Aidas Užkuraitis
Giliai Uralo kalnuose, daugiau kaip tūkstantį kilometrų nuo Maskvos, slepiasi vienas paslaptingiausių Rusijos karinių objektų. Dešimtmečius apie jį buvo žinoma labai mažai, tačiau naujas tarptautinis žurnalistinis tyrimas atskleidė įspūdingo masto modernizavimo darbus. Kalno viduje gali būti įrengtas požeminis kompleksas, savo dydžiu prilygstantis 16–17 aukštų pastatui. Dar labiau neramina jo sąsajos su sistema, kuri Šaltojo karo metais buvo sukurta kraštutiniam branduolinio konflikto scenarijui.
2026 metų spalio pradžioje pasirodžiusi informacija apie Rusijos slaptą požeminį kompleksą vėl atkreipė dėmesį į Kremliaus pasirengimą galimoms krizėms.
Kalbama apie objektą Uralo kalnuose, kuris ilgą laiką buvo laikomas viena geriausiai saugomų Rusijos karinių paslapčių.
Naujausi duomenys leidžia manyti, kad Rusija pastaraisiais metais skyrė didžiulius išteklius šiam kompleksui atnaujinti.
Tačiau svarbiausia detalė slypi ne vien jo dydyje.
Objektas siejamas su Rusijos strateginių branduolinių pajėgų vadovavimo sistema, kurios paskirtis – užtikrinti galimybę atsakyti į priešo puolimą net ir pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Kalno viduje – paslaptis, kurios mastas stebina net ekspertus
<AsyncImage query=”Kosvinsky Kamen Ural mountains Russia forest rocky mountain landscape” aspectRatio=”16:9″/>
Kosvinskij Kameno kalnas yra Rusijos Uralo regione, maždaug už 1 300 kilometrų nuo Maskvos.
Iš išorės ši vietovė atrodo kaip atoki, miškais apaugusi kalnų teritorija.
Tačiau po uolienų sluoksniais įrengtas slaptas karinis kompleksas, žinomas kaip „Objektas 1335“.
Jis siejamas su Rusijos strateginių raketinių pajėgų vadovavimo infrastruktūra.
Tarptautinio žurnalistinio tyrimo metu analizuoti dokumentai rodo, kad pastaraisiais metais čia vyko didelio masto statybos ir modernizavimo darbai.
Vienas tyrime dalyvavusių žurnalistų Johnas Mooney teigė, kad požeminio komplekso erdvė teoriškai galėtų prilygti maždaug 16–17 aukštų pastatui.
Tačiau tai nėra patvirtintas tikslus statinio aukštų skaičius.
Kalbama apie galimą požeminės infrastruktūros mastą, kuris vertinamas remiantis turima informacija apie objektą.
Atskleisti statybų duomenys privertė suklusti
Žurnalistų tyrimas parodė, kad 2018–2024 metais Rusijos kariuomenė įsigijo didelius kiekius medžiagų, skirtų požeminio komplekso statyboms ir modernizavimui.
Tarp jų – plienas, cementas, elektros kabeliai, transformatorinė įranga, ventiliacijos sistemos ir specializuota požeminių darbų technika.
Tyrėjų vertinimu, įsigyto plieno kiekis galėtų būti palyginamas su medžiagomis, reikalingomis trims Eifelio bokštams pastatyti.
Cemento kiekis, jų skaičiavimais, prilygtų tam, kurio pakaktų kelių dešimčių aukštų pastatui.
Taip pat minima daugiau kaip 600 kilometrų elektros kabelių.
Tokie kiekiai rodo, kad kalbama ne apie nedidelį remontą.
Tai gali būti ilgalaikė strateginės infrastruktūros modernizavimo programa.
Vis dėlto vien statybinių medžiagų kiekiai neleidžia tiksliai nustatyti visų požeminio komplekso patalpų paskirties.
Tikroji paslaptis – sistema, vadinama „Negyvąja ranka“
Didžiausią susidomėjimą kelia objekto ryšys su sovietmečiu sukurta sistema „Perimetr“.
Vakaruose ji dažnai vadinama „Negyvąja ranka“.
Ši sistema buvo kuriama Šaltojo karo laikotarpiu, kai Sovietų Sąjunga ir Jungtinės Valstijos rengėsi galimam branduoliniam konfliktui.
Jos pagrindinė idėja – užtikrinti, kad šalis išsaugotų galimybę duoti atsakomojo smūgio komandą net ir praradusi dalį aukščiausios karinės vadovybės bei įprastų ryšio kanalų.
Tokio pobūdžio infrastruktūra buvo laikoma atgrasymo priemone.
Potencialus priešininkas turėjo suprasti, kad net labai didelio masto puolimas negarantuotų galimybės išvengti atsako.
Tačiau tikslios dabartinės sistemos veikimo galimybės nėra viešai patvirtintos.
Dėl šios priežasties ekspertai atsargiai vertina teiginius apie visiškai automatinį jos veikimą.
Ar Putinas iš tiesų planuoja čia slėptis?
Tai vienas labiausiai intriguojančių klausimų.
Požeminis kompleksas siejamas su Rusijos strateginių pajėgų vadovavimu, todėl natūraliai kyla spėlionių, ar ekstremalios krizės metu juo galėtų naudotis aukščiausi šalies vadovai.
Tačiau viešai nėra patvirtinta, kad Vladimiras Putinas ketina asmeniškai persikelti į šį objektą.
Taip pat nėra patikimų įrodymų, kad bunkeris būtų statomas būtent jo asmeniniam gyvenimui ar ilgalaikiam slėpimuisi.
Šiuo metu pagrįsta kalbėti apie modernizuojamą strateginę karinę infrastruktūrą, o ne apie patvirtintą Rusijos prezidento persikėlimo planą.
Vis dėlto pati galimybė, kad toks kompleksas galėtų būti naudojamas valstybės vadovavimo tęstinumui užtikrinti, paaiškina, kodėl jis sulaukia tiek dėmesio.
Ekspertai nesutaria: ar Rusija iš tiesų atgaivina pavojingą sistemą?
Naujasis tyrimas sukėlė diskusijų tarp branduolinės ginkluotės ir Rusijos saugumo politikos specialistų.
Stanfordo universiteto ekspertas Jeffrey Lewisas atkreipė dėmesį, kad didelio masto modernizavimas gali reikšti atnaujintą dėmesį „Perimetr“ sistemai.
Jo vertinimu, požeminio vadavietės komplekso atnaujinimas gali būti susijęs su siekiu sustiprinti Rusijos strateginių pajėgų valdymo atsparumą.
Tačiau kiti ekspertai ragina nedaryti pernelyg skubotų išvadų.
Rusijos branduolinių pajėgų tyrėjas Pavelas Podvigas pažymėjo, kad teiginys apie sistemos „atgaivinimą“ gali būti klaidinantis.
Jo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad „Perimetr“ anksčiau buvo visiškai išjungta.
Todėl vykstantys darbai gali reikšti esamos infrastruktūros atnaujinimą, o ne seniai neveikusios sistemos paleidimą iš naujo.
Šis skirtumas svarbus vertinant tikrąją naujienos reikšmę.
Kodėl Rusija tiek investuoja į požeminę infrastruktūrą?
Strateginių karinių vadaviečių apsauga yra svarbi bet kurios branduolinį arsenalą turinčios valstybės saugumo politikos dalis.
Tokios vadavietės skirtos užtikrinti ryšį ir sprendimų priėmimą net ir didelio masto krizės metu.
Požeminė infrastruktūra gali suteikti papildomą apsaugą nuo išorinių grėsmių.
Norvegijos saugumo politikos ekspertas Tomas Røsethas atkreipė dėmesį, kad komplekso modernizavimą galima vertinti kaip gynybinę priemonę.
Jo nuomone, Rusija siekia geriau apsaugoti itin svarbius karinio vadovavimo objektus.
Tai nereiškia, kad naujų statybų pradžia automatiškai rodo pasirengimą artimiausiu metu pradėti branduolinį karą.
Tačiau tokios investicijos leidžia suprasti, kokią reikšmę Kremlius teikia strateginių pajėgų išsaugojimui.
Viena detalė verčia į viską pažvelgti kitaip
Rusijos slaptų karinių objektų modernizavimas vyksta tuo metu, kai Maskvos santykiai su Vakarais yra itin įtempti.
Karas Ukrainoje, branduoliniai Rusijos pareigūnų perspėjimai ir didėjantis NATO dėmesys rytinio flango saugumui kuria sudėtingą geopolitinę aplinką.
Tačiau svarbu nepainioti skirtingų reiškinių.
Strateginio objekto atnaujinimas gali būti ilgalaikės karinės programos dalis.
Tai nėra tiesioginis įrodymas, kad Rusija jau priėmė sprendimą panaudoti branduolinį ginklą.
