Sąsajos su seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu iš posto Europoje išvertė ne vieną politiką, sudrebino net britų karališkąją šeimą, tačiau JAV elito asociacijos su šiuo seksualiniu nusikaltėliu nesulaukė tokio paties atgarsio. „Atvirai sakant, viešasis gyvenimas tampa vis bjauresnis ir nebrandesnis. Šias tendencijas matome JAV ir kai kurie žmonės mano, kad tai puiku“, – interviu LRT.lt sako JAV profesorius Michaelas Johnstonas.
Su JAV Colgate`o universiteto politologijos profesoriumi emeritu, ekspertu korupcijos srityje M. Johnstonu LRT.lt kalbėjosi apie politinės kultūros skirtumus JAV ir Europoje, lemiančius tokias skirtingas visuomenės reakcijas ir pasekmes aukšto rango asmenims.
– Epsteino skandalas lėmė daug atsistatydinimų Europoje. Daug politikų bei visuomenės veikėjų susiduria su neigiamomis reakcijomis, kontroversijomis ir sulaukia pasekmių dėl ryšių su Epsteinu. Jūsų nuomone, kodėl apie tokius dalykus Europoje girdime daug dažniau nei JAV politikoje?
– Manau, kad JAV yra keletas priežasčių. Viena jų, atvirai sakant, yra tiesiog milžiniškas Donaldo Trumpo įtakos mastas. Daugybė žmonių, kurie turėtų būti išmintingesni ir ryžtingesni, baiminasi jo. Tai tapo savotiška problema, kuri plinta tarp politikos bei ekonomikos elito ir, mano manymu, daugelis kitų jaučia galimą grėsmę: jei yra Epsteinas, tai ar nėra ir kitų? Ir aš įtariu, kad greičiausiai yra.
Žinoma, yra visos šios situacijos neapibrėžtumas, nes mes matėme tik dalį dokumentų ir išanalizavome tik dalį jų. Taigi, dar yra daug neaiškumų.
Kita vertus, ir nenoriu ties tuo pernelyg ilgai apsistoti, bet Trumpo asmeninei koalicijai, vadinamajai MAGA (angl. „Make America Great Again“ – liet. „Grąžinkime Amerikai didybę“) koalicijai, pernelyg dažnai netinkamas elgesys su moterimis nėra problema. Tai – bruožas. Jiems tai patinka, jie mano, kad tai dalis „senosios tvarkos“ atkūrimo, kaip buvo anksčiau ir kaip turėtų būti vėl.
Tai labai rimtas pareiškimas, todėl jį sakau su tam tikru atsargumu, bet bijau, kad tai irgi yra dalis viso proceso, tarsi pagaliau mes „pastatome moteris į jų vietą“. Siaubinga, kad tai dalis to, kas vyksta.
– Jūs paminėjote Trumpą, tad gal galėtumėte papasakoti, kaip jo atėjimas į valdžią bei jo šalininkai pakeitė politinę kultūrą JAV?
– Dalis pokyčio yra seksizmas ir rasizmas, tačiau kartu juntama ir tai, kad daugelis žmonių, nesuprantančių politinių procesų, norėjo stipraus vyro, tiesiogine prasme vyro, kuris ateitų, pakratytų visus ir grąžintų sistemą į tokią būseną, kuri, tiesą sakant, niekada neegzistavo, bet gyvuoja nostalginiuose įsivaizdavimuose.
Ką daro Trumpas, tai jis suteikia žmonėms kaltininką dėl jų problemų ir žada visą spektrą emociškai patrauklių sprendimų, tuo pat metu slapta vykdydamas politiką, kuri tuština žmonių kišenes ir daro juos skurdesnius. Jis supranta tai, ką Walteris Bagehotas suprato analizuodamas Anglijos atvejį maždaug prieš 160 metų: dauguma žmonių reaguoja į politinį gyvenimą per emocinius simbolius ir asmenybes, o ne per politiką, ne per nuoseklią idėjų sistemą ar kažką panašaus.
Ir kai kuriais atžvilgiais taip yra ne todėl, kad žmonės būtų kvaili. Taip yra todėl, kad jie turi kitų dalykų, kuriais užsiima savo gyvenime. Bet tuo pat metu, jei žmonėms duodi savotišką emocinį žaislą, kurį jie gali kramtyti, galima smarkiai nukreipti jų dėmesį, kol jiems už nugaros vykdomi nedori dalykai.
– Matome, kad Europoje visuomenės spaudimas daro daug didesnį poveikį politikams nei JAV, bent jau mūsų akimis. Kodėl egzistuoja toks skirtumas?
