Tomas L.
Šio įtakingo leidinio žurnalistas apsilankė vienoje Latvijos mokykloje, kur vyko šaudymo pamoka.
„Kambarys galėtų būti beveik bet kurioje Europos vietoje, jei ne ant stalų padėti šautuvai. Jie gremėzdiški, juodi ir sveria daugiau kaip 6 kilogramus. Tai amerikiečių gamintojo „Crosman“ SBR modelio pneumatiniai šautuvai, panašūs į JAV kariuomenės M4 automatus ir šaudantys plieninėmis kulkomis. Netreniruotai akiai jie atrodo kaip tikri“, – šaudymo pamoką aprašo „Politico“.
„Šiek tiek jaudinuosi“, – prieš pirmą kartą paimdama ginklą į rankas leidiniui pasakojo aštuoniolikmetė Sindija Brakovska.
Ką ji mano apie savo krašto apsaugos pamoką? „Manau, kad tai turi prasmę, – atsakė mergina.
Daugelyje Europos šalių šautuvai klasėje būtų skandalas. Pavyzdžiui, Vokietijoje įtakinga Švietimo ir mokslo darbuotojų profesinė sąjunga griežtai pasisako prieš bet kokią karinę veiklą mokyklose ir skeptiškai žiūri net į vadinamųjų „jaunimo karininkų“ vizitus, nes jie laikomi subtilia verbavimo forma.
Latvijoje, priešingai, tokio pasipriešinimo nėra, o mokymas naudotis ginklais tapo pamokų plano dalimi net ir pradedantiems kirpėjams bei šokių mokytojams.
„Politico“ skaitytojams paaiškina, kad su Rusija ir Baltarusija besiribojanti Latvija kartu su kaimynėmis Estija bei Lietuva dešimtmečius praleido Sovietų Sąjungoje.
„Tai šiaurės rytinė NATO siena, todėl visame regione yra dislokuoti sąjungininkų kariai; šiuo metu čia (Latvijoje – Delfi) dislokuota Kanados vadovaujama tarptautinė brigada, o amerikiečių pajėgos šalyje veikia kaip Aljanso atgrasymo strategijos dalis“, – rašoma publikacijoje.
Baltijos šalys stebi Maskvą
Teigiama, jog kiekvienam Baltijos valstybių gyventojui, kuris yra pakankamo amžiaus, kad prisimintų sovietinius laikus, nereikia skaityti paskaitos apie tai, ką reiškia svetimas dominavimas.
„Po to, kai 2022-ųjų pradžioje Rusija visiškai įsiveržė į Ukrainą ir daugiau nei ketverius metus tęsėsi karas, daug mažesnės Baltijos šalys turi pagrindo svarstyti, ar jos gali būti kitos. Štai kodėl į Maskvos grasinimus žiūrima rimtai ir kodėl Baltijos šalys ruošiasi dar vieno Rusijos agresyvaus karo galimybei. Nors didžioji pasaulio dalis šiuo metu sutelkusi dėmesį į Iraną, Baltijos šalys stebi Maskvą“, – rašo „Politico“.
Primenama, kad dėl Baltijos šalių pažeidžiamumo jos anksti ir noriai stojo į NATO, ir nuo to laiko visos trys valstybės yra vienos iš labiausiai atsidavusių aljanso narių. Tačiau jos taip pat žino, jog NATO patiria įtampą, kad abejojama Jungtinių Valstijų įsipareigojimais savo sąjungininkams. Suprantama, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva, Latvija bei Estija, kaip ir Ukraina, turi būti pasirengusios gintis.
Taip pat paaiškinama, kad visose trijose šalyse galioja šaukimas į kariuomenę.
„Be to, Latvijoje ir Estijoje vidurinių mokyklų moksleiviams įvestas privalomas „Krašto gynybos mokymas“. Į mokymo programą įeina karo istorija, žygiavimas ir pratybos, navigacija sausumoje, pirmoji pagalba, reagavimas į krizes ir ginklų valdymas. Mokiniai, kurie nori daugiau, dalį vasaros gali praleisti stovykloje, vilkėdami uniformą. Iš visų trijų šalių Latvijoje karinis mokymas vidurinių mokyklų moksleiviams intensyviausias. Estijoje privalomas kursas klasėje trunka 35 valandas. Latvijoje jis trunka 112 valandų per dvejus metus“, – rašo „Politico“.
Latvijoje vyko diskusijos dėl programos, pasakojo pulkininkas Valtsas Abolinšas. Tačiau jos buvo „stebėtinai ramios“. Karininko teigimu, svarbiausia buvo tai, kad vyriausybė į tai moksleivius įvedė palaipsniui. Pirmieji kursai prasidėjo 2018-iais 13-oje mokyklų, visi jie buvo savanoriški. Kasmet prisijungdavo vis daugiau mokyklų. Kai 2024 metais kursai tapo privalomi, dauguma ugdymo įstaigų juose jau dalyvavo. Visa kita padarė Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, aiškino pulkininkas.
