Aidas Užkuraitis
Vienas pasisakymas apie moterų išvaizdą virto gerokai didesne diskusija apie pagarbą žmogui ir tai, kur baigiasi nuomonė apie stilių bei prasideda kito žmogaus menkinimas.
Žinomas dizaineris Juozas Statkevičius, kalbėdamas apie kasdienėje aplinkoje pasirenkamą itin ryškų įvaizdį, kaip pavyzdį paminėjo „Maximos“ kasininkes. Tačiau didžiausią reakciją sukėlė ne jo pastabos apie priklijuotas blakstienas, o vėliau nuskambėję žodžiai apie darbuotojų išsilavinimą ir galimybes.
Pasisakymas greitai pasklido socialiniuose tinkluose, jį sukritikavo profesinių sąjungų atstovai, o galiausiai viešai sureagavo ir pati „Maxima“.
Prekybos tinklo atsakymas buvo trumpas, tačiau labai aiškus.
Viskas prasidėjo nuo kalbos apie išvaizdą
J. Statkevičius savo mintimis dalijosi LRT laidoje „Lipt stogais su Jurga“.
Pokalbio metu dizaineris kalbėjo apie žmonių aprangą, makiažą ir tai, kad, jo nuomone, kai kurios moterys kasdienybėje renkasi įvaizdį, kuris labiau tiktų ypatingai progai.
Kaip pavyzdį jis pasirinko prekybos centro darbuotojas.
Dizaineris atkreipė dėmesį į kasininkių priklijuotas blakstienas ir svarstė, kad toks įvaizdis, jo manymu, labiau tiktų raudonam kilimui nei darbui prie kasos.
Jeigu diskusija būtų pasibaigusi ties mados vertinimu, tikėtina, kad reakcija būtų buvusi visai kitokia.
Tačiau J. Statkevičius pratęsė mintį.
Labiausiai užkliuvo žodžiai apie išsilavinimą
Laidos vedėjai pastebėjus, kad moterys galbūt tiesiog gerai jaučiasi taip atrodydamos, dizaineris pripažino, kad tai jų pasirinkimas.
Vis dėlto po to jis susiejo kasininkės darbą su žmogaus išsilavinimu ir galimybėmis gyvenime.
Būtent ši pasisakymo dalis sukėlė didžiausią pasipiktinimą.
Kritikams užkliuvo mintis, kad darbas kasoje pateikiamas kaip žemesnės vertės pasirinkimas, kurį esą lemia ribotos žmogaus galimybės.
Diskusija iš klausimo apie blakstienas labai greitai persikėlė į visai kitą lygmenį – ar žinomas žmogus gali viešai vertinti žmogaus išsilavinimą ir socialinę padėtį pagal jo profesiją?
„Maxima“ sureagavo viešai
Po kilusio ažiotažo žurnalistai kreipėsi į prekybos tinklą.
„Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė pateikė trumpą komentarą, kuriame bendrovės pozicija išdėstyta nedviprasmiškai.
Pasak jos, kiekvienas žmogus, nepaisant jo profesijos ar išvaizdos, nusipelno pagarbaus bendravimo.
„Maxima“ taip pat pabrėžė, kad menkinantys pasisakymai apie bendrovės darbuotojus jai nėra priimtini.
Prekybos tinklas į platesnį viešą konfliktą nesivėlė ir J. Statkevičiaus asmeniškai nepuolė.
Tačiau darbuotojų pusę pasirinko aiškiai.
Į diskusiją įsitraukė ir profesinės sąjungos
Dar griežčiau į dizainerio žodžius sureagavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.
Organizacija socialiniuose tinkluose paviešino ištrauką iš interviu ir sukritikavo J. Statkevičiaus požiūrį į kasininkes.
Profesinių sąjungų atstovai priminė, kad kasininko darbas yra sunkus, įtemptas ir visuomenei reikalingas.
