Aidas Užkuraitis
Sukčiai Lietuvoje keičia taktiką. Jiems nebeužtenka apgaulingų SMS žinučių ar skambučių – nusikaltėliai gali pasirodyti tiesiai prie žmogaus namų durų ir prisistatyti tais, kuriais daugelis įpratę pasitikėti.
Ypač dažnai taikomasi į vyresnio amžiaus žmones.
Policija perspėja apie scenarijus, kai nepažįstamieji apsimeta socialiniais darbuotojais ar net policijos pareigūnais. Jų pasakojimai gali skambėti įtikinamai: žadamas „priedas prie pensijos“, pašalpa, pagalba buityje arba pranešama apie tariamą nelaimę.
Tačiau tikrasis tikslas gali būti visai kitas – patekti į žmogaus namus ir išvilioti arba pavogti santaupas.
Sukčiai pasirinko žmones, kurie namuose gali turėti santaupų
Policijos pareigūnai ragina apie naujausius sukčiavimo būdus kalbėtis su tėvais ir seneliais.
Vyresni žmonės sukčiams patrauklūs dėl kelių priežasčių.
Dalis jų namuose vis dar laiko grynųjų pinigų. Jie taip pat gali būti labiau įpratę pasitikėti žmogumi, prisistačiusiu valstybės institucijos ar socialinės tarnybos darbuotoju.
Būtent tuo ir naudojasi nusikaltėliai.
Jie stengiasi neatrodyti pavojingi. Priešingai – kalba mandagiai, pasitikinčiai ir pateikia istoriją, kuri žmogui turėtų skambėti naudinga arba pakankamai skubi, kad šis nespėtų visko patikrinti.
Viena schema prasideda nuo „geros žinios“
Vienas policijos minimų scenarijų – apsimetimas socialiniais darbuotojais.
Atvykę žmonės gali pasakoti apie tariamai priklausantį papildomą priedą prie pensijos, naują pašalpą ar pagalbą buityje.
Senjorui gali atrodyti, kad pagaliau atvyko žmogus, norintis padėti.
Tačiau patekus į namus situacija gali pasikeisti.
Policija perspėja apie atvejus, kai vienas asmuo kalbina šeimininką ir nukreipia jo dėmesį, o kitas tuo metu gali mėginti surasti namuose laikomus pinigus ar vertingus daiktus.
Todėl svarbiausia taisyklė labai paprasta – vien gražios istorijos ar oficialiai skambančio prisistatymo neužtenka.
Dar pavojingiau, kai prisistatoma policija
Kitas scenarijus paremtas ne pažadu, o baime.
Žmogui paskambinama ir pranešama, kad jo artimasis neva pateko į rimtą bėdą.
Gali būti pasakojama apie eismo įvykį ar kitą nelaimę ir teigiama, kad problemai išspręsti skubiai reikalingi pinigai.
Tokios istorijos tikslas – sukelti stiprią emociją.
Išsigandęs žmogus turi kuo mažiau laiko pagalvoti, paskambinti artimajam ir patikrinti, ar pasakojimas apskritai tikras.
Tačiau naudojamas ir dar vienas metodas.
Gali pasakyti, kad jūsų pinigai – „padirbti“
Policija įspėja apie sukčius, kurie prisistato pareigūnais ir pareiškia, kad žmogaus namuose laikomi pinigai galbūt yra padirbti.
Tuomet pasiūloma juos „patikrinti“.
Tai turėtų būti labai aiškus pavojaus signalas.
Tikri policijos pareigūnai nevažinėja po gyventojų namus rinkdami jų santaupų tokiam „patikrinimui“.
Todėl žmogui, išgirdusiam panašią istoriją, svarbiausia nebandyti įrodinėti atvykėliui, kad jis meluoja.
Kur kas saugiau jo tiesiog neįsileisti ir informaciją patikrinti savarankiškai.
