Tomas L.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis ypatingai dosniu pavadino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pasiūlymą būsimajame Kapčiamiesčio poligone turto turintiems gyventojams sumokėti ir kompensaciją už patirtą neturtinę žalą.
„Aš manau, kad tai, ką siūlo Krašto apsaugos ministerija, yra ypatingai dosnus pasiūlymas“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.
KAM praėjusią savaitę pranešė, kad steigiant poligoną, teritorijoje esantį turtą privalėsiantys parduoti 13-os sodybų savininkai gaus po daugiau nei 51 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją.
Tuo metu į mokomąją teritoriją patenkančių 77 sodybų savininkai gaus daugiau nei 25 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją už neturtinius praradimus, miško sklypų savininkai – daugiau nei 5 tūkst. eurų siekiančią išmoką.
„Neturtinės žalos kompensavimas yra išskirtinis atvejis. Manau, tie žmonės, kurie gyvena toje teritorijoje ir turės išsikelti, tikrai neturės kuo skųstis“, – sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.
Pasak pareigūno, šalies vadovas jau ėmėsi ir ateityje imsis lyderystės, kad įtikintų vietos gyventojus ir už poligono įstatymą balsuosiančius politikus jo nauda.
„Mums to poligono reikia ir mes jį turime turėti. Tai yra mūsų nacionalinio saugumo interesas“, – teigė D. Matulionis.
Jo teigimu, dėl poligono steigimo sutariama tarp daugelio politinių partijų.
„Taip, yra tam tikrų Seimo narių, kurie prieštarauja, bet tas prieštaravimas nėra pagrįstas konkrečiais argumentais, galbūt daugiau populistiniais argumentais remiamasi. Bet darysime viską, kad tą klausimą išspręstume“, – kalbėjo patarėjas.
Kapčiamiesčio poligonui skirto įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymui įgyvendinti, kiek tai susiję su turto paėmimu visuomenės poreikiams, planuojama skirti apie 50 mln. eurų.
Dėl naujo poligono steigimo Seimas turėtų apsispręsti pavasarį.
Matulionis: muitinė sugriežtino patikras pasienyje, bet kyla klausimas dėl fitosanitarijos postų
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sako, kad Lietuvos muitinė pastaraisiais metais sugriežtino prekių patikras pasienyje su trečiosiomis šalimis, tačiau tyrimas dėl korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje gali kelti klausimų dėl kontrolės kokybės fitosanitarijos postuose.
„Klausimas (dėl skylėtos valstybės sienos – BNS) gali kilti šios bylos kontekste, tačiau bent jau per pastaruosius metus matome, kad muitinė yra ypač sugriežtinusi sienų kontrolę“, – antradienį Žinių radijui sakė D. Matulionis.
Pasak jo, kontrolė buvo sugriežtinta siekiant užkardyti kontrabandą, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimą bei siekiant išvengti pavojingų prekių į Lietuvą importo.
Anot D. Matulionio, pagrindiniuose pasienio kontrolės punktuose veikiantys rentgeno aparatai yra pilnai naudojami, tad, sumažėjus kontrabandos srautui sausuma, ieškoma kitų būdų gabenti nelegalias prekes, pavyzdžiui, per jūsų uostus ar balionus.
Patarėjas tvirtino, jog kadangi byla dėl korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje yra susijusi su fitosanitariniais leidimais augalų į užsienyje išvežimui, „galbūt iš tikrųjų kiltų klausimas dėl tų fitosanitarinių postų, kurie yra ant sienos“.
Visgi pareigūnas pabrėžė nenorintis spekuliuoti šia tema.
„Bet koks vertinimas iš mūsų pusės galėtų būti traktuojamas kaip politinis spaudimas“, – kalbėjo D. Matulionis.
Žiniasklaida, remdamasi anoniminiais šaltiniais, anksčiau skelbė, kad vienas iš tiriamų korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje bylos epizodų yra susijęs su galimu kontrabandos gabenimu augalų kroviniuose.
Vienas iš 14 įtariamųjų šioje byloje yra anksčiau už cigarečių kontrabandą teistas Marjanas Taraškevičius.
BNS rašė, kad gruodį per su tyrimu susijusias kratas buvo rasti ne tik pinigai, auksas bei sprogmenys, bet ir kokainas, taip pat – cigaretės bei alkoholis be lietuviškų banderolių.
Vykdant šį tyrimą, prokuratūra yra nusprendusi kaip specialiuosius liudytojus apklausti opozicinių konservatorių atstovą Kazį Starkevičių bei opozicinių demokratų lyderį Saulių Skvernelį.
Prieš naują derybų raundą Matulionis sako vis dar nematantis Rusijos pastangų baigti karą
Antradienį prasidedant naujam Rusijos, Ukrainos ir JAV taikos derybų raundui, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais D. Matulionis sako vis dar nematantis Maskvos realių politinių pastangų užbaigti karą.
„Mes labai norėtume tikėtis, kad kažkas įvyks, bet kol kas, kaip ir kalbėjau, tikrai nesimato jokių politinių pastangų iš Rusijos pusės baigti karą. Vyksta techninio pobūdžio diskusijos, derybos, bet politinio palaiminimo iš aukščiausios Rusijos valdžios tikrai nėra“, – Žinių radijui sakė D. Matulionis, paklaustas apie artėjančias derybas.
Anot jo, kalbėdama apie galimą karo pabaigą Rusija naudoja tas pačias klišes. Pasak pareigūno, Vakarai į tai turėtų reaguoti didindami spaudimą Kremliui.
„(…) Tiesiog glumina, kad nėra jokio proveržio“, – teigė D. Matulionis.
Ateinantis derybų raundas vyks Ženevoje, likus savaitei iki ketvirtųjų plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje metinių. Vis dėlto stebėtojai sako, kad per jį tikriausiai nebus pasiekta reikšmingo proveržio.
Pasak D. Matulionio, nors Europa tiesiogiai derybose nedalyvauja, didžiausios žemyno šalys geba perduoti savo nuomonę apie procesą amerikiečiams.
Jo teigimu, platesnis Europos įsitraukimas galimas pastebėjus, kad Rusija ne imituoja derybas, o eina link taikos susitarimo.
„Manau, kad anksčiau ar vėliau Europa turės sėsti prie derybų stalo, (…) jeigu kils klausimas dėl ateities Europos saugumo architektūros“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
BNS rašė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį pareiškė tikįs, jog taikos susitarimas bus pasiektas greitai.
Maskva ir toliau reikalauja didelių teritorinių ir politinių nuolaidų iš Ukrainos, o ši teigia, kad rusų reikalavimų įvykdymas prilygtų kapituliacijai.
Matulionis siekį turėti gynybos atašė Izraelyje vadina teisingu: keista, kad dar nėra
Krašto apsaugos ministerijos siūlymą steigti gynybos atašė pareigybę Lietuvos ambasadoje Izraelyje prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais vadina tinkamu žingsniu, stebisi, kodėl tai nepadaryta anksčiau.
„Man truputį net ir keista, kodėl iki šiol neturėjome gynybos atašė pareigybės Izraelyje. (…) mes iš Izraelio turime labai daug ko pasimokyti, manau, kad tai yra labai teisingas sprendimas“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo patarėjas.
Pasak jo, Artimųjų Rytų valstybė turi didžiulius karinius pajėgumus, modernią gynybos pramonę, visuotinės gynybos koncepciją, yra lyderė civilinėje saugoje, visuomenės atsparumo klausimais.
Praėjusią savaitę ministerija BNS nurodė, jog Lietuvos interesas turėti atašė paremtas siekiu ne tik įsigyti karinę įrangą bei ginkluotę iš Izraelio gamintojų, užtikrinti įsigyjamos įrangos priežiūrą, bet ir užtikrinti tiekimo grandinių stabilumą, vystyti bendrus gynybos pramonės projektus, stiprinti nacionalinės gynybos pramonės eksporto galimybes.
Pareigybę siūloma įsteigti nuo šių metų liepos, o atašė pareigas pradėtų eiti gavęs priimančios valstybės sutikimą. Metinės gynybos atašė išlaikymo išlaidos sudarytų apie 349 tūkst. eurų.
„Aš manau, kad mes kaip valstybė turime savo užsienio politikos prioritetus ir vadovaujamės nacionalinio saugumo interesais. Europoje skirtumai yra labai dideli dėl santykių su Izraeliu ir dėl Palestinos konflikto vertinimo“, – kalbėjo D. Matulionis.
„Mes matome, kad vis dėlto pats konfliktas prasidėjo, kaip prisimename, spalio 7 dieną prieš dvejus metus ir būtent „Hamas“ teroristai per vieną dieną nužudė virš 1,3 tūkst. nekaltų civilių Izraelio gyventojų. Tada atsakas tikrai buvo reikalingas. Ar jis buvo adekvatus, ar neadekvatus, ir vyksta diskusija. Bet mes tikrai palaikėm ir palaikysim santykius su Izraeliu kaip mums ypač svarbia valstybe“, – teigė jis.
Gazos Ruožui – mažai teritorijai, apsuptai Izraelio, Egipto ir Viduržemio jūros – Izraelis taiko labai griežtą apgultį nuo pat naujausio karo su „Hamas“ pradžios.
