Po patirto insulto – pirmas interviu su Robertu Petrausku: „Kai mane ištiko liga…“

2026-ųjų balandį, netrukus po gimtadienio, istorijos tyrinėtojas, rašytojas ir pasakotojas Robertas Petrauskas pirmą kartą viešai prabilo apie rimtus sveikatos išbandymus – jis patyrė insultą. Dabar žinomas vyras atsivėrė širdį dar plačiau.

Apie dabartinį gyvenimo etapą ir ligą jis papasakojo atvirame pokalbyje su kunigu Algirdu Toliatu.

Prabilo apie sunkų etapą

YouTube pasirodžiusioje laidoje R. Petrauskas kalbėjo apie tai, ką išgyveno po insulto. Tiesa, vyras tai sakė laikantis Dievo dovana.

„Dabar žinau, ką reiškia gyventi lėtai, aš gyju po ligos. Laikau ją Dievo dovana ir aiškiai matau, kad po truputį, lėtai sveikstu ir kylu į kalną, kuriame niekada nebūčiau atsidūręs, jeigu nebūčiau susirgęs.

Tas „lėtai“, man atrodo, yra tikrojo gyvenimo pajautimas. Mes įpratome gyventi greitai, staigiai, viskas čia ir dabar, noriu – turiu, negalime palaukti, iškentėti… Tas Dievo „lėtai“ yra priminimas, kad, kai mes sulėtėjame – mes prie Dievo priartėjame“, – kalbėjo jis.

R. Petrauskas teigė, kad ligos akivaizdoje pamatė Dievą, kurio meilė įkvėpė jį ir neleido palūžti.

„Kai mane ištiko liga… Pirma, tą vakarą aš turbūt kažkaip keistai šypsojausi ar kažką… Gydytojas man sako: Robertai Petrauskai, jums išsiliejo į smegenis kraujas ir jums reikia surimtėti. Tada aš pradėjau mintyse galvoti: gal net jau ir viskas?

Bet kažkaip keistai nejaučiau baimės, nerimo, nieko tokio blogo nejaučiau. Po kelių dienų supratau, kad nejaučiau, nes turėjau daug meilės širdyje. Aš turėjau meilę šalia, kaip sako Paulius, meilė ir yra Dievas. Aš jį pamačiau. Jei būčiau nesusirgęs, gal būčiau jo ir nepamatęs“, – kalbėjo žinomas vyras.

Anot jo, Dievo meilę šalia savęs jis jautė net sunkiausiomis akimirkomis.

„Kitą dieną aš atsikeliu, esu visiškai paralyžiuotas ir nieko negaliu daryti – esu visai silpnas.

Bet jaučiu meilę šalia savęs, jaučiu Dievą šalia savęs. Kažkokiu metu supratau, kad ne tai, kad nebijau, bet jaučiuosi žiauriai galingas. Atradimas mano buvo toks – mes norime būti stiprūs, valingi, mes viską galime, mes savarankiškai, valios pastangomis viską sugebame. Aš toks buvau…

Ir staiga tu nieko nebegali… Staiga tu nebeturi nei galių, nei valios, bet per tave tada eina srautas, kuriame aš jaučiausi galingiausias, negu kada esu buvęs, nepažeidžiamiausias. Manęs tuo metu neįmanoma buvo nugalėti. Galvojau: bet kaip taip gali būti? Aš guliu tokioje padėtyje, kurios man niekas nepavydėtų, bet esu galingiausias? Taip buvo dėl to, kad tuo metu Dievas priartėja. Jis yra arti“, – dalijosi jis.

Anot jo, liga jam padėjo suvokti tikrąjį stiprybės šaltinį ir vertinti geras akimirkas.

„Dabar aš galvoju, kad mes neįvertiname ir gerų akimirkų. Man gali atrodyti, kad Robertas Petrauskas yra talentingas rašytojas, padarė tą ir tą… Bet dabar aš žinau, kad mano geriausi kūriniai buvo parašyti tada, kai per mane judėjo Dieviškas srautas, nes talentas yra Dievo doava. Jam reikia dėkingumo.

O pas mus yra atvirkščiai: mes norime būti stiprūs, greiti, kažką nuveikti… Koks skirtumas, ką mes nuveiksime amžinybės akivaizdoje?

Kai žmonės suserga, kiti galvoja: kaip nepasisekė… Bet niekas nepagalvoja, kad šiandien vakare jis gali atsidurti toje pačioje vietoje. Niekas negalvoja, kad tuo mirties koridoriumi eis visi. Visus mus ištiks tai, kas kitiems atsitinka anksčiau. Todėl, man atrodo, mes esame palaiminti, mes esame Dievo išrinktieji. Jis nori, kad mes anksčiau pamatytume, kad stiprybė ne ten, kur mes galvojame“, – sakė R. Petrauskas.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 161 peržiūrų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *