Prieš Europą – vis piktesni Trumpo išpuoliai

Antradienį, kovo 31 d., D. Trumpas pranešė, kad Prancūzija uždarė savo oro erdvę lėktuvams, gabenantiems karinius reikmenis į Izraelį, pasišaipė iš Paryžiaus už tai, kad jis „VISAI NEPADEDA“, ir įspėjo: „JAV PRISIMINS.“

D. Trumpas taip pat aiškiai davė suprasti, kad dėl Europos nenoro prisidėti prie pastangų atblokuoti Hormūzo sąsiaurį naftos trūkumas ir augančios degalų kainos bus jos problema, ne JAV, rašo POLITICO.

„Visos šalys, negalinčios gauti aviacinio benzino dėl užblokuoto Hormūzo sąsiaurio… Turėsite pradėti mokytis kovoti už save, – antradienį parašė jis, turėdamas omenyje Irano blokuojamą svarbų laivybos kelią, dėl ko žibalo kainos pasiekė rekordines aukštumas. – Eikite ir patys pasiimkite naftos!“

Vis dėlto net ištikimiausi JAV sąjungininkai Europoje – nuo Italijos iki Lenkijos – nelinkusios suteikti D. Trumpui besąlygišką paramą. Toks jų elgesys akcentuoja, kaip konfliktas didina transatlantinę prarają, atsivėrusią anksčiau šiais metais D. Trumpui užsidegus aneksuoti Grenlandiją.

Eliziejaus rūmų pareigūnas sakė, kad juos apstulbino JAV prezidento kritika. Jo teigimu, Prancūzija vos prasidėjus karui pareiškė, kad jos aviacijos bazėmis negali naudotis kare dalyvaujantys lėktuvai. „Prancūzija nuo pirmosios konflikto dienos tebesilaiko tokios pačios pozicijos“, – patikino pareigūnas, kaip ir kiti pašnekovai, panoręs likti anonimu.

Paryžius nėra išimtis: Šveicarija ir Ispanija kovo mėnesį įvedė panašių draudimų. Galimam karui su Iranu nepritaręs Madridas iš karto ėmėsi griežtų veiksmų, JAV pradėjus bendrą bombardavimo kampaniją su Izraeliu ir neleido JAV naudotis Ispanijoje esančiomis bazėmis.

Madridas nedalyvaus kare, kuris buvo pradėtas vienašališkai ir prieštarauja tarptautinei teisei, pirmadienį, kovo 30 d., pareiškė Ispanijos ministras pirmininkas Carlosas Cuerpo.

Kaip rašo POLITICO, dabar net ištikimiausi JAV sąjungininkai elgiasi atsargiai.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas antradienį, kovo 31 d., nurodė, kad Varšuva neplanuoja siųsti savo oro gynybos sistemų „Patriot“ į Artimuosius Rytus. „Lenkijos saugumas yra svarbiausias prioritetas“, – socialiniame tinkle X parašė jis.

Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai JAV du kartus kreipėsi į NATO valstybes nares pagalbos: paprašė nusiųsti antibalistinių raketų baterijų Ukrainai ir padėti apginti NATO karinę infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose.

Antradienį ir Italija pranešė uždraudusi į Iraną skrendantiems JAV bombonešiams naudotis Sicilijoje esančia Sigonella karine baze. Roma draudimą pagrindė techniniu formalumu, kadangi Vašingtonas iš anksto nepaprašė leidimo, nors turėjo, kaip nurodyta JAV naudojimąsi Italijos bazėmis reglamentuojančiose sutartyse.

„Santykiai su JAV neblogėja ir nėra įtempti“, – patikino Italijos gynybos ministras Guido Crosetto.

Tuo tarpu Jungtinė Karalystė (JK), regis, riboja JAV personalo dalyvavimą jautriuose susitikimuose, antradienį pranešė „Financial Times“, ir ilgiau užtrunka prieš atsakydama į prašymus suteikti amerikiečiams prieigą prie britiškų aviacijos bazių. D. Trumpas asmeniškai užsipuolė šalies ministrą pirmininką Keirą Starmerį už akivaizdų nenorą įsitraukti į karą su Iranu.

Kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, tebeleidžia JAV naudotis savo bazėmis, būtinomis bombardavimo kampanijai, tačiau esama nuogąstavimų, kad Berlynui gali atsirasti teisinė atsakomybė.

Europos pasipriešinimo centre – JAV sprendimas nepasitarti su sąjungininkais prieš pradedant karą, painiava dėl JAV karinių tikslų ir D. Trumpo reikalavimai, susimaišę su jo įniršiu bei sąjungininkams švaistomais įžeidimais.

„Dalykas tas, kad nėra visiškai aiškūs JAV kariniai tikslai ir kad praktiškai nebuvo pasitarta su kitomis valstybėmis prieš pradedant smūgius“, – pastebėjo antras aukšto rango Europos gynybos pareigūnas. „Rytinio sparno šalys pirmiausia nori pasirūpinti savo saugumu“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Rusijos keliamą grėsmę.

Oro erdvės uždarymas ir platesnio masto D. Trumpo karo atmetimas nebuvo oficialiai aptartas NATO, sakė vienas aukšto rango diplomatas. Tačiau akivaizdžiai esama skirtingų nuomonių apie konfliktą, pridūrė jis ir pripažino, kad transatlantiniams santykiams atėjo sunkus metas.

„Europoje vyraujantis požiūris, kad tai ne mūsų karas, be jokios abejonės, susijęs ir su JAV požiūriu į Europą, – paaiškino Niclas Herbstas, Europos Parlamento (EP) Gynybos komitetui priklausantis Vokietijos centro dešinės politikas. – O Europa ir taip užsiėmusi Rusijos karu su Ukraina… mums tikrai nereikia daugiau karinių problemų.“

Politikos mokslų dėstytojas ir Egmonto instituto vyresnysis gynybos analitikas Svenas Biscopas sakė, jog griežtesnė pozicija atspindi Europos požiūrį, kad karas Irane yra strateginė kvailystė ir kad JAV strategija darosi… vis neaiškesnė.

Antradienį JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas atsisakė nurodyti karo Irane užbaigimo terminą ir reporteriams pareiškė, kad D. Trumpas kalbėjo tai apie keturias–šešias savaites, tai apie šešias–aštuonias savaites, taigi, konkretaus termino nėra.

Vis dėlto jis užsiminė, kad padėti atsisakę sąjungininkai sulauks pasekmių.

„Kalbant apie NATO, tai yra sprendimas, kurį priims prezidentas, tačiau daug kas paaiškėjo, – samprotavo jis. – Anoks čia aljansas, jeigu šalys atsisako padėti, kai tau jų reikia.“

Panašią nuomonę išsakė ir valstybės sekretorius Marco Rubio.

„Jeigu NATO esmė tokia, kad mes giname Europą, kai ją kas nors užpuola, tačiau jie mums neleidžia naudotis bazėmis, kai mums jų reikia, toks susitarimas nėra labai geras, – pirmadienį sakė jis. – Sunku toliau jo laikytis ir tvirtinti, kad jis yra naudingas JAV.“

Donaldo Trumpo pyktis ant NATO sąjungininkių dėl atsisakymo prisijungti prie karo prieš Iraną kol kas pasiekė vieną tikslą: suvienijo jas prieš jį.

Privačioje aplinkoje, per uždaras vakarienes, taip pat susitikimų Briuselyje ir kitur kuluaruose Europos lyderiai ir pareigūnai svarsto, kaip reaguoti į JAV prezidento grasinimus pasitraukti iš NATO ir ką jie darytų, jei jis juos įgyvendintų.

Dabar jie nusiteikę pesimistiškai ir sutaria, kad vis piktesni D. Trumpo išpuoliai prieš Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Prancūziją ir kitas šalis patvirtina esminius įtrūkius transatlantiniame aljanse. Ir nors jie dar nėra tikri, kokia turėtų būti galutinė reakcija, kai kurios šalys jau siekia išplėsti savo gynybos ir saugumo susitarimus, kad galėtų apeiti suskilinėjusią NATO.