Net pažymėjimas dar nėra priežastis aklai pasitikėti
Sukčiai žino, kad žmonės tapo atsargesni.
Todėl vien prisistatymo jiems gali nebepakakti.
Policija savo bendrose saugumo rekomendacijose pataria nepasitikėti vien žmogaus žodžiais ar parodytu dokumentu.
Jeigu asmuo teigia atstovaujantis konkrečiai institucijai, gyventojas turi teisę jo neįsileisti, kol neįsitikino, kas iš tiesų stovi už durų.
Kilus bent menkiausiai abejonei, policijos rekomendacija aiški – durų neatidaryti arba žmogaus į namus neįsileisti.
Sukčiai labiausiai nenori, kad padarytumėte vieną dalyką
Jų istorijos dažnai kuriamos taip, kad sprendimą reikėtų priimti čia ir dabar.
„Reikia nedelsiant.“
„Negalima laukti.“
„Pinigus turime patikrinti dabar.“
„Artimajam skubiai reikia pagalbos.“
Skubėjimas nėra atsitiktinis.
Jeigu žmogus turi laiko paskambinti vaikams, anūkams, institucijai ar policijai, apgavystė gali labai greitai išaiškėti.
Todėl įtartino vizito metu verta nutraukti pokalbį ir informaciją patikrinti nepriklausomai.
Jeigu žmogus prisistato konkrečios įstaigos darbuotoju, tikrinimui reikėtų naudoti pačios įstaigos oficialiai skelbiamus kontaktus, o ne nepažįstamojo padiktuotą telefono numerį.
Vienas pokalbis su tėvais ar seneliais gali būti labai svarbus
Policija šį kartą kreipiasi ne vien į pačius senjorus.
Pareigūnai ragina jaunesnius žmones apie tokias schemas papasakoti savo vyresniems artimiesiems.
Svarbu paaiškinti ne tik tai, kad egzistuoja sukčiai.
Vyresnis žmogus turėtų iš anksto žinoti labai konkrečią taisyklę: jeigu prie durų netikėtai pasirodo nepažįstamas žmogus ir pradeda kalbėti apie pinigus, pašalpas, pensijas ar būtinybę kažką skubiai patikrinti, jokio sprendimo vietoje priimti nereikia.
Galima uždaryti duris ir paskambinti artimajam.
Tikras darbuotojas supras norą patikrinti jo tapatybę.
Sukčius dažniausiai bandys žmogų skubinti.
Nepamirškite ir paprastos namų saugumo taisyklės
Policija primena neįsileisti nepažįstamų žmonių vien todėl, kad jų pasakojimas atrodo įtikinamas.
Gyventojams rekomenduojama išsiaiškinti atvykimo tikslą ir patikrinti žmogaus tapatybę.
Taip pat nereikėtų nepažįstamiesiems atskleisti, kur laikomi pinigai, dokumentai ar kiti vertingi daiktai.
Jeigu įtariama, kad už durų gali būti sukčius, saugiausia kontakto netęsti.
O jeigu situacija kelia grėsmę arba žmogus įtaria vykstant nusikaltimą, reikia kreiptis pagalbos numeriu 112.
Policijos žinutė šį kartą itin paprasta
Sukčių metodai keičiasi, tačiau jų tikslas išlieka tas pats – priversti žmogų pasitikėti, išsigąsti arba skubėti.
Todėl pareigūnai prašo šiuo perspėjimu pasidalyti su vyresniais šeimos nariais.
Jeigu nepažįstamas žmogus netikėtai pasibeldžia į duris, prisistato socialiniu darbuotoju ar policijos pareigūnu ir pradeda kalbėti apie pinigus, pensiją, pašalpą ar skubų „patikrinimą“, neskubėkite jo įsileisti.
Kelios minutės, skirtos informacijai patikrinti, gali apsaugoti santaupas, kurias žmogus kaupė daugelį metų.