Vis dėlto tokių objektų modernizavimas kelia klausimų apie tai, kaip Maskva vertina būsimus santykius su NATO ir Jungtinėmis Valstijomis.
Ypač svarbu, kad kalbama apie infrastruktūrą, kurios reikšmė tiesiogiai susijusi su kraštutiniais valstybės saugumo scenarijais.
Lietuvai svarbu ne pats bunkeris, o platesnis saugumo kontekstas
Nors Kosvinskij Kameno kalnas yra toli nuo Lietuvos, naujienos apie Rusijos strateginės infrastruktūros modernizavimą aktualios ir Baltijos šalims.
Lietuva yra NATO narė, todėl Rusijos karinės politikos pokyčiai vertinami platesniame Aljanso saugumo kontekste.
Vis dėlto vien informacija apie požeminio komplekso atnaujinimą neleidžia daryti išvados, kad Lietuvai kilo nauja tiesioginė karinė grėsmė.
Svarbiausia vertinti ne vieną objektą, o bendrą Rusijos karinę laikyseną, pajėgų judėjimą, oficialius sprendimus ir patikimus žvalgybos vertinimus.
Tuo metu NATO pagrindinė užduotis išlieka kolektyvinė gynyba ir atgrasymas.
Tai reiškia pasirengimą apsaugoti sąjungininkes, kartu siekiant išvengti tiesioginio karinio konflikto.
Ar požeminis kompleksas iš tiesų galėtų atlaikyti branduolinį smūgį?
Apie šio objekto atsparumą kalbama jau ne vienus metus.
Kalno viduje esanti infrastruktūra teoriškai gali būti geriau apsaugota nei įprasti antžeminiai pastatai.
Tačiau viešai prieinama informacija neleidžia tiksliai nustatyti, kokio masto poveikį kompleksas galėtų atlaikyti.
Teiginiai, kad jis būtų pajėgus išlikti po daugybinių branduolinių smūgių, yra ekspertų vertinimai, o ne nepriklausomai patvirtinti bandymų rezultatai.
Be to, tokio objekto paskirtis nėra vien fizinė apsauga.
Ne mažiau svarbus ryšio sistemų patikimumas, galimybė palaikyti vadovavimą ir užtikrinti infrastruktūros veikimą krizės sąlygomis.
Būtent dėl to modernizavimo darbuose daug dėmesio skiriama ne tik statybinėms konstrukcijoms, bet ir elektros, ryšių bei kitoms techninėms sistemoms.
Ką iš tiesų atskleidė naujausias tyrimas?
Svarbiausia naujiena nėra patvirtinimas, kad Vladimiras Putinas jau ruošiasi slėptis kalne.
Tokių duomenų nėra.
Kur kas reikšmingesnis faktas – tarptautiniai tyrėjai surinko informacijos apie didelio masto darbus slaptame Rusijos strateginiame objekte.
Dokumentai rodo, kad modernizavimui buvo skiriami didžiuliai materialiniai ištekliai.
Kompleksas siejamas su sistema, sukurta užtikrinti Rusijos galimybę išsaugoti atsakomojo branduolinio smūgio pajėgumą.
Tačiau ekspertai nesutaria, ar tai reiškia naują sistemos veikimo etapą, ar jau egzistuojančios infrastruktūros stiprinimą.
Todėl šios istorijos nereikėtų pateikti kaip įrodymo, kad branduolinis karas neišvengiamas.
Didžiausia paslaptis vis dar lieka po kalnu
Kosvinskij Kameno kalnas iš išorės ir toliau atrodo kaip atoki Uralo vietovė.
Tačiau naujausi tyrimai leidžia pažvelgti į infrastruktūrą, kurios tikrojo masto Rusijos valdžia viešai neatskleidžia.
Kalno gelmėse modernizuojamas objektas, susijęs su vienu jautriausių valstybės saugumo elementų – strateginių branduolinių pajėgų vadovavimu.
Kol kas neaišku, kiek tiksliai patalpų jame įrengta, kokia jų paskirtis ir kokius darbus Rusija jau užbaigė.
Taip pat nepatvirtinta, ar šiuo kompleksu kada nors ketintų naudotis pats V. Putinas.
Tačiau vienas dalykas jau aiškus: Rusija investuoja didžiulius išteklius į infrastruktūrą, skirtą veikti net pačiomis pavojingiausiomis krizės sąlygomis. Ir būtent ši aplinkybė, o ne spėlionės apie asmeninę Putino slėptuvę, yra svarbiausias naujojo tyrimo perspėjimas pasauliui.
