Pradėjo remontuoti namus, o galiausiai prakalbo apie skyrybas: tyrimas atskleidė, dėl ko poros susipyksta labiausiai
Nauja virtuvė, jaukesnė svetainė ar pagaliau išsvajotas vonios kambarys – būsto remontas daugeliui porų prasideda nuo gražių planų. Tačiau netrukus paaiškėja, kad didžiausias išbandymas gali būti visai ne meistrų paieška ar išaugusios išlaidos. Tyrimai atskleidė, kad remontuojant namus dalis porų susiduria su tokia įtampa, jog pradeda svarstyti net apie išsiskyrimą. O pagrindinė konfliktų priežastis nėra ta, apie kurią daugelis pirmiausia pagalvotų.
Atrodė, kad laukia gražūs pokyčiai, tačiau viskas pasisuko kitaip
Būsto atnaujinimas dažnai laikomas naujo gyvenimo etapo pradžia.
Poros kartu planuoja būsimą interjerą, renkasi baldus, spalvas ir medžiagas.
Atrodo, kad bendras tikslas turėtų dar labiau suartinti.
Tačiau vos prasidėjus darbams romantiką gali pakeisti visai kitokie rūpesčiai.
Vėluojantys meistrai, netikėtos išlaidos, dulkės, triukšmas ir nuolatiniai sprendimai tampa kasdienybės dalimi.
Net ir paprastas klausimas, kokias plyteles pasirinkti, gali sukelti ginčą.
Ypač tada, kai vienas žmogus nori sutaupyti, o kitas įsitikinęs, kad geriau iš karto investuoti į kokybiškesnes medžiagas.
Pasirodo, tokios situacijos nėra retos.
Tyrimo rezultatai nustebino: apie skyrybas galvojo kas šešta pora
Jungtinėje Karalystėje atlikta būsto atnaujinimo platformos „Houzz“ apklausa atskleidė iškalbingus rezultatus.
Net 16 procentų apklaustų porų nurodė, kad remonto metu buvo rimtai pagalvojusios apie išsiskyrimą arba skyrybas.
Tai reiškia, kad tokių minčių kilo maždaug kas šeštai porai.
Dar įdomesni rezultatai paaiškėjo palyginus skirtingą laiką kartu gyvenančius žmones.
Tarp porų, kurios kartu gyveno ne ilgiau kaip penkerius metus, apie išsiskyrimą buvo susimąstę 20 procentų apklaustųjų.
Tuo metu tarp žmonių, kartu gyvenančių tris dešimtmečius ar ilgiau, tokių buvo vos 7 procentai.
Šie duomenys rodo ryšį tarp santykių trukmės ir remonto metu patiriamos įtampos.
Tačiau jie neįrodo, kad pats remontas sukelia skyrybas.
Be to, tai Jungtinės Karalystės apklausos rezultatai – jų negalima automatiškai pritaikyti visoms Lietuvos poroms.
Didžiausia problema pasirodė esanti ne baldai ir ne sienų spalva
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad daugiausia nesutarimų kyla dėl skirtingo skonio.
Vienam patinka šviesūs baldai, kitam – tamsūs.
Vienas nori modernios virtuvės, kitas – klasikinio interjero.
Tačiau kitoje Jungtinėje Karalystėje atliktoje apklausoje išryškėjo gerokai praktiškesnė problema.
Didžiausiu konfliktų šaltiniu tapo pinigai.
Finansus kaip pagrindinę nesutarimų priežastį įvardijo 28 procentai respondentų.
Dar 19 procentų ginčijosi dėl skirtingų prioritetų.
O 16 procentų konfliktavo dėl remonto trukmės.
Iš viso 57 procentai apklaustų būstų savininkų pripažino, kad dėl remonto sprendimų buvo susipykę su partneriu.
Tai leidžia suprasti, kodėl iš pirmo žvilgsnio malonus projektas kartais virsta rimtu santykių išbandymu.
Vienas sprendimas gali išprovokuoti visą virtinę ginčų
Įsivaizduokite, kad pora remontui numatė konkrečią pinigų sumą.
Pradėjus darbus paaiškėja, kad būtina keisti elektros instaliaciją arba vamzdynus.
Numatyto biudžeto nebeužtenka.
Vienas partneris siūlo atsisakyti brangesnių baldų, o kitas nenori keisti iš anksto suplanuoto interjero.
Tuomet prasideda diskusijos.
Ar skolintis papildomų pinigų?
Ar rinktis pigesnes medžiagas?
Ar atidėti dalį darbų?
Kiekvienas sprendimas turi pasekmių, todėl ginčai gali kartotis.
Tokiose situacijose problema dažnai būna ne pati remonto detalė, o skirtingas požiūris į finansinį saugumą ir prioritetus.
Vienam svarbiausia neviršyti biudžeto.
Kitam atrodo svarbu viską padaryti kokybiškai ir ilgam.
Abu požiūriai gali būti suprantami, tačiau be išankstinio susitarimo juos suderinti tampa sunku.
Kodėl trumpiau kartu gyvenančios poros susiduria su didesne įtampa?