„NATO yra paralyžiuota – jie net negali rengti susitikimų“, – sakė vienas Europos diplomatas, kaip ir kiti, sutikę kalbėtis su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų laisvai pasisakyti. „Akivaizdu, kad NATO jau byra“, – sakė kitas ES pareigūnas ir pridūrė, kad Europa turi skubiai stiprinti savo gynybą: „Nebegalime laukti, kol ji visiškai žlugs.“

Šis tiesmukas vertinimas, paremtas POLITICO interviu su 24 ministrais, pareigūnais ir diplomatais, vaizdžiai iliustruoja pokario pasaulio tvarkos pokyčius, prie kurių reikšmingai prisidėjo D. Trumpas.

Praėjusią savaitę Helsinkyje 10 Europos lyderių (be savo oficialių delegacijų ir patarėjų) dalyvavo privačioje vakarienėje jaukioje Mannerheimo muziejaus aplinkoje – Suomijos Antrojo pasaulinio karo lyderio Gustavo Mannerheimo namuose.

Šalių lyderiai, – tarp jų, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Suomijos ir Norvegijos vadovai – atvirai diskutavo apie kritinę transatlantinio aljanso padėtį. Visi sutiko, kad D. Trumpo užgaulinga retorika per socialinę žiniasklaidą tampa vis agresyvesnė ir daro neigiamą poveikį.

Tačiau jie vieningai sutarė negalintys sutikti su JAV prezidento reikalavimais prisijungti prie karinių veiksmų prieš Iraną.

„Visi norime, kad karas baigtųsi, bet mūsų nuomonės nesutampa su JAV pozicija“, – sakė vienas pareigūnas, susipažinęs su diskusijų eiga. D. Trumpas nori, kad NATO padėtų, tačiau lyderiai ir toliau priešinasi, nes „dauguma europiečių nebuvo iš anksto informuoti, o Persijos įlankos regionas neturi nieko bendra su NATO“. Europoje, priešingai, krizė turi vienijantį poveikį: „Šios 10 šalių visada buvo labai artimos viena kitai, bet dabar, sakyčiau, jos dar artimesnės“, – pridūrė pareigūnas.

Šių vyriausybių, tarp kurių yra Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lietuva bei Nyderlandai, verdiktas neapsiriboja Šiaurės Europa.

Tiesą sakant, tarptautinė reakcija į karą Irane stebina tuo, kaip vieningai Europos lyderiai atsisako siųsti karines pajėgas prisijungti prie JAV ir Izraelio vykdomų bombardavimų.

D. Trumpas „sugriovė“ transatlantinius santykius ir „suvienijo“ Europą priešinantis šiam karui, sakė vienas ES diplomatas. Kitas aukšto rango Europos vyriausybės pareigūnas teigė, kad amerikiečiai, pradėję atakas prieš Iraną, dabar turi spręsti savo klaidos pasekmes.

Tarp NATO pareigūnų jaučiami nuogąstavimai dėl aljanso susiskaldymo, taip pat tam tikras sąmyšis, nes JAV kol kas oficialiai nepaprašė NATO pagalbos Persijos įlankoje. Pasak pareigūnų, nėra aišku, ko tiksliai siekia Vašingtonas.

Pasak vieno Europos diplomato, generalinis sekretorius Markas Rutte „erzina“ kai kuriuos sąjungininkus, ryžtingai laikydamasis savo politikos nekritikuoti Amerikos ir tvirtindamas, kad „nėra jokių problemų su NATO“.

„Bet kokia sumaištis aljanse, kurio epicentre yra JAV, trikdo ir kelia susirūpinimą“, – pridūrė vienas aukšto rango NATO diplomatas. M. Rutte daro „strateginį pasirinkimą“ laikytis „nuosaikios pozicijos“ siekdamas neeskaluoti ginčo tarp Europos ir Vašingtono, sakė NATO diplomatas.

Privačiai pareigūnai pripažįsta, kad nesiliaujanti JAV kritika neišvengiamai silpnina NATO, nes iš esmės aljansas yra idėja. NATO steigimo sutarties 5 straipsnyje numatyta, kad narės bus pasirengusios ginti bet kurią narę, jei ši būtų užpulta.

Visgi europiečiai kol kas neturi vieningo atsakymo, kaip atkurti NATO patikimumą arba kuo jį pakeisti, jei įvyktų blogiausias scenarijus.

Europos pareigūnai vis dažniau svarsto kurti arba stiprinti alternatyvias struktūras, kad apsidraustų nuo NATO subyrėjimo.