Nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojant naujam Europos Komisijos reglamentui, manikiūro ir pedikiūro meistrės nebegalės naudoti kai kurių gelinio lakavimo priemonių. LRT.lt skaitytojams nuogąstaujant, kad nuo rudens nebegalės grožio salonuose atlikti ilgalaikio lakavimo, ekspertai patikina, kad pakeitimas palies tik priemones, kurių sudėtyje yra su vėžiu siejamos cheminės medžiagos, kuri sutrumpintai vadinama TPO.
TPO (difenil (2,4,6-trimetilbenzoil) fosfino oksidas) yra naudojama gelinio lakavimo priemonėse, kurios sustingsta po UV lempa. Moksliškai sakant, TPO yra fotoiniciatorius arba sensibilizatorius.
„Kai nueiname pas dantų gydytoją, tai plombavimo metu patepa košelę ir pašviečia su tokia lempute. Tai ten šviečia UV spinduliais, kaip ir tvarkant nagus. Ir toje košelėje yra iniciatorių – specialių stomatologinių cheminių junginių – ir plomba sukietėja. Tai panašiai ir čia veikia. (…) Pradinė kompozicija cheminių medžiagų yra skysta arba gali būti košelės pavidalo. Tai pašviečia ir sukietėja ta medžiaga“, – sako Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Albinas Žilinskas.
Anot mokslininko, svarbiausias žodis sudėtingame cheminės medžiagos pavadinime yra „fosfinas“.

„Pats fosfinas yra vienas atomas fosforo ir 3 atomai vandenilio – kaip kad amoniakas yra NH3, taip fosfinas yra PH3. Ir tuos vandenilius keičiant kažkokiomis grupėmis, gauname tuos didesnius junginius, peroksidus galima gaminti ir taip toliau. Iš principo visi fosfinai yra kenksmingi.“
Albinas Žilinskas aiškina, kad TPO medžiaga yra ir kancerogenas, ir mutagenas. Tai reiškia, kad ji lemia mutacijas ląstelėse ir gali paskatinti vėžio išsivystymą. Visgi viskas priklauso nuo to, koks kiekis cheminio junginio yra naudojamas.
„Jei kažkokia didelė koncentracija paveiksite organizmą, tai bus blogai, bet mažais kiekiais ją galima būtų naudoti, – kalba profesorius. – Jei būtų (…) minimali koncentracija šitos medžiagos, kad sukeltų polimerizaciją (cheminių junginių jungimąsi ir kietėjimą – LRT.lt), kad tas lakas sukietėtų, tada reikėtų ilgiau pašviesti, atidžiau dirbti. O gamintojai daug prideda, kad tikrai suveiktų.“

Anot pašnekovo, būtent tai, kad geliniu lakavimu užsiima daug tinkamo išsilavinimo neturinčių žmonių – savamokslių, kelia daug problemų.
„Juk šiais laikais užsiima tuo daug kas, kas net neturi atitinkamų žinių. Ir tada gali kažkur ne ten užtepti, pavyzdžiui. Dar ant paties nago – kietas pagrindas, tai nelabai prasiskverbs, bet jei ant odos šalia, tai difunduoja (prasiskverbia) pro odą į organizmą“, – LRT.lt sako pašnekovas.
Jis priduria, kad dažnas dideliais kiekiais neteisingas TPO naudojimas gali privesti ir prie neigiamų pasekmių.
„Yra viena iš baisiausių odos vėžio atmainų – melanoma. Kai lakuoji nagus, odelė aplink nagą nuolat kenčia nuo lako. Toje vietoje gali atsirasti tam tikri pokyčiai, kurių vėliau nesustabdysi.“

Visgi kol kas neaišku, ar kenksmingas pats TPO, ar jo skilimo produktai.
„Organizme TPO nesikaupia, nes yra aktyvus junginys ir kažkokiu būdu metabolizuoja. Tačiau reikėtų išsiaiškinti, ar pati šita medžiaga gali būti bloga, ar jos skilimo produktai, nes kai kada antrinės medžiagos gali būti dar blogesnės nei pirminės.“
Tad kaip dažnai lakuojant nagus TPO turinčiomis priemonėmis galima sau pakenkti?
„Tai nuo vieno karto nieko nebus, nuo 2–3 – gal irgi. Bet 12 kartų per metus ir jei dar tas lakuotojas nelabai kruopštus, gali pakenkti. (…) Jei dažnai dirginsi, tai žymiai didesnis poveikis. Nes juk šiaip organizmas turi pajėgumų gintis“, – teigia A. Žilinskas.
Kodėl neuždraustas anksčiau
Jei fosfinas toks kenksmingas, kyla klausimas, kodėl jis yra uždraudžiamas tik dabar? Anot pašnekovo, kosmetikos priemonėms yra taikoma daugybė reikalavimų – kad neišsisluoksniuotų, kad būtų stabilios, atlaikytų temperatūrą ir pan. „Tai atlikus visus tyrimus, matyt, buvo pasirinktas šitas fosfinas, kuris geriausiai tiko“, – sako mokslininkas

