Tomas L.
Irane jau 15 dienų nerimsta masiniai protestai, keliantys didžiausią iššūkį islamo teokratiniam režimui pastaraisiais metais. LRT.lt trumpai atsako, dėl ko kilo protestai ir ar jie gali lemti režimo žlugimą.
Kas vyksta Irane?
Praėjusį ketvirtadienį Irano valdžia šalyje išjungė internetą, blokavo skambučius į užsienį, taip atribodama visuomenę nuo pasaulio. Režimo retorika apie būtinybę susitaikyti ir kalbėtis pasikeitė – imta grasinti mirties bausmėmis ir kaltinta kišimusi iš užsienio. Manoma, kad kasnakt protestuose visoje šalyje dalyvauja tūkstančiai žmonių, jie vyksta daugiau kaip 100 miestų visose 31 šalies provincijoje.
Aktyvistai teigia, kad per protestus jau žuvo virš 200 žmonių, virš 2 tūkst. žmonių sulaikyta. Irano režimas teigia, kad buvo sužeista virš 950 policijos pareigūnų ir 60 „Basij“ sukarintų pajėgų kovotojų.
Nors protestai kilo dėl ekonominio nepasitenkinimo, dabar juose skanduojami šūkiai „Mirtis Khamenei“, „Tegyvuoja šachas“, „Tai paskutinis mūšis, Pahlavi sugrįš!“, reiškiantys palaikymą per Islamiškąją revoliuciją nuverstai šachų Pahlavi monarchijai.
Režimas bando atskirti protestuojančiuosius dėl ekonomikos, su kuriais, anot Ali Khamenei, reikia kalbėtis, nuo reikalaujančių režimo pokyčių ir pastaruosius vadina „riaušininkais“, užsienio remiamais „samdiniais“, grasina jiems žiauriomis bausmėmis.
Intensyviausi protestuotojų ir saugumo pajėgų susidūrimai vyksta vakarinėse Irano dalyse, bet jie fiksuoti ir šalies centre. Pranešta apie atvejus, kai pareigūnai į protestuotojus šaudo koviniais šoviniais.
Tai didžiausi protestai šalyje nuo 2022-ųjų, kai dideles demonstracijas „Moteris, gyvenimas, laisvė“ sukėlė 22-ejų Mahsos Amini suėmimas ir mirtis arešto metu.
Kas sukėlė protestus?
Protestai prasidėjo gruodžio 28 d., kai Teherano parduotuvių savininkai ir turgaus prekybininkai surengė streiką Irano rialui pasiekus visų laikų žemiausią kursą palyginti su JAV doleriu. Netrukus prie prekybininkų prisijungė smunkančiu pragyvenimo lygiu, kitomis problemomis nepatenkinti iraniečiai.
Prekybininkai, žinomi kaip bazaariai, įprastai remia Islamo Respubliką, todėl jų protestas ir nepasitenkinimas yra laikomas svarbiu perspėjimu. Ilgus metus besitęsianti bazaarių ir dvasininkų sąjunga yra esmingai svarbi šalies valdžiai. Šių prekybininkų parama padėjo dvasininkams laimėti 1979-ųjų islamiškąją revoliuciją ir nuversti monarchiją. Nuo tada per Islamo koalicinę partiją jie tiesiogiai dalyvavo naujos šalies kūrime, turėjo įtakos svarbiose institucijose, tokiose kaip Prekybos ir komercijos, Darbo ministerijose, Sargybinių taryboje. Turgų prekybininkai užsitikrino importo licenzijas, vadovavo didžiausioms prekybos kompanijoms, pelnėsi iš galimybės naudotis oficialiuoju valiutos keitimo kursu, kuris buvo gerokai žemesnis už rinkos. Prekės iraniečiams buvo parduodamos rinkos kaina, todėl bazaariai lobo. Nors vykdant įvairias reformas jų galia menko, jie sugebėjo išlaikyti įtaką valstybei.
„Jau ilgiau kaip 100 Irano istorijos metų bazaariai buvo pagrindiniai visų Irano didelių politinių judėjimų veikėjai. (…) Daug stebėtojų mano, kad bazaariai yra vieni lojaliausių Islamo Respublikai“, – CNN sakė Niujorko universiteto Artimųjų Rytų ir Islamo studijų doc. Arangas Keshavarzianas.
Bet per pastaruosius 20 metų prekybininkų galia menko, nes Irano režimas palaikė Islamo revoliucinės gvardijos korpuso ekonomines organizacijas ir dideles religines-revoliucines organizacijas.