Panaši tendencija pastebėta ir Jungtinėse Valstijose atliktame „Houzz“ tyrime.
Jame 4 procentai visų apklaustų porų nurodė, kad remonto metu svarstė apie išsiskyrimą.
Tačiau tarp kartu penkerius metus ar trumpiau gyvenančių porų šis rodiklis siekė 12 procentų.
Tarp trisdešimt metų ar ilgiau kartu gyvenančių žmonių – tik 2 procentus.
Kodėl rezultatai skiriasi?
Viena iš galimų priežasčių – ilgiau kartu gyvenantys žmonės jau gali būti išmokę geriau derinti savo įpročius ir spręsti nesutarimus.
Tuo metu trumpiau kartu gyvenančioms poroms remontas gali tapti pirmuoju dideliu bendru finansiniu projektu.
Tačiau tai tik galimas paaiškinimas, o ne įrodymas, kad santykių trukmė savaime apsaugo nuo konfliktų.
Svarbu ir tai, kad skirtingose šalyse atliktų apklausų procentai nėra tiesiogiai palyginami, nes gali skirtis jų metodika ir dalyviai.
Dar viena problema, apie kurią dažnai nepagalvojama
Remontas pakeičia ne tik namų išvaizdą, bet ir kasdienį gyvenimą.
Kurį laiką gali tekti gyventi be įprastos virtuvės.
Daiktai sukraunami į dėžes.
Kai kuriuose kambariuose neįmanoma normaliai ilsėtis.
Nuolat tenka derinti laiką su meistrais, priimti pristatomas medžiagas ir spręsti nenumatytas problemas.
Visa tai gali kelti nuovargį.
O pavargę žmonės kartais jautriau reaguoja net į smulkmenas.
Dėl to ginčas dėl vienos detalės gali tapti kur kas didesnis, nei iš pradžių atrodė.
Svarbu suprasti, kad tokia įtampa nebūtinai reiškia rimtas santykių problemas.
Kartais tai tiesiog ženklas, kad abiem žmonėms reikia aiškesnio plano, poilsio ir geresnio darbų pasidalijimo.
Kaip išvengti konfliktų dar nepradėjus darbų?
Specialistų rekomendacijose dažnai pabrėžiama, kad didelė dalis remonto sunkumų prasideda nuo nepakankamo planavimo.
Todėl prieš pradedant darbus naudinga susitarti dėl kelių svarbiausių dalykų.
Pirmiausia – biudžeto.
Reikėtų aiškiai nuspręsti, kiek pinigų galima skirti remontui ir kokį rezervą palikti netikėtoms išlaidoms.
Antra – prioritetų.
Svarbu atskirti būtinuosius darbus nuo tų, kuriuos galima atlikti vėliau.
Trečia – atsakomybių.
Jeigu vienas žmogus rūpinasi meistrais, o kitas medžiagų paieška, verta iš anksto susitarti, kuriuos sprendimus kiekvienas gali priimti savarankiškai.
Ketvirta – terminų.
Remontas ne visada baigiasi numatytą dieną, todėl naudinga turėti atsarginį planą.
Ir galiausiai – bendravimo.
Net ir kilus nesutarimui svarbu kalbėti apie konkrečią problemą, o ne kaltinti vienas kitą.
Netikėta tyrimo pabaiga: dauguma porų vis tiek nesigailėjo
Nors apklausose užfiksuota nemažai konfliktų, galutiniai rezultatai atskleidė ir kitą pusę.
Jungtinėje Karalystėje net 89 procentai apklaustų porų teigė, kad baigto remonto rezultatas buvo vertas patirtų sunkumų.
59 procentai nurodė, kad atnaujintuose namuose jautėsi patogiau.
53 procentai sakė besijaučiantys laimingiau.
42 procentai džiaugėsi didesne tvarka.
O 39 procentai teigė namuose besijaučiantys ramiau.
Jungtinėse Valstijose atliktoje apklausoje net 96 procentai porų pripažino, kad galutinis rezultatas buvo vertas remonto metu patirto streso.
Taigi nors pats procesas gali būti sudėtingas, daugelis žmonių po jo teigiamai vertina pasiektus pokyčius.
Svarbiausia pamoka – ne apie remontą
Būsto atnaujinimas gali atskleisti, kaip du žmonės priima bendrus sprendimus.
Ar jie moka susitarti dėl pinigų?
Ar geba išklausyti skirtingą nuomonę?
Ar gali pasidalyti atsakomybe?
Tokie klausimai svarbūs ne tik remontuojant namus.
Jie aktualūs ir planuojant šeimos finansus, keliones ar kitus bendrus projektus.
Todėl tyrimų rezultatai primena, kad sėkmingam remontui reikia ne vien gerų meistrų ir kokybiškų medžiagų.
Ne mažiau svarbūs aiškūs susitarimai, kantrybė ir pagarba vienas kitam.
O bene įdomiausia išvada ta, kad net ir daug nesutarimų patyrusios poros dažniausiai džiaugiasi galutiniu rezultatu. Tad remontas nebūtinai išskiria – tinkamai susitarus jis gali tapti ir bendru pasiekimu.