Jis pateikia pavyzdį iš žemės ūkio sektoriaus: „Daug metų, gal 15–20, ruošiasi visiškai uždrausti „Roundupą“ – herbicidą. Ir iki šios dienos jį puikiausiai pardavinėja, nusipirksite ir galėsite naudoti aplink savo namą piktžolėms naikinti. Bus parašyta baisi instrukcija, kad saugotis, bet jūs jo nusipirksite. Draudžia, draudžia ir vis neuždraudžia, nes turbūt dar neatrado geresnės priemonės. Jeigu teisingai jį naudosite, tai viskas gerai, bet jei ne, tada jo lieka ir mes galiausiai jį su duona suvalgome.“
Uždraudžiama 21 cheminė medžiaga
TPO yra tik viena iš 21 cheminių medžiagų, kuri yra uždraudžiama kosmetikos junginiuose. Visą sąrašą galite rasti čia.
Peržvelgęs sąrašą A. Žilinskas apibendrino, kad jame yra nemažai junginių, kurie yra labai aktyvūs, jungiasi organizme prie įvairių molekulių, lemia mutacijas, kurios galiausiai priveda prie vėžio.
Jis išskiria fenolinius junginius, kurie anksčiau buvo aktyviai naudojami medicinoje, tačiau šiandien jau žinome, kad jie yra nuodingi.

„Pats pirmasis fenolis, kuris Pirmojo pasaulinio karo metais Remarko aprašytas ne vienoje vietoje, – karbolio rūgštis (fenolio vandeninis tirpalas), ją naudojo dezinfekcijai. Tai pat fenolis yra nuodingas, bet yra laikas, kai medicina be jo nelabai galėjo ką padaryti ir naudojo. Dabar – tik specialiais atvejais. Fenoliai iškart kelia įtarimą“, – teigia pašnekovas.
Visi sąraše pateikti junginiai kosmetikos pramonėje yra pasitelkiami skirtingais tikslais, tačiau, pavyzdžiui, transflutrinas ir clothianidinas yra insekticidai, naudojamai repelentuose, toluidinai yra naudojami juoduose plaukų dažuose, tetrabrombisfenolis A ir dimetilpropilfosfonatas gali būti naudojami kaip antipirenai (medžiaga, įprastai naudojama siekiant užkirsti kelią ugnies plitimui).
Taip pat kitos medžiagos yra pasitelkiamos kaip emulsikliai, konservantai ar stabilizatoriai.
Tyrimai atlikti europiniu mastu
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Produktų vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Norkus LRT.lt sako, kad uždraudžiamos medžiagos, tarp kurių ir TPO, buvo ištirtos Europiniu mastu.
„Čia ne apie nacionalinį [tyrimą] kalbame. Yra tokia organizacija Europos cheminių medžiagų agentūros Rizikos vertinimo komitetas, jis pagal šiuolaikinius duomenis atliko mokslinį vertinimą tos medžiagos [TPO], nes yra mokslo ir technikos pažanga. Ir jis įvertino, kad ta medžiaga [TPO] yra kancerogeninė, mutageninė ir toksiška reprodukcijai, dar vadinama CMR, tarp specialistų kalbant“, – teigia R. Norkus.

Anot jo, nuo rudens įsigaliosiantis reglamentas keičia pagrindinį Europos kosmetikos reglamentą.
„Remdamasi išvadomis apie kancerogeniškumą EK priėmė reglamentą. (…) Ir tas EK reglamentas keičia pagrindinį Europinį kosmetikos reglamentą. Ir ta 21 cheminė medžiaga įdedama į II priedą, kuris nusako draudžiamų naudoti medžiagų kosmetikoje sąrašą.“
Pašnekovo teigimu, pasekmės nesilaikantiems reglamento gali būti labai individualios.
„Nuo daug niuansų priklauso. (…) Gali priklausyti nuo kiekio, ar tik rasta paslaugų suteikimo vietoje, ar iš tikrųjų naudojamas, o gal kažkas jau ir atsitiko. Yra daug niuansų, kas galėtų lemti situaciją, tad bauda yra skiriama individualiai“, – sako R. Norkus.

Ar lakuoti nagų nebebus galima?
LRT.lt kalbinti pašnekovai paaiškina, kad toliau įgyvendinti ir naudotis ilgalaikio lakavimo nagų paslauga ES, įskaitant Lietuvą, gyventojai tikrai galės, mat uždraudžiama tik viena medžiaga – TPO – kuri gali būti pakeičiama kitomis, panašiai veikiančiais junginiais.
„Čia kalbame apie vieną medžiagą ir verslas atras alternatyvų, ir jų yra. Tikrai taip nebus, kad nebegalima bus lakuoti, tiesiog reikės pereiti prie kitų gaminių su kitomis medžiagomis“, – komentuoja R. Norkus.
Chemiko Albino Žilinsko teigimu, problema yra tik tai, kad ne visi gamintojai nurodo, jog produkto sudėtyje yra TPO.
„Yra problema su šitos medžiagos pažymėjimu. Jei tie lakai gaminami ES ar JAV, tai ten pažymi, kad ten yra ta medžiaga ir kaip tinkamai elgtis, bet jei [kilmė] kažkur iš Pietryčių Azijos, tai nebūtinai pažymi ir tik vėliau analizė parodo, kad yra tų medžiagų“, – sako profesorius.




