Tomas L.
Fregata dislokuota po prezidento Vladimiro Putino grasinimų pradėti užgrobinėti Vakarų laivus, atsakant į Rusijos tanklaivių sulaikymą.
Rusija į Baltijos jūrą prie Vokietijos krantų išsiuntė raketomis ginkluotą fregatą „Admirolas Kasatonovas“, praneša „The Telegraph“. Laivas, kuriame sumontuotos sparnuotosios raketos „Kalibr“ ir hipergarsinės raketos „Cirkon“, galinčios nešti branduolinį užtaisą, praėjusią savaitę buvo pastebėtas prie Vokietijos turistinės Femarno salos krantų. 2020 m. pastatytas „Admirolas Kasatonovas“ laikomas viena moderniausių Rusijos laivyno fregatų. Jis gali ne tik smogti dideliais atstumais, bet ir vykdyti kovą prieš povandeninius laivus.
Leidinio duomenimis, fregata, anksčiau naudota Rusijos krovininiams laivams lydėti Viduržemio jūroje ir La Manšo sąsiauryje, plaukė išjungusi buvimo vietos siųstuvą. Tai jau antras Rusijos karo laivas, per pastarąsias savaites perkeltas į Baltijos jūrą. Liepos pabaigoje ten buvo nukreiptas eskadrinis minininkas „Admirolas Levčenka“. Abu laivai priklauso Rusijos Federacijos Šiaurės laivynui.
Fregata dislokuota po prezidento Vladimiro Putino grasinimų pradėti užgrobinėti Vakarų laivus, atsakant į Rusijos tanklaivių sulaikymą. Rugpjūčio 13 d. jis pareiškė pavedęs Gynybos ministerijai veidrodiškai atsakyti į Europos šalių „piratavimą ir plėšikavimą“.
„Ir nebūtinai tose akvatorijose, kur planuojami išpuoliai prieš mūsų laivus. O ten, kur patys manysime esant reikalinga ir tikslinga. Bet kurioje vietoje“, – pabrėžė V. Putinas.
Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas taip pat pareiškė, kad Rusija turi teisę pulti „nedraugiškų“ šalių prekybos laivus savo ar neutraliuose vandenyse, jei kiltų įtarimas, kad jie gabena krovinius „priešo interesais“.
Nuo metų pradžios ES ir Didžiosios Britanijos valdžios institucijos sulaikė penkis Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivius, naudojamus naftai gabenti apeinant sankcijas. Liepos 20 d. buvo sustabdytas laivas „MV South Star“. Prancūzija perėmė tanklaivius „Grinch“, „Deyna“ ir „Tagor“, tačiau vėliau juos paleido. Didžioji Britanija nuo birželio 14 d. laiko sulaikiusi laivą „Smyrtos“ su 100 tūkst. tonų naftos. Be to, kovo mėnesį Švedija Baltijos jūroje sulaikė sausakrūvį laivą „Caffa“, kuris, Kyjivo duomenimis, gabeno grūdus iš okupuotų teritorijų. Rugpjūčio mėnesį Švedijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė perduoti laivą Ukrainai.
Didžiosios Britanijos valdžios duomenimis, daugiau nei 700 laivų turinčiam šešėliniam laivynui tenka 75 proc. sankcionuotos Rusijos naftos gabenimo. Jis užtikrina kritiškai svarbų finansų šaltinį Kremliui, padėdamas V. Putinui tęsti karą prieš Ukrainą.
Liepos mėnesį Europos Sąjunga, priimdama 21-ąjį sankcijų paketą, patvirtino mechanizmą, leidžiantį šalims narėms konfiskuoti ir parduoti Rusijos naftą bei grūdus iš šešėlinio laivyno laivų.
Pasidalinkite su draugais
