje ir kituose Rusijos regionuose interneto trikdžiai tapo gerokai dažnesni.
Vienu metu mobiliojo interneto paslaugos didelėje centrinės Maskvos dalyje buvo smarkiai apribotos ilgiau nei dvi savaites.
Gyventojams tai sukėlė labai praktiškų problemų.
Jeigu miestas vis labiau priklauso nuo skaitmeninių paslaugų, ryšio apribojimas paveikia ne vien socialinius tinklus.
Jis gali apsunkinti atsiskaitymus, transporto paslaugas ir įvairias kasdien naudojamas sistemas.
Todėl atsiranda paradoksas.
Valstybė vienu metu ragina žmones pereiti į skaitmeninį pasaulį ir pati gali apriboti infrastruktūrą, be kurios tas pasaulis neveikia.
Interneto kontrolėje FSB vaidmuo didėja
Pastarųjų mėnesių informacija rodo, kad Rusijos saugumo struktūrų įtaka interneto reguliavimui išaugo.
Anksčiau ši sritis buvo labiau padalyta tarp kelių civilinių ir saugumo institucijų.
Tačiau dabar FSB vaidmuo tapo gerokai ryškesnis.
Rusijoje taip pat kuriami sąrašai paslaugų, kurios turėtų likti prieinamos net tada, kai platesnė interneto prieiga yra apribojama.
Tai leidžia valstybei iš esmės spręsti, kurios skaitmeninės paslaugos tam tikromis aplinkybėmis gali veikti, o kurios – ne.
Ir būtent tokia sistema parodo, kiek smarkiai pasikeitė interneto vaidmuo Rusijoje.
Karas Ukrainoje viską paspartino
Šių pokyčių negalima atskirti nuo Rusijos karo prieš Ukrainą.
Po 2022 metų Rusijos valdžia smarkiai sustiprino informacinę kontrolę.
Buvo blokuojama dalis nepriklausomos žiniasklaidos, ribojamos įvairios interneto paslaugos ir plečiamos valstybės galimybės kontroliuoti skaitmeninę erdvę.
Tačiau technologijos naudojamos ne vien informacijai kontroliuoti.
Rusijoje įdiegta ir elektroninių šaukimų sistema.
Tai ypač svarbu po 2022 metų mobilizacijos, kai daugybė vyrų išvyko iš šalies.
Skaitmenizuota sistema valstybei leidžia gerokai efektyviau administruoti procesus, kuriuos anksčiau apsunkindavo popieriniai dokumentai ir nesusietos duomenų bazės.
Taigi technokratų kuriama infrastruktūra Kremliui suteikia labai dideles galimybes.
Tačiau kartu ji keičia tai, kas valstybės aparate turi daugiausia galios.
Putinas nori ir kontrolės, ir technologinio šuolio
Čia atsiranda paradoksas, kurį galiausiai turės spręsti pats Vladimiras Putinas.
Rusijos prezidentas nori, kad šalis plėtotų dirbtinį intelektą ir neprarastų technologinio konkurencingumo.
Putinas šiemet net pareiškė, kad Rusijos valstybės suverenitetas ir ateitis priklausys nuo gebėjimo sėkmingai plėtoti dirbtinį intelektą, skaitmenines platformas ir autonomines sistemas.
Tačiau tuo pačiu metu Kremlius siekia kuo didesnės politinės ir informacinės kontrolės.
O šie du tikslai ne visada lengvai suderinami.
Moderniai skaitmeninei ekonomikai reikia stabilaus interneto, technologijų ir tarptautinių ryšių.
Uždara bei griežtai kontroliuojama sistema juda priešinga kryptimi.
Vakarų sankcijos sukūrė dar vieną problemą
Rusija nori technologinio savarankiškumo, tačiau tai pasiekti nėra paprasta.
Po invazijos į Ukrainą Vakarų valstybės apribojo Rusijos prieigą prie dalies pažangių technologijų.
Ypač svarbūs modernūs lustai ir kita įranga, reikalinga dirbtinio intelekto sistemoms.
Be to, po karo pradžios iš Rusijos išvyko nemažai technologijų sektoriaus specialistų.
Todėl Maskva vis labiau žvalgosi į Kiniją.
Kinijos technologinis modelis Rusijos valdžiai atrodo patrauklus dėl vienos priežasties – jis demonstruoja, kad labai pažangias skaitmenines paslaugas galima derinti su stipria valstybės kontrole.
Rusija bando suderinti du sunkiai suderinamus pasaulius
Būtent čia slypi visos istorijos esmė.
Technokratai nori modernios, automatizuotos ir efektyvios valstybės.
Saugumo struktūros nori išlaikyti kontrolę bei savo įtaką.
Putinas nori abiejų.
Tačiau praktikoje šie tikslai pradeda konfliktuoti.
Jeigu dėl saugumo išjungiamas internetas, nukenčia technokratų sukurta skaitmeninė ekonomika.
Jeigu vis daugiau kontrolės perduodama automatizuotoms sistemoms ir dirbtiniam intelektui, keičiasi tradicinių saugumo struktūrų vaidmuo.
O jeigu Rusija visiškai atsiribotų nuo Vakarų technologijų, jai taptų dar sunkiau konkuruoti dirbtinio intelekto srityje.
Už visko – kova dėl vieno žmogaus dėmesio
Tačiau anoniminio Rusijos pareigūno pasakojime yra dar viena labai svarbi detalė.
Galiausiai tiek technokratinės institucijos, tiek FSB siekia įtikinti tą patį žmogų.
Vladimirą Putiną.
Rusijos politinėje sistemoje prezidento pozicija gali nulemti, kuri vizija įgaus daugiau galios.
Ar Rusija judės link vis labiau automatizuotos skaitmeninės valstybės?
Ar saugumo struktūros išlaikys tradicinę kontrolės sistemą?
O gal Kremlius ir toliau bandys sujungti abu modelius?
Kol kas panašu, kad pasirenkamas būtent trečiasis kelias.
Patogumas ir kontrolė tampa dviem tos pačios sistemos pusėmis
Paprastam Rusijos gyventojui šis institucijų konfliktas gali atrodyti labai tolimas.
Tačiau jo pasekmės gali būti jaučiamos kiekvieną dieną.
Ta pati kamera, kuri leidžia greičiau patekti į metro, gali būti naudojama žmogui identifikuoti.
Ta pati valstybės programėlė, per kurią gaunamos paslaugos, kaupia vis daugiau informacijos.
Ta pati skaitmeninė infrastruktūra, kuri palengvina gyvenimą, suteikia valstybei daugiau galimybių jį stebėti.
O internetas, nuo kurio priklauso vis daugiau kasdienybės, gali būti apribotas saugumo institucijų sprendimu.
Todėl Rusijoje vykstantis „tylus karas“ iš tikrųjų nėra vien dviejų valstybės institucijų ginčas.
Tai kova dėl to, kaip ateityje atrodys pati Rusijos valstybė.
Ir kol technokratai bei saugumo struktūros ginčijasi dėl metodų, vienas dalykas nesikeičia – abi pusės siekia įtikinti Putiną, kad būtent jų pasirinktas kelias geriausiai padės Kremliui išlaikyti valstybės kontrolę.