– Manau, kad tam tikra prasme parlamentinėse sistemose partijos nariai galvoja, kad jie visi yra vienoje komandoje. Žmonės balsuoja už partiją, ji laimi arba pralaimi, žinoma, svarbios ir asmenybės. Tačiau galingos Amerikos politinės figūros kuria koalicijas aplink save. Tai susiję su polinkiu į politiką reaguoti per asmenybes.
Kartu sukuriama situacija, kai platesnė politinė klasė, su ja susiję žurnalistai ir net opozicinės partijos į tokius įvykius reaguoja daug energingiau, nes turi bendrą interesą, kad sistema veiktų tvarkingai. Žinoma, tai optimistinis situacijos vertinimas. Aš tai pripažįstu.
Vis dėlto man pirmiausia ateina į galvą tai, kad mūsų politinių partijų sistema labai silpna. Ji sukurta aplink asmenybes ir daugeliu atvejų kintančiu elito lojalumu. Tai – visiškai kitoks politinis pasaulis nei Europoje.
– Kaip apibūdintumėte politinės atskaitomybės kultūrą JAV ir Europoje bei didžiausius skirtumus, kuriuos pastebite?
– Jos tikrai labai skiriasi, tam tikra prasme yra daugybė skirtingų būdų atsakyti į šį klausimą, bet pradėti galima nuo to, jog kad ir ką sako viceprezidentas J. D. Vance`as, mes esame valstybė, bet nesame tauta.
Tai didelis skirtumas, nes daugelyje Europos vietų turite tautą, kuri nebūtinai tiksliai sutampa su valstybės sienomis, tačiau yra stiprus tautiškumo, tęstinumo jausmas. Mūsų atitikmuo yra tai, ką aš vadinu savotiškomis automobilių daužymo varžybomis, kur visi važinėja ir trankosi tarpusavyje. Tai tarsi varžybos tarp skirtingų žmonių grupių dėl įvairių pranašumų ir labiau savanaudiška politinė kultūra. Jei galiu ką nors išlošti kitos grupės sąskaita, dauguma amerikiečių pasakytų, kad aš tai padarysiu.
Nenoriu pernelyg sureikšminti tautiškumo jausmo Europoje ir per daug išplėsti šio argumento, bet, manau, jis suteikia tam tikrą struktūrą, tęstinumą ir ribas daugeliui politinių procesų. To mes čia tikrai nematome.
– Kokių veiksmų turėtų imtis JAV, kad elitas būtų atskaitingesnis ir politinė kultūra pasikeistų?
– Tai sudėtingas klausimas. Dalis dabartinių problemų kyla iš didėjančios ekonominės nelygybės. Tai turi daug priežasčių ir pasekmių. Yra įvairių pasiūlymų, pavyzdžiui, pakeisti balsavimo sistemą, padidinti Atstovų Rūmų narių skaičių ir panašiai. Tokie dalykai reikalauja Konstitucijos pataisų, o dėl politinių ir procedūrinių priežasčių mūsų konstitucija faktiškai beveik nepakeičiama.
Vis dėlto mes veikiame pagal sistemą, ypač su dabartiniu Aukščiausiuoju Teismu, tarsi kiekvienas veiksmas ir kiekvienas klausimas būtų Konstitucijos tikrinimo objektas. Tai reiškia, kad sistemoje yra labai mažai lankstumo. Per pastaruosius 20–30 metų susiformavo tokia poliarizacija, kokios nebuvo nuo 19 amžiaus vidurio pilietinio karo laikų. Taigi, kitaip tariant, ką galima padaryti, kad sistema pasikeistų, jei nėra galimybių jos pataisyti?
Rizikuoju nuskambėti taip, tarsi vengčiau jūsų klausimo, bet tikrai taip nėra. Tikiuosi, kad taip nėra. Reikalinga geresnė lyderystė. Atvirai sakant, lyderystė, turinti platesnį požiūrį į tai, kas gera žmonėms ir kas gera šaliai. Tai nereiškia nepartiškumo, tai reiškia tam tikrą suvokimą, kas gera visuomenei.
Galvoju apie labai netobulą paralelę su tuo, kas vyko buvusioje Jugoslavijoje tarp Serbijos ir Kroatijos. Ten lyderiai nesugebėjo pasiekti, kad politinis procesas duotų ką nors gero, todėl jie kurstė nuoskaudas ir neapykantą ten, kur ji gal ir egzistavo, bet nebūtinai tokia stipri.