Jų teigimu, darbuotojo profesija, gaunamas atlyginimas ar išvaizda negali tapti pagrindu žmogų žeminti.
Organizacija taip pat paskelbė ketinanti viešinti atvejus, kai viešojoje erdvėje bus žeminami darbuotojai ar jų grupės – nepriklausomai nuo to, ar taip pasisakys darbdavys, politikas, nuomonės formuotojas ar žinomas žmogus.
Taigi vienas televizijos laidoje nuskambėjęs komentaras išprovokavo gerokai platesnę diskusiją apie požiūrį į skirtingas profesijas.
Kodėl reakcija tapo tokia stipri?
J. Statkevičius Lietuvos viešojoje erdvėje jau daugelį metų žinomas dėl aštrių ir provokuojančių pasisakymų.
Mados kūrėjas nevengia kritikuoti žmonių aprangos, išvaizdos ar visuomenėje vyraujančių stiliaus tendencijų.
Tačiau šįkart kritikai atkreipė dėmesį į kitą dalyką.
Diskusijos centre atsidūrė ne klausimas, ar priklijuotos blakstienos tinka darbo vietoje. Žmones papiktino tai, kad profesija buvo susieta su išsilavinimu ir žmogaus galimybėmis gyvenime.
Būtent todėl į istoriją įsitraukė profesinės sąjungos, o „Maximai“ teko viešai ginti savo darbuotojus.
Kasininko profesija Lietuvoje – viena labiausiai matomų
Prekybos sektoriuje dirba dešimtys tūkstančių žmonių, o kasininkai ir parduotuvių darbuotojai kasdien tiesiogiai susiduria su didžiuliais klientų srautais.
Tai darbas, kuriame reikia ne tik aptarnauti pirkėjus.
Darbuotojai susiduria su skirtingomis klientų emocijomis, dideliu darbo tempu, atsakomybe už pinigines operacijas ir ilgomis darbo valandomis.
Todėl profesinių sąjungų reakcijoje akcentuota būtent pagarba darbuotojui, o ne diskusija apie madą.
Žmogaus profesija savaime nepasako nei jo gebėjimų, nei išsilavinimo, nei priežasčių, dėl kurių jis pasirinko konkretų darbą.
Diskusija internete nesibaigė
Istorijai išplitus, viešojoje erdvėje nuomonės išsiskyrė.
Vieni gynė J. Statkevičiaus teisę turėti savo nuomonę apie stilių ir teigė, kad dizaineris visuomet garsėjo aštriu kalbėjimo būdu.
Kiti pabrėžė, kad kritikuoti aprangą ar makiažą yra viena, o žmogaus vertę sieti su jo profesija bei išsilavinimu – visai kas kita.
„Maximos“ reakcija šioje diskusijoje nubrėžė aiškią ribą.
Prekybos tinklas nevertino, kokias blakstienas turėtų rinktis jo darbuotojos ir nesiginčijo dėl mados.
Bendrovė pasirinko kalbėti apie pagarbą.
Vienas sakinys pakeitė visą pokalbio prasmę
Ši istorija parodo, kaip greitai viešo žmogaus pasisakymas gali pradėti gyventi atskirą gyvenimą.
Pokalbis prasidėjo nuo mados ir išvaizdos, tačiau galiausiai virto diskusija apie socialinį statusą, profesiją ir pagarbą darbuotojams.
Ir būtent čia „Maximos“ atsakymas buvo paprastas: žmogaus darbas ar išvaizda nėra priežastis su juo bendrauti nepagarbiai.
J. Statkevičius turi teisę vertinti madą ir sakyti, kas, jo nuomone, atrodo stilingai ar nestilingai. Tačiau jo pasisakymas apie kasininkių išsilavinimą sulaukė atsako, kurio dizaineris galbūt nesitikėjo.
Šįkart į diskusiją įsitraukė ne tik socialinių tinklų vartotojai – savo darbuotojų ginti viešai stojo ir vienas didžiausių šalies darbdavių.
