Aidas Užkuraitis
Nuo banko „Snoras“ žlugimo praėjo beveik 15 metų, tačiau šios istorijos finansiniai padariniai iki šiol nėra visiškai pasibaigę.
Paaiškėjo netikėtas faktas – maždaug 200 tūkstančių buvusių banko indėlininkų iki šiol nėra atsiėmę jiems rezervuotų pinigų.
Kai kuriais atvejais apie tokius pinigus gali nežinoti net patys žmonės ar jų paveldėtojai.
Pinigai niekur nedingo
2011 metais žlugus „Snorui“, šimtai tūkstančių žmonių susidūrė su problema, kurios iki tol tikriausiai net neįsivaizdavo.
Banke buvo laikomos jų santaupos.
Indėlių draudimo sistema leido nustatytomis sąlygomis kompensuoti indėlininkams pinigus.
Tačiau dabar, praėjus beveik pusantro dešimtmečio, paaiškėjo, kad dalis žmonių savo lėšų taip ir neatsiėmė.
LRT skelbiamais duomenimis, tokių indėlininkų yra apie 200 tūkstančių.
Jiems skirtos lėšos tebėra rezervuotos.
Kodėl žmonės neatsiėmė pinigų?
Priežasčių gali būti įvairių.
Kai kurių žmonių sąskaitose galėjo būti labai nedidelės sumos.
Kiti galėjo pakeisti gyvenamąją vietą ar kontaktinius duomenis.
Per penkiolika metų dalis indėlininkų galėjo mirti.
Tokiu atveju atsiranda dar vienas svarbus klausimas – paveldėjimas.
Jeigu žmogui priklausė pinigai, tam tikrais atvejais teisė į juos gali būti aktuali jo paveldėtojams.
Todėl ši istorija svarbi ne vien buvusiems „Snoro“ klientams.
Net ir nedidelė suma yra žmogaus pinigai
Galima pagalvoti, kad jeigu tiek žmonių nesikreipė, tikriausiai kalbama apie labai mažas sumas.
Daliai žmonių jos iš tiesų gali būti nedidelės.
Tačiau tai nekeičia pagrindinio principo – tai jų pinigai.
Be to, per daugelį metų pinigų perkamoji galia mažėja.
Tai, ką už tam tikrą sumą buvo galima nusipirkti prieš 15 metų, šiandien gali gerokai skirtis.
Todėl vartotojų atstovai kelia klausimą, ar nereikėtų aktyviau ieškoti žmonių, kuriems priklauso rezervuotos lėšos.
Ypač svarbu paveldėtojams
Per 15 metų pasikeitė ne tik žmonių adresai ar telefono numeriai.
Dalis buvusių indėlininkų jau galėjo mirti.
Tokiais atvejais jų artimieji gali net nežinoti, kad egzistuoja kažkada banke likusi suma.
Paveldėjimo situacijos gali būti individualios, todėl vien straipsnio informacijos nepakanka nuspręsti, ar konkrečiam žmogui pinigai priklauso.
Tačiau jeigu šeimoje buvo „Snoro“ klientas, verta patikrinti oficialią informaciją ir dokumentus.
„Snoro“ žlugimas buvo vienas didžiausių Lietuvos finansų rinkos sukrėtimų
2011 metų lapkritį Lietuvos bankas apribojo „Snoro“ veiklą, o netrukus bankui buvo iškelta bankroto byla.
Tai buvo įvykis, palietęs milžinišką skaičių gyventojų ir įmonių.
Daugeliui žmonių tai taip pat tapo pirmuoju rimtu susidūrimu su indėlių draudimo sistemos veikimu.
Indėlių draudimo esmė – nustatytomis sąlygomis apsaugoti bankuose laikomas žmonių santaupas, jei finansų įstaiga nebegali vykdyti įsipareigojimų.
Kodėl ši istorija aktuali ir šiandien?
Praėjus tiek metų būtų galima manyti, kad „Snoro“ istorija jau seniai užversta.
Tačiau 200 tūkstančių neatsiėmusių indėlininkų skaičius rodo ką kita.
Tai kartu priminimas apie vieną paprastą finansinę taisyklę – svarbu žinoti, kur laikomi jūsų pinigai, kokias sąskaitas turite ir kokią informaciją apie finansinius įsipareigojimus turėtų žinoti artimieji.
Tai ypač aktualu vyresniems žmonėms.
Ką daryti manantiems, kad pinigų gali priklausyti?
Svarbiausia nepasitikėti socialiniuose tinkluose pasirodančiais neaiškiais pasiūlymais „padėti atgauti“ pinigus.
Tokios istorijos gali tapti patraukliu masalu sukčiams.
Informaciją reikėtų tikrinti oficialiais kanalais ir, jeigu kalbama apie paveldėjimą, remtis teisėtais paveldėjimo dokumentais.
Nereikėtų nepažįstamiems žmonėms perduoti elektroninės bankininkystės prisijungimų, „Smart-ID“ kodų ar kitų slaptų duomenų.
200 tūkstančių – skaičius, kurio sunku nepastebėti
Praėjo beveik penkiolika metų.
Pasikeitė bankai, technologijos ir būdai, kuriais žmonės tvarko savo finansus.
Tačiau šimtams tūkstančių buvusių „Snoro“ klientų rezervuoti pinigai vis dar neatsiimti.
Todėl seną istoriją šiandien verta prisiminti dar kartą.
Galbūt kažkam ji bus ne vien prisiminimas apie prieš 15 metų žlugusį banką, bet ir priežastis patikrinti, ar jo šeimai vis dar nepriklauso neatsiimtos lėšos.
