Vasaros pradžia – puikus metas atsipalaiduoti, tačiau primename: prieš šuolį į vandenį – būtinai patikrinkite gylį ir dugną!
Vasara – tai atostogų, linksmybių ir atsipalaidavimo metas. Karštos dienos vilioja mus prie ežerų, upių, jūros. Tačiau kiekvieną vasarą medikai, gelbėtojai ir artimieji vėl ir vėl susiduria su tuo pačiu skausmingu scenarijumi – sunkios, dažnai negrįžtamos traumos, patirtos šokant į vandenį nežinomoje vietoje.
Vienas paprasčiausių, bet ir svarbiausių dalykų, kurį privalu padaryti prieš bet kokį šuolį į vandenį – patikrinti jo gylį bei dugno paviršių. Tai užtrunka vos kelias sekundes, bet gali išgelbėti visą jūsų gyvenimą. Deja, dažnai šis veiksmas pamirštamas. O tada – nelaimė, kurią jau vėlu sustabdyti.
„Besibaigiant dienai nevalingai mintyse apžvelgiame nuveiktus darbus bei visus susitikimus su šiandien mus aplankiusiais pacientais. Keletui iš jų ši diena nuo šiol įgyja vienokios ar kitokios pabaigos prasmę. Vieni iš jų veikiausiai daugiau niekada nesiryš nerti į vandenį, kiti – niekada nebepakils iš lovos ar neįgaliojo vežimėlio, nežais kamuoliu su sūnumis, nebepamos ranka išlydėdami svečius…“
Šie liūdni žodžiai – ne iš grožinės literatūros. Tai – realybė, kurią patiria medikai kiekvieną vasarą. Kaklo slankstelių lūžiai, stuburo traumos, viso gyvenimo paralyžius – tai pasekmės, su kuriomis žmonės turi gyventi likusį gyvenimą. Ir neretai jos atsiranda dėl vieno neapgalvoto veiksmo – šuolio į vandenį nežinomoje ar pavojingoje vietoje.
Kodėl tai tokia rimta problema?
- Nežinomas dugnas: net jei vakar čia buvo gilu – šiandien situacija gali būti visai kitokia. Lietus, srovė, smėlio ar dumblo sankaupos gali keisti dugno reljefą.
- Paslėpti pavojai: akmenys, medžių šakos, metalo konstrukcijos – visa tai gali būti nematoma nuo kranto.
- Netikėtas seklumas: net nedidelis aukštis ir per mažas gylis gali būti mirtinai pavojingas. Ypač jei šokama galva į priekį.
Kaip išvengti nelaimės?
- Visada patikrinkite dugną – įbriskite, panardinkite, pažiūrėkite, ar nėra kliūčių.
- Venkite šuolių į nežinomą vandenį – ypač pirmą kartą atvykus į vietą.
- Neskatinkite kitų šokti neapgalvotai – ir, svarbiausia, nepataikaukite spaudimui ar iššūkiams.
- Stebėkite vaikus ir paauglius – jie ypač linkę rizikuoti.
- Šuoliai nuo tiltų, uolų, medžių ar kitų statinių – tai didelė rizika, net jei atrodo „saugiai“ ar „visi ten šoka“.
Ką galime padaryti mes visi?
Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie traumų prevencijos. Kartais užtenka pasakyti vieną sakinį, kad žmogus sustotų ir pagalvotų. O dar geriau – pasidalyti šiuo įrašu, pakalbėti su vaikais, draugais, paaiškinti, kas gali nutikti. Tai nėra perdėta panika – tai atsargumas, kuris gali išgelbėti sveikatą ar net gyvybę.
„Labai norėtųsi, kad šios traumos būtų paskutinės šiais metais. Ir jūs galite labai reikšmingai prie to prisidėti: būdami atsargesni patys, paragindami draugus būti atsargesniems ar tiesiog pasidalindami šiuo mūsų įrašu.“
Vasarą švęskime atsakingai – kad prisiminimai būtų šilti, o ne skaudūs.
Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt – Vyr. redaktorius Tomas.