Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Aktualijos

Po audros Lietuvos laukuose pamatė tai, ko labiausiai bijota: dabar klausimas – ką pajus pirkėjai

Audra jau praėjo, vėjas nurimo, o daugeliui gyventojų gali atrodyti, kad blogiausia liko praeityje.

Tačiau Lietuvos ūkiuose tikroji problema kai kur išryškėjo tik dabar.

Laukuose liko derlius, dalyje ūkių ilgai nebuvo elektros, o ūkininkai vis dar skaičiuoja nuostolius.

Ir yra viena detalė, kuri svarbi praktiškai kiekvienam pirkėjui.

Labiausiai nukentėjo būtent tos daržovės, kurias lietuviai nuolat deda į savo pirkinių krepšelius.

Tačiau ar tai reiškia, kad netrukus už jas mokėsime daugiau?

Žemės ūkio ministro atsakymas nėra toks, kokio daugelis galėtų tikėtis.

Viename Lietuvos regione situacija gerokai blogesnė

Praėjus daugiau nei savaitei po Lietuvą talžiusios audros, žalos mastas vis dar nėra galutinai suskaičiuotas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika TV3 teigė, kad situacija išlieka dinamiška.

Ypač skaudžiai stichija smogė Vakarų Lietuvai.

Kai kuriuose ūkiuose elektros tiekimas ilgą laiką nebuvo atkurtas, todėl ūkininkai net negalėjo operatyviai pateikti informacijos apie patirtą žalą.

Tačiau jau dabar aišku, kad problema neapsiriboja vien nulaužtais medžiais ar apsemtais keliais.

Štai kas nukentėjo labiausiai

Pasak ministro, didžiausią smūgį patyrė daržovės, kurių derliaus nuėmimo laikas buvo kaip tik dabar.

Tarp jų – bulvės, morkos ir dalis burokėlių.

Nukentėjo ir pupos, vasariniai kviečiai bei kiti pasėliai.

Vakarų Lietuvoje situaciją dar labiau apsunkino tai, kad problemos prasidėjo ne nuo vienos audros.

Lietingas laikotarpis ūkininkams rūpesčių kėlė jau anksčiau.

Dėl to pavasarį kai kur buvo pasėta daugiau vasarinių kultūrų, o audrai užklupus dalis jų dar nebuvo nuimta.

Kai kas jau buvo parduota dar prieš nuimant derlių

Čia atsiranda dar viena ūkininkams itin nemaloni aplinkybė.

Buvo tikėtasi gero derliaus, todėl dalis ūkių jau buvo sudarę sutartis dėl būsimos produkcijos pardavimo.

Tačiau per labai trumpą laiką situacija pasikeitė.

Tai reiškia, kad ūkininkui problema gali būti dviguba – prarandama dalis planuoto derliaus, nors dėl jo realizavimo jau galėjo būti prisiimti įsipareigojimai.

Tačiau pirkėjams svarbiausias klausimas vis tiek lieka tas pats.

Ar dabar brangs bulvės ir morkos?

Kol kas pagrindo skelbti apie staigų kainų šuolį nėra.

Kęstutis Mažeika pabrėžė vieną svarbią aplinkybę – audra nevienodai paveikė visą Lietuvą.

Pietų ir pietryčių Lietuvos ūkiai nukentėjo mažiau.

Daržovių auginimas taip pat nėra sutelktas viename šalies regione.

Todėl net ir patyrus didelių nuostolių Vakarų Lietuvoje, kitose šalies dalyse situacija gali būti visiškai kitokia.

Kai kur, ministro teigimu, užderėjo geras ar net labai geras derlius.

Tačiau kainų klausimas niekur nedingo

Nors pati audra nebūtinai sukels staigų daržovių kainų šuolį, bendras maisto kainų fonas tampa vis įdomesnis.

Ekonomistai pastarosiomis dienomis perspėja, kad maisto kainų nebrangimo laikotarpis gali artėti prie pabaigos.

Spaudimą kainoms daro ne vien Lietuvos derlius.

Svarbios pasaulinės žaliavų kainos, energetika, darbo sąnaudos ir situacija Europos rinkose.

Todėl viena Lietuvos audra nėra vienintelis veiksnys, pagal kurį galima spręsti, kiek po mėnesio kainuos maisto produktai.

Nuostoliai – ne tik laukuose

Audra problemų sukėlė ir gyvulininkystės ūkiams.

Didžiausia bėda – elektros tiekimo sutrikimai.

Kai kurie pieno ūkiai negalėjo įprastai melžti karvių ar tinkamai atšaldyti pieno.

Dalis produkcijos dėl to nebetiko perdirbimui.

Ministras pabrėžė, kad tai buvo pavieniai, o ne visą šalį apėmę atvejai.

Vis dėlto jie parodė, kaip stipriai šiuolaikinis ūkis priklauso nuo nepertraukiamo elektros tiekimo.

Dabar prasideda svarbiausias skaičiavimas

Ūkininkai patirtą žalą turi deklaruoti seniūnijoms iki rugsėjo 11 dienos.

Tik tada savivaldybių surinkti duomenys pasieks Žemės ūkio ministeriją ir bus galima tiksliau pasakyti, kokio masto nuostolius iš tiesų paliko audra.

Lietuva taip pat ruošiasi kreiptis dėl europinės paramos.

Europos Komisijos sprendimo dėl galimų kompensacijų tikimasi metų pabaigoje.

Taigi kol kas vieno svarbiausio skaičiaus dar nėra.

Kiek derliaus Lietuva iš tikrųjų prarado?

Kai jis paaiškės, bus lengviau atsakyti ir į kitą klausimą, kuris rūpi pirkėjams – ar audros pasekmes pajusime prie parduotuvių kasų.

Kol kas ekspertų ir ministro komentarai rodo, kad vien dėl šios audros skelbti apie drastišką viso maisto brangimą būtų per anksti.

Tačiau rudenį kainas veiks gerokai daugiau veiksnių nei vien Lietuvos orai.


Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.