Tai matome ir Trumpo atveju. Jis negali sukurti tokios transformacijos ir sistemos, kokią žada žmonėms ir su kuria juos laimi. Jis gali tik bandyti viską sudeginti. Jis gali kurstyti kitų žmonių neapykantą ir žadėti įsmeigti peilį jiems į šonkaulius. Tai nėra valdymo receptas. Tai nėra tautos kūrimo receptas.
Tai susiveda į klausimą, ar galime rasti geresnį lyderiavimą, nei turime. Įdomu, kad esame turėję puikių lyderių, o tada tos pačios institucijos iškėlė tokius lyderius kaip Donaldas Trumpas ir George`as W. Bushas. Neturiu recepto politinėms institucinėms permainoms, kurios galėtų duoti geresnių rezultatų.
– Jei negalima rasti geresnių lyderių ir žmonės toliau toleruos tokią politiką ir tokią politinę kultūrą, kokia ateitis laukia JAV elito bei politinio kraštovaizdžio?
– Matome, kad ekonominės tendencijos daugeliu atžvilgių eina žemyn. Manau, kad tai greičiausiai lems dar didesnę nelygybę, didesnę poliarizaciją, grubėjimą, nors nežinau, ar tai tinkamas terminas. Atvirai sakant, viešasis gyvenimas tampa vis bjauresnis ir nebrandesnis. Šias tendencijas matome JAV ir kai kurie žmonės mano, kad tai puiku. Kai kurie nori matyti tokią transformaciją.
Tačiau dauguma mūsų, jei bent akimirką rimčiau apie tai pagalvotume, jei žmonėms užduotume klausimus, neapkrautus politiniais simboliais, to nenorėtume matyti. Bet priversti žmones galvoti apie tai, kas bus po 20 metų, apie vaikų gyvenimus, o ne apie tai, kas nutiks kitą ketvirtadienį, yra labai sudėtinga užduotis.
Kita pusė, kalbant apie pasekmes, kai kuriais atžvilgiais yra dar blogesnė. Aš pats dirbau JAV tarptautinės plėtros agentūroje (USAID). Ji buvo sunaikinta. JAV ne visada elgėsi gerai ir ne visada entuziastingai, bet ji atliko svarbų vaidmenį kovoje su klimato kaita. Šis vaidmuo dabar taip pat griaunamas, griaunama mūsų užsienio parama. Mes sabotuojame Ukrainos pastangas išsaugoti save kaip valstybę ir tautą. Šį sąrašą būtų galima tęsti labai ilgai, visa tai yra katastrofa pasauliui.
Pasauliui nebūtina protinga JAV lyderystė, tačiau JAV ilgą laiką atliko lyderio vaidmenį visose srityse, kurios dabar yra griaunamos. Matome, kaip susiformuoja įdomios naujos sąjungos, pavyzdžiui, tarp Kanados ir Europos Sąjungos (ES), taip pat pačioje ES viduje, Afrikos vienybės organizacijoje, tarp kai kurių pažangesnių Azijos vyriausybių ir panašiai. Ar tai taps naujos tarptautinės tvarkos pagrindu? Galbūt. Tačiau tam prireiks labai daug laiko. O kol kas, stebint Trumpą ir jo romaną su Putinu, galima padaryti milžinišką žalą, kol šie nauji aljansai formuojasi.
Kita vertus, apie tai praėjusią vasarą rašiau žurnale „Foreign Affairs“. Trumpas ne tik įneša korupciją į Amerikos sistemą, bet ir kuria savitą jos formą, kurią vadinu oficialiais magnatais. Turiu omenyje tai, kad pats Trumpas, jo šeima ir savotiški princai naudojasi savo pareigomis asmeniniam pasipelnymui, kartu griaudami pačias lyderystės funkcijas.
Kiti blogi veikėjai pasaulyje stebi, ką daro Trumpas, ir puikiai supranta, ką jie mato. Šalys, kurios mums nelinki gero, mato galimybes ir nors tai blogas terminas, bet pataikauti Trumpui ir nusipirkti palankių užsienio politikos sprendimų. Visa tai daroma taip, kad labai sunku užtikrinti atskaitomybę, labai sunku net dokumentuoti šiuos procesus iki to paties fakto. Užsienio politikos požiūriu tai nepaprastai sudėtinga grėsmė ir aš net negaliu pradėti spėlioti, kur visa tai mus nuves laikui bėgant.
Bet problema yra ta, kad daugelis pasaulio šalių, kai JAV nusičiaudi, jos suserga plaučių uždegimu. Dalykai, vykstantys JAV, išdidinami gerąja ar blogąja prasme visame pasaulyje, o pastaruoju metu daugiausia blogąja.
Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt – Vyr. redaktorius Tomas.