Tomas L.
Premjerė Inga Ruginienė pirmą balsavimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo vadina istoriniu, tačiau nekomentuoja, kad dalis koalicijos partnerių šio sprendimo nepalaikė.
„Vakarykštį balsavimą vertinu ypatingai teigiamai, tai buvo istorinis įvykis, kai mes visi, kaip Seimas, nepaisant to, ar Seimo narys pozicijoje, ar opozicijoje, susitelkėme dėl bendro svarbaus strateginio tikslo. Tai yra pavyzdys, kaip Seimas galėtų susitelkti itin svarbiems sprendimams“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.
I. Ruginienė keletą kartų perklausta nepasakė, kaip vertina, kad dauguma „aušriečių“ nepalaikė įstatymo pateikimo.
„Labai norėčiau vieną dieną ateiti į spaudos konferenciją, kur mes su jumis galėtume padiskutuoti ir aptarti tuos teigiamus momentus, kurie įvyksta tada, kai jų labiausiai reikia. Mes kažkaip linkę matyti krislą negatyvo, nei pamatyti, kad vakar tikrai įvyko istorinis įvykis, kai visi susitelkėme dėl bendro sprendimo“, – kalbėjo premjerė.
Ji teigė besitikinti, kad svarstymo ir priėmimo stadijose Seimo nariai galės „atsakingai pademonstruoti, kad dirba vardan Lietuvos labo“.
BNS rašė, kad po pateikimo už Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą balsavo 102 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, susilaikė penki parlamentarai.
Visi prieš balsavę politikai buvo iš daugumos: septyni „Nemuno aušros“ parlamentarai, įskaitant ir partijos lyderį Remigijų Žemaitaitį, ir trys Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai.
Tuo metu dar keturi „aušriečiai“ ir vienas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ politikas susilaikė.
M. Sinkevičius dar antradienį prieš Seimo posėdį perspėjo partnerius, kad jiems nepalaikius poligono steigimo, galimi „tam tikri politiniai veiksmai“.
Šį klausimą trečiadienį vyksiančiame socdemų prezidiume žada kelti keli partijos nariai.
Savo ruožtu Prezidentūra teigia, kad koalicija tokios svarbos klausimus turėtų gebėti spręsti ir be opozicijos balsų.
Ruginienė apie oro erdvės apsaugą: mes neieškome, bet darome, turime pagrindines sistemas
Viešumoje vėl iškilus klausimams dėl Lietuvos oro erdvės gynybos pajėgumų po pirmadienio incidento, kada Varėnos rajone sprogo ir nukrito dronas, premjerė Inga Ruginienė sako, kad šalis jau turi pagrindines kovos priemones ir gali jaustis saugiai.
„Mes neieškome, bet mes jau darome. Tai yra pagrindinė žinutė. Šiandien jau turime pagrindines sistemas ir tikrai galime jaustis saugiai. Bet turime padaryti dar daugiau. Mes jau kalbėjome apie tai vakar, kad laukiame ir tam tikros sistemos jau yra diegiamos ir metų gale turėsime dar papildomas sistemas“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė I. Ruginienė.
„Judame pakankamai greitu tempu, ir lyginant su tuo, kad dešimtmečiais nieko nebuvo daryta, tai dabar per dvejus metus, ypač per praeitą rudenį ir šiuos metus, spurtuosime labai greitai. Kai kurios šalys net stebisi, nes tokių tempų karinėje pramonėje tikrai nėra. Turime gana daug iššūkių, bet mes rankų nenuleidžiame“, – sakė ji.
Kaip skelbta, pirmadienio naktį į Lietuvą įskrido ir Varėnos rajone nukrito dronas. Kariuomenė informavo, kad objektas nebuvo užfiksuotas radarų – apie incidentą tarnybos sužinojo pirmadienį popiet.
Kariuomenės atstovas taip pat informavo, kad sprogmenų nerasta, bet tai esą nereiškia, kad jų negalėjo būti.
ELTA primena, kad pernai liepos pabaigoje policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį. Nukritęs dronas su pritaisytu sprogstamuoju užtaisu buvo rastas Jonavos rajone esančiame poligone.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. – tuomet šalies oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė.
