Tomas L.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos 27 dieną susitikime su Dūmos deputatais pabrėžė, kad karinės išlaidos bus svarbiausias prioritetas rengiant artimiausių trejų metų – 2027–2029 metų – biudžetą. Šis sprendimas atspindi šalies vadovybės siekį stiprinti gynybinius pajėgumus ir pasirengti ilgalaikiam kariniam konfliktui.
Karinių išlaidų augimas ir biudžeto perskirstymas
Birželio mėnesį „Bloomberg“ pranešė, kad Rusijos vyriausybė planavo 2026 metų biudžete skirti 12,9 trilijono rublių (apie 129 mlrd. eurų) nacionalinei gynybai. Tačiau faktinės karinės išlaidos, kaip rodo šaltiniai, viršys šią sumą dar 4–5 trilijonais rublių (apie 40–50 mlrd. eurų). Finansų ministerija tam tikslui ketina mažinti civilines išlaidas ir skolintis papildomai 2–3 trilijonus rublių (apie 20–30 mlrd. eurų).
Mokslininkų vertinimais, jau pirmąjį 2024 metų ketvirtį Rusijos karinės išlaidos siekė apie 5,9 trilijono rublių (apie 59 mlrd. eurų), o lyginant su ankstesniais metais, jos išaugo keliskart. Nuo 2022 metų Rusijos mokesčių mokėtojams karas su Ukraina kainavo daugiau nei 53 trilijonus rublių (apie 513 mlrd. eurų).
Kariuomenės plėtra ir nauji etatai
Liepos 27 dieną Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo numatomas Rusijos ginkluotųjų pajėgų etatų skaičiaus padidinimas 25 tūkstančiais karių. Tai jau antras tokio masto karių skaičiaus didinimas per pastaruosius du mėnesius – birželio 12 dienos įsakymu karių skaičius buvo padidintas iki 1 mln. 510 tūkst., o naujuoju įsakymu jis išaugs iki 1 mln. 535 tūkst.
Bendras Rusijos ginkluotųjų pajėgų etatų skaičius pagal naująjį dokumentą sieks daugiau nei 2,4 mln. žmonių. Šie pokyčiai susiję su karinių statybos padalinių kūrimu ir įsigalios nuo 2026 metų rugpjūčio 1 dienos. Vyriausybei pavesta užtikrinti reikalingas biudžeto lėšas gynybos ministerijai.
Politinis kontekstas ir tarptautinės reakcijos
Putinas susitikime pabrėžė, kad Rusija nepasiduos Vakarų sankcijų spaudimui, kurio, jo teigimu, skaičius pasiekė pasaulio rekordus. Jis taip pat akcentavo šalies politinės sistemos suverenitetą ir pasirengimą atremti bet kokius priešiškus veiksmus.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pareiškęs, kad Šiaurės Korėja planuoja siųsti Rusijai papildomus karius, kurie padėtų konflikte. Rusijos atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šias kalbas nekomentavo, pabrėždamas, kad tokie sprendimai nepriklauso nuo Ukrainos vadovo.
Informacijos šaltinis: www.tv3.lt
