Vairuotojams – nemaloni žinia dėl 2027-ųjų: dyzelino litras vien dėl mokesčio gali brangti beveik 10 centų

Lietuvos vairuotojams, jau dabar degalinėse susiduriantiems su aukštomis kainomis, išryškėjo dar viena galima problema.

Jeigu nebus pakeistas anksčiau patvirtintas akcizų didinimo grafikas, nuo 2027 metų sausio dyzelino kaina gali sulaukti dar vieno reikšmingo postūmio aukštyn.

Ir šį kartą tam net nereikėtų naujo naftos kainų šuolio pasaulinėje rinkoje.

Vien dėl didėjančios CO₂ dedamosios litras dyzelino, skaičiuojama, galėtų pabrangti maždaug 9,4 cento.

Benzino vairuotojams pokytis būtų mažesnis – apie 2,9 cento už litrą.

Tačiau istorija čia dar nesibaigia. Finansų ministerija pripažįsta, kad galutinis sprendimas dėl kitų metų akcizų dar bus svarstomas.

Nuo sausio numatytas gerokai didesnis mokestis

Dabartinis degalų akcizas susideda iš kelių dalių.

Viena jų – CO₂ dedamoji.

Būtent jos pokytis 2027 metais gali tapti ypač juntamas dyzelinių automobilių vairuotojams.

Šiuo metu dyzelinui taikoma 53,6 euro CO₂ dedamoji už 1000 litrų.

Pagal galiojantį planą 2027 metais ji turėtų šoktelėti iki 131 euro už 1000 litrų.

Skirtumas – daugiau kaip 77 eurai tūkstančiui litrų.

Įvertinus ir PVM poveikį galutinei kainai, skaičiuojama, kad vairuotojas už litrą galėtų mokėti maždaug 9,4 cento daugiau.

Benzino vairuotojams smūgis būtų mažesnis

Pokyčių išvengtų ir benzinas, tačiau čia numatomas poveikis būtų gerokai mažesnis.

Pagal dabar galiojantį planą benzino CO₂ dedamoji didėtų iki 120 eurų už 1000 litrų.

Skaičiuojama, kad dėl šio mokestinio pokyčio litro benzino kaina galėtų padidėti maždaug 2,9 cento.

Taigi didžiausias 2027 metų akcizų pokytis paliestų būtent dyzelinių automobilių vairuotojus.

50 litrų bakas – jau beveik 5 eurai papildomai

Iš pirmo žvilgsnio 9 ar 10 centų gali neatrodyti milžiniška suma.

Tačiau skirtumas tampa gerokai aiškesnis paskaičiavus pilną degalų baką.

Jeigu dėl mokesčio dyzelino litras pabrangtų 9,4 cento, 50 litrų degalų kainuotų maždaug 4,70 euro daugiau.

60 litrų bakui papildoma suma būtų apie 5,64 euro.

Jeigu žmogus per mėnesį sunaudoja 100 litrų dyzelino, vien šio mokestinio pokyčio poveikis siektų apie 9,40 euro per mėnesį.

Per metus – daugiau kaip 110 eurų.

Ir tai būtų tik CO₂ dedamosios poveikis, nevertinant galimų naftos, didmeninių degalų kainų, valiutų kursų ar kitų veiksnių pokyčių.

Tačiau yra viena labai svarbi detalė

Kalbėti taip, tarsi beveik 10 centų brangimas jau būtų neišvengiamas, kol kas būtų per anksti.

Finansų ministerija patvirtino, kad klausimas dar bus svarstomas.

Ministerijos teigimu, paskutinį metų ketvirtį numatoma vertinti, kiek 2027 metais turėtų didėti degalų akcizai, kad gyventojai ir verslas kuo mažiau pajustų anksčiau suplanuotą daugiametį jų augimą.

Vadinasi, dabartiniai skaičiai rodo, kas nutiktų pagal galiojantį grafiką.

Tačiau valdžia dar gali jį koreguoti.

Panašus sprendimas jau buvo priimtas 2026-iesiems

Tai nebūtų precedento neturintis žingsnis.

CO₂ dedamosios didinimo grafikas buvo patvirtintas anksčiau, tačiau 2026 metais planuotas dyzelino mokesčio augimas buvo pristabdytas.

Finansų ministerija tuomet argumentavo, kad siekiama išvengti pernelyg didelio dyzelino kainų augimo ir didėjančio skirtumo tarp Lietuvos bei kaimyninių valstybių.

Taigi valdžia jau yra parodžiusi, kad esant ekonominėms priežastims iš anksto numatytą akcizų grafiką galima keisti.

Dabar panaši diskusija grįžta dėl 2027 metų.

Kainos Lietuvoje jau dabar kelia daug diskusijų

Situaciją apsunkina tai, kad vairuotojai apie būsimą mokestį išgirdo tuo metu, kai degalų kainos ir taip yra aukštos.

LRT skelbtais duomenimis, rugsėjo viduryje vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekė apie 2,18 euro už litrą.

Lenkijoje tuo pačiu metu ji buvo maždaug 2 eurai.

