Aidas Užkuraitis
Rusijos Valstybės Dūmos rinkimuose valdanti „Vieningoji Rusija“ šalies mastu iškovojo įtikinamą daugumą, tačiau pažvelgus į balsavimą už Rusijos ribų atsiveria visai kitoks vaizdas. Vilnius atsidūrė tarp miestų, kuriuose Vladimiro Putino politinę liniją remianti partija liko toli nuo pirmosios vietos.
Lietuvos sostinėje paskelbti skaičiai ypač iškalbingi: „Vieningoji Rusija“ surinko vos 17,43 proc. balsų ir liko trečia.
Pirmąją vietą Vilniuje užėmė visai kita politinė jėga.
Vilniuje rezultatas – visiškai kitoks nei visoje Rusijoje
Rusijos piliečiai Lietuvoje galėjo balsuoti Rusijos ambasadoje Vilniuje.
Paskelbti balsavimo rezultatai parodė ryškų skirtumą nuo bendro Rusijos rezultato.
Vilniuje partija „Naujieji žmonės“ surinko 33,94 proc., Rusijos komunistų partija – 30,28 proc., o „Vieningoji Rusija“ – tik 17,43 proc.
Taigi Putino politinę liniją remianti valdžios partija Lietuvos sostinėje liko ne antra, o trečia.
Ir Vilnius šiuo atveju nebuvo vienintelis.
Panašus vaizdas – ir kitose Europos sostinėse
„Vieningoji Rusija“ pirmosios vietos neužėmė ir keliose kitose užsienio rinkimų apylinkėse.
Prahoje „Naujieji žmonės“ surinko net 54,35 proc., o „Vieningajai Rusijai“ teko vos 7,72 proc.
Paryžiuje „Naujieji žmonės“ gavo 42,88 proc., o „Vieningoji Rusija“ – 21,59 proc.
Helsinkyje skirtumas taip pat buvo ryškus: atitinkamai 48,29 ir 14,21 proc.
Vienoje „Naujieji žmonės“ surinko 47,22 proc., o „Vieningoji Rusija“ – 15,67 proc.
Analizuojant 20 užsienio apylinkių, esančių valstybėse, į kurias pastaraisiais metais persikėlė nemažai Rusijos piliečių, „Vieningoji Rusija“ net 12-oje jų nusileido bent vienai iš konkuruojančių partijų.
Tačiau Rygoje nutiko priešingai
Vis dėlto būtų klaidinga teigti, kad užsienyje gyvenantys Rusijos rinkėjai visur balsavo panašiai kaip Vilniuje.
Kai kuriuose miestuose „Vieningoji Rusija“ išliko pirmoje vietoje.
Tarp jų – Ryga, kur valdanti partija surinko 37,15 proc. balsų. Ji taip pat pirmavo Baku, Biškeke, Marselyje, Sidnėjuje ir keliuose kituose miestuose.
Tai rodo, kad užsienio apylinkių rezultatai labai skyrėsi priklausomai nuo miesto ir konkrečios rinkėjų grupės.
O visos Rusijos rezultatas – priešingas
Didžiausias kontrastas atsiranda Vilniaus skaičius palyginus su bendru Rusijos rezultatu.
Rusijos Centrinės rinkimų komisijos paskelbtais duomenimis, „Vieningoji Rusija“ surinko apie 57,8 proc. partijų sąrašams atiduotų balsų ir gavo 355 iš 450 vietų Valstybės Dūmoje.
Tai reiškia, kad partija išsaugojo konstitucinę daugumą.
Vilniuje – 17,43 proc.
Visos Rusijos mastu – beveik 58 proc.
Skirtumas daugiau nei trigubas.
Kodėl užsienyje rezultatai tokie skirtingi?
Vienas iš galimų paaiškinimų – pati užsienyje balsuojančių Rusijos piliečių sudėtis.
Po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą iš šalies išvyko dalis žmonių, nepritariančių valdžios politikai ar siekusių išvengti su karu susijusių pasekmių.
Tačiau vien iš Vilniaus ar kitų užsienio apylinkių rezultatų negalima spręsti apie visų užsienyje gyvenančių Rusijos piliečių politines pažiūras.
Be to, balsavusiųjų užsienio apylinkėse grupės nėra reprezentatyvi visos Rusijos visuomenės imtis.
Vis dėlto skirtumas tarp kai kurių užsienio miestų ir bendro Rusijos rezultato yra akivaizdus.
Prie ambasados Vilniuje vyko ir protestas
Rinkimų dieną Vilniuje buvo matoma ne tik balsuoti atvykusių Rusijos piliečių eilė.
Boriso Nemcovo skvere prie Rusijos ambasados surengta nedidelė Rusijos emigrantų protesto akcija. Jos dalyviai pasisakė prieš karą Ukrainoje ir kritikavo Rusijos rinkimų sistemą.
Tai suteikė Vilniaus balsavimui papildomą politinį kontekstą.
Pačius rinkimus ES įvertino itin kritiškai
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas Rusijos Dūmos rinkimus viešai kritikavo ir teigė, kad Rusijoje demokratinė konkurencija buvo smarkiai apribota.
Tarptautinėje žiniasklaidoje taip pat pažymima, kad prieš rinkimus buvo apribotos prieš karą pasisakančios politinės jėgos, o tarptautinių ESBO stebėtojų balsavime nebuvo.
Rusijos valdžia savo ruožtu rinkimus pristatė kaip teisėtą balsavimą ir paskelbė aukštą rinkėjų aktyvumą – daugiau kaip 59 procentus.
Vilniaus skaičius tapo vienu ryškiausių kontrastų
Galutinis vaizdas iškalbingas.
Rusijos mastu „Vieningoji Rusija“ sustiprino savo pozicijas ir užsitikrino konstitucinę daugumą parlamente. Tačiau Vilniuje už šią partiją balsavo mažiau nei penktadalis balsavusiųjų – 17,43 proc.
Čia ją aplenkė ir „Naujieji žmonės“, ir Komunistų partija.
Todėl Vilnius atsidūrė tarp užsienio miestų, kuriuose Rusijos rinkimų rezultatai smarkiai skyrėsi nuo bendro vaizdo pačioje Rusijoje – ir būtent šis daugiau nei trigubas skirtumas tapo viena labiausiai dėmesį patraukusių balsavimo užsienyje detalių.
