Aidas Užkuraitis
Rugpjūčio 22-osios audra Lietuvoje baigėsi, tačiau jos pasekmės tūkstančiams gyventojų tęsiasi iki šiol.
Pirmadienio, rugpjūčio 31-osios, rytą elektros tiekimas vis dar nebuvo atkurtas maždaug 17 tūkst. objektų.
Dar daugiau klausimų žmonėms kelia tai, kad pradinis elektros tiekimo atkūrimo terminas jau praėjo.
ESO anksčiau planavo pagrindinius sutrikimus pašalinti iki praėjusio šeštadienio, tačiau dabar galutinis terminas perkeltas iki rugsėjo 3-iosios.
ESO vadovas Renaldas Radvila paaiškino, kodėl prognozes teko keisti.
17 tūkstančių objektų dar laukia elektros
Pirmadienio ryto duomenimis, elektros energijos tiekimas neatkurtas maždaug 17 tūkst. objektų.
Tačiau šį skaičių svarbu paaiškinti.
ESO vadovo teigimu, ne visi 17 tūkst. yra šiuo metu aktyviai elektrą vartojantys klientai.
Dalis objektų elektros beveik nevartoja arba šiuo metu jos nevartoja visai.
Aktyviai elektrą vartojančių klientų, kuriems pirmadienio rytą tiekimas dar nebuvo atkurtas, buvo maždaug 10 tūkstančių.
Vis dėlto net ir toks skaičius, praėjus daugiau nei savaitei po audros, yra didžiulis.
Audros pradžioje skaičiai buvo sunkiai įsivaizduojami
Rugpjūčio 22-ąją Lietuvą užklupusi audra sukėlė vieną didžiausių pastarųjų metų elektros tinklo sutrikimų.
Elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.
Tai reiškia, kad ESO per savaitę elektros tiekimą jau atkūrė daugiau nei 90 proc. nukentėjusių klientų.
Tačiau likusieji gedimai yra sudėtingiausi.
Kodėl terminas buvo nukeltas?
Tai vienas svarbiausių klausimų.
Anksčiau buvo tikimasi elektros tiekimą atkurti iki šeštadienio.
Tačiau dabar ESO žada, kad visi sutrikimai bus pašalinti iki ketvirtadienio, rugsėjo 3 dienos.
ESO vadovas aiškina, kad pradinės prognozės buvo sudarytos pagal tuo metu matomą tinklo pažeidimų mastą.
Pradėjus gedimus šalinti, paaiškėjo, kad kai kurių pažeidimų mastas ir pobūdis yra sudėtingesni, nei buvo galima įvertinti pradžioje.
Kai kur situacija itin rimta.
Pasak ESO vadovo, yra vietų, kur praktiškai nebėra ko paprastai „atstatyti“ – infrastruktūrą reikia atkurti iš esmės.
Blogiausia ten, kur audra smogė stipriausiai
Daugiausia elektros neturinčių klientų išliko tuose regionuose, kuriuose buvo užfiksuoti stipriausi vėjai ir didžiausias audros poveikis.
Tokiose vietovėse problema nėra vien nulūžusi šaka ant elektros linijos.
Gali būti pažeistos atramos, nutraukti laidai ar sugadintos kitos tinklo dalys.
Kuo sudėtingesnis gedimas, tuo daugiau laiko reikia jam pašalinti.
Į pagalbą pasitelkti generatoriai
Situacijai užsitęsus buvo atvertas valstybės rezervas.
Savivaldybėms ir labiausiai nukentėjusioms vietovėms skiriami papildomi elektros generatoriai.
Iki pirmadienio jau buvo perduota apie 300 generatorių.
Tačiau poreikis tuo nesibaigia.
ESO renka informaciją iš savivaldybių, kuriose dar reikalingi papildomi generatoriai.
Tai ypač svarbu žmonėms ir įstaigoms, kurioms elektros tiekimas būtinas kasdienėms funkcijoms užtikrinti.
Audra jau pripažinta avarija
Pirmadienį atsirado dar viena gyventojams svarbi naujiena.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba rugpjūčio 22-osios audros sukeltą situaciją elektros tinkle pripažino avarija.
Šis sprendimas svarbus kalbant apie kompensacijas.
ESO jau yra paskelbusi, kad gyventojams, kuriems elektros tiekimo atkūrimas užtruko ilgiau nei 72 valandas, bus mokamos kompensacijos pagal galiojančią tvarką.
Be to, numatytas ir tiesioginių su audra susijusių nuostolių atlyginimas.
Ką daryti patyrusiems nuostolių?
Žmonėms, kurių namuose ilgą laiką nebuvo elektros, verta išsaugoti informaciją ir dokumentus, galinčius pagrįsti patirtus nuostolius.
Tai gali tapti svarbu kreipiantis dėl jų atlyginimo.
Tačiau kompensacijos ir tiesioginių nuostolių atlyginimas nėra visiškai tas pats dalykas.
Todėl prieš teikiant prašymą svarbu susipažinti su konkrečiomis ESO paskelbtomis sąlygomis ir nurodyti tik realiai patirtus bei pagrindžiamus nuostolius.
Kodėl visuomenėje kilo tiek klausimų?
Ši audra tapo ne vien energetikos problema.
Ji iškėlė platesnį klausimą – kiek Lietuva pasirengusi vis dažnesniems ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams.
Po audros be elektros liko ne tik individualūs namai.
Sutrikimai palietė įmones, įstaigas ir kitą infrastruktūrą.
Kai elektros nėra kelias valandas, daugeliui tai yra nepatogumas.
Kai jos nėra kelias paras ar ilgiau, prasideda visiškai kitos problemos.
Namuose nebeveikia šaldytuvai ir šaldikliai, daliai žmonių sutrinka vandens tiekimas, šildymo ar kitos sistemos.
Todėl diskusija dabar vyksta ne tik apie tai, kaip greitai pašalinti konkrečius gedimus.
Klausimas – kaip tinklą paruošti kitai panašaus masto audrai.
ESO vadovas kalba ir apie atsakomybę
Po audros viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl ESO pasirengimo.
Bendrovės vadovas Renaldas Radvila yra sakęs neabejojantis, kad jo atsakomybė bus vertinama, ir teigė ją vertinsiantis pats.
Energetikos ministras Lukas Savickas taip pat kalbėjo apie būtinybę, atkūrus elektros tiekimą, peržiūrėti pasirengimo ekstremalioms situacijoms mechanizmus.
Tai reiškia, kad rugpjūčio audros istorija greičiausiai nesibaigs paskutiniam klientui atgavus elektrą.
Dabar svarbiausia data – rugsėjo 3-ioji
ESO šiuo metu žada termino daugiau nekeisti.
Pagal pirmadienį paskelbtą informaciją, elektros tiekimas visiems likusiems klientams turėtų būti atkurtas iki ketvirtadienio, rugsėjo 3 dienos.
Tūkstančiams žmonių tai reiškia dar kelias laukimo dienas.
Tačiau po daugiau nei savaitę trukusių sutrikimų visuomenėje lieka didesnis klausimas.
Ar tai buvo išskirtinė nelaimė, kuriai pasirengti praktiškai neįmanoma, ar audra atskleidė Lietuvos elektros infrastruktūros vietas, kurias būtina stiprinti?
Atsakymo į šį klausimą žmonės greičiausiai lauks jau po to, kai jų namuose pagaliau vėl užsidegs šviesa.