Benzino skirtumas taip pat buvo Lietuvos nenaudai – apie 1,92 euro Lietuvoje ir 1,82 euro Lenkijoje.

Todėl vis dažniau keliamas klausimas, ar Lietuvos akcizų politika neturėtų būti labiau derinama su kaimyninėmis valstybėmis.

Atsirado siūlymas žiūrėti į kaimynų kainas

Vyriausybėje jau aptariama idėja akcizų politiką labiau sieti su situacija aplinkinėse šalyse.

Tokio pasiūlymo logika paprasta.

Jeigu Lietuvoje degalai gerokai brangesni nei Lenkijoje ar kitose kaimyninėse valstybėse, dalis tarptautinio transporto įmonių gali degalus pilti ne Lietuvoje.

Tokiu atveju didesnis tarifas nebūtinai automatiškai reiškia maksimalias valstybės biudžeto pajamas.

Šios idėjos šalininkai argumentuoja, kad konkurencingesnė kaina galėtų paskatinti daugiau degalų įsigyti Lietuvoje.

Tačiau dėl tikrojo tokio sprendimo poveikio biudžetui ir degalų pardavimams nuomonės išsiskiria.

Tuo pat metu svarstoma akcizą net sumažinti

Situacija gana paradoksali.

Viena vertus, pagal galiojantį grafiką nuo 2027 metų dyzelino mokestinė našta turėtų gerokai išaugti.

Kita vertus, Vyriausybė šiuo metu svarsto, kaip sumažinti dabartines degalų kainas.

Vienas iš variantų – laikinai 10 centų mažinti akcizą.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius nurodė, kad tokiu atveju dėl PVM galutinė litro kaina vartotojui galėtų sumažėti maždaug 12 centų.

Tačiau atsiranda kita problema – valstybės biudžetas.

10 centų sumažinimas valstybei kainuotų milijonus

Premjero skaičiavimu, toks akcizo sumažinimas valstybės biudžetui kainuotų apie 20 mln. eurų per mėnesį.

Jeigu lengvata galiotų du mėnesius – maždaug 40 mln. eurų.

Tris mėnesius – apie 60 mln. eurų.

Todėl Vyriausybė kol kas nėra nusprendusi, ar tokį žingsnį žengs.

Svarstomos ir pigesnės alternatyvos.

Viena jų – subsidijuoti viešojo transporto bilietus ir taip daliai gyventojų suteikti galimybę sumažinti kelionių išlaidas nepilant tiek daug degalų.

Kodėl apskritai atsirado CO₂ dedamoji?

Degalų akcizų pokyčiai nėra vien šių metų sprendimas.

Daugiametis akcizų keitimo planas buvo patvirtintas dar 2023 metais.

Prie degalų akcizo buvo įtraukta CO₂ dedamoji, kurios dydis palaipsniui didinamas.

Tokios politikos tikslas susijęs su iškastinio kuro naudojimo mažinimu ir aplinkosaugos įsipareigojimais.

Tačiau didėjant pasaulinėms naftos kainoms, anksčiau suplanuoti mokesčiai tampa politiškai ir ekonomiškai gerokai jautresni.

Kai degalai pigesni, keli papildomi centai pastebimi mažiau.

Kai litras kainuoja apie ar daugiau nei du eurus, net keli centai tampa svarbūs.

Galutinė kaina priklausys ne tik nuo akcizo

Yra dar viena detalė, kurią vairuotojams svarbu žinoti.

Teiginys, kad dyzelinas nuo sausio būtinai kainuos lygiai 9,4 cento daugiau nei gruodį, būtų netikslus.

9,4 cento yra apskaičiuotas mokestinio pokyčio poveikis.

Galutinę kainą degalinės švieslentėje tuo metu lems ir pasaulinė naftos kaina, perdirbtų degalų didmeninės kainos, euro ir JAV dolerio kursas, transportavimo išlaidos, konkurencija bei kiti veiksniai.

Todėl teoriškai įmanoma situacija, kai akcizas padidėja, tačiau dėl smarkiai atpigusios naftos galutinė kaina kyla mažiau arba net sumažėja.

Lygiai taip pat naftai brangstant bendras kainų šuolis galėtų būti didesnis nei vien akcizo poveikis.

Didžiausias klausimas paaiškės svarstant biudžetą

Todėl artimiausi mėnesiai vairuotojams bus svarbūs.

Pagal dabar galiojantį grafiką 2027 metais CO₂ dedamoji dyzelinui didėtų nuo 53,6 iki 131 euro už 1000 litrų.

Tai reikštų maždaug 9,4 cento papildomą poveikį vieno litro dyzelino kainai.

Benzinui apskaičiuotas poveikis būtų apie 2,9 cento.

Tačiau Finansų ministerija dar žada vertinti, ar toks akcizų augimas turėtų įsigalioti visa numatyta apimtimi.

Todėl kol kas vairuotojams svarbiausia žinoti vieną dalyką: be papildomo valdžios sprendimo nuo 2027 metų pradžios dyzelinui numatytas beveik 10 centų mokestinis kainos šuolis, tačiau galutinis sprendimas dėl jo dar nėra padėtas ant stalo.