Praėjusią savaitę dalis būtiniausių maisto prekių buvo išpirktos, parduotuvių lentynos yra tuščios, o būtiniausių prekių kainos šovė į viršų.
2025 m. rugsėjį Jungtinės Tautos grąžino sankcijas Iranui dėl branduolinės programos, D. Trumpo administracija tai padarė dar 2018-aisiais.
Padėtį dar pakurstė Irano centrinio banko sprendimas nutraukti programą, kuri leido daliai importuotojų gauti pigesnių JAV dolerių, palyginti su rinkos kaina, dėl to dalis turgų prekybininkų pakėlė kainas, dalis užvėrė duris, taip inicijuodami demonstraciją. Pernai režimas paskelbė naują kainų nustatymo programą subsidijuojamiems degalams, taip sukeldamas kainų augimą ir dar pagilindamas ekonominius gyventojų vargus.
Vyriausybė bandė sušvelninti padėtį pasiūlydama beveik 6 eurų kasmėnesines išmokas šalies gyventojams, bet tai neturėjo efekto. 2024-aisiais išrinktas prezidentas Masoudas Pezeshkianas savo kreipimesi praėjusią savaitę nurodė, kad „mes neturėtume tikėti, kad Vyriausybė viena su tuo susitvarkys“, nes pagrindinius sprendimus šalyje priima ajatola Ali Khamenei.
Institucijose įsišaknijusi korupcija, neefektyvus lėšų panaudojimas, stagnuojanti lyderystė privedė Vyriausybę prie krizės. Griežtos tarptautinės sankcijos, naujo karo prieš JAV ir Izraelį pavojus režimą pavertė itin paranojišku.
Kaip reaguoja pasaulis?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino smogti Iranui, jei režimas prieš protestuotojus naudos jėgą. Irano ajatola Ali Khamenei paragino D. Trumpą „žiūrėti savo šalies“ ir apkaltino Vašingtoną protestų kurstymu. Izraelio žvalgyba „Mossad“ išplatino žinią, kad Izraelis yra „kartu su protestuotojais“.
Sekmadienį D. Trumpas pareiškė, kad Irano vadovybė paskambino jam derėtis.
Režimo smurtą prieš protestuotojus pasmerkė JT generalinis sekretorius, Vakarų šalių lyderiai.
Irano „pasipriešinimo ašies“ sąjungininkai regione – teroristinės grupuotės „Hamas“ ir „Hezbollah“ yra itin nusilpusios po karo prieš Izraelį, Teheranui paramos nerodo ir tokios sąjungininkės kaip Rusija ir Kinija.
Ar tai reiškia režimo pabaigą?
Irano režimas yra nusilpęs po 12 dienų trukusio karo su Izraeliu ir JAV, jo metu, kaip pranešama, ajatola Ali Khamenei nuolat slapstėsi bunkeriuose. Nuo to laiko jis retai matomas viešumoje, vengia pompastiškų renginių, kuriuose dalyvaudavo anksčiau. Praėjusią savaitę Vakarų žvalgybos pranešė, kad jis parengė „planą B“, pagal kurį su artimiausiais pareigūnais pabėgtų į Rusiją, jei imtų jausti, kad saugumo pajėgos nebepajėgia nuslopinti protestų. Analitikai pabrėžia, kad šie protestai kitokie dėl visuomenėje jaučiamo nusivylimo ir nuovargio.
„Šie protestai, kad ir koks bus jų rezultatas, neabejotinai dar labiau pažeis jau ir taip nusilpusį legitimumą valstybės, kuri, manau, priartėjo prie savo gyvenimo pabaigos“, – CNN sakė „Chatham House“ analitinio centro Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programos direktorius Sanamas Vakilas.
Nuversto Irano šacho Mohammado Reza Pahlavi sūnus Reza Pahlavi save pozicionuoja kaip potencialų alternatyvų šalies vadovą. Jis jau išreiškė paramą protestuotojams, ragino labiau koordinuoti demonstracijas.
Tačiau neaišku, ar protestuotojai iš tiesų palaiko monarchijos sugrąžinimą.
Režimas gali bandyti susigrąžinti prekybininkų prielankumą, siekdamas sankcijų sušvelninimo arba suvaržydamas su revoliucine gvardija susijusių kompanijų dominavimą. Bet tai padaryti vis sudėtingiau, todėl neatmetama, kad režimo pajėgos griebsis griežtesnių represijų ir taip dar labiau gilins nesantaiką šalyje.
