Aidas Užkuraitis
Artimo žmogaus netektis – metas, kai mažiausiai norisi galvoti apie bankus, paskolas, sutartis ar neapmokėtas sąskaitas. Tačiau būtent tuomet šeimai gali tekti susidurti su klausimais, apie kuriuos iki tol namuose apskritai nebuvo kalbama.
Kur miręs žmogus laikė santaupas? Ar turėjo paskolų? Gal buvo pasiėmęs kreditinę kortelę? Kur investavo? Ar buvo apsidraudęs? O svarbiausia – kas atsitiks su skolomis, jeigu jų suma pasirodys didesnė už paliktą turtą?
Čia slypi itin svarbi detalė. Paveldėti galima ne tik butą, namą, automobilį ar pinigus. Kartu su palikimu gali būti paveldimi ir finansiniai įsipareigojimai.
Tačiau tai dar nereiškia, kad bet kokias mirusiojo skolas artimieji automatiškai privalės padengti savo santaupomis.
Lemiamą reikšmę gali turėti tai, kaip priimamas palikimas.
Po netekties vienai šeimai teko galvoti apie banką praktiškai iš karto
SEB asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė TV3 laidoje „Valdyk savo pinigus“ prisiminė vieną istoriją, kuri jai įstrigo ilgam.
Jos klientas turėjo didelį su būstu susijusį finansinį įsipareigojimą. Specialistė ne kartą ragino vyrą pasirūpinti draudimu.
Vėliau įvyko nelaimė.
Po vyro mirties jo žmonai teko labai greitai aiškintis, kokia finansinė situacija liko šeimai ir kas bus toliau.
Tokia situacija atskleidžia problemą, apie kurią daugelis šeimų nesusimąsto tol, kol visi sveiki ir gyvenimas teka įprastai.
Jeigu visus šeimos finansus tvarko vienas žmogus, kitas gali net nežinoti, nuo ko pradėti.
Vieną dieną gali paaiškėti, kad nežinote net to, kuriame banke buvo pinigai
Šiuolaikinio žmogaus finansinis gyvenimas gali būti išskaidytas tarp daugybės skirtingų įstaigų.
Viename banke – kasdienė sąskaita.
Kitame – paskola.
Dar kitur – investicijos.
Prie to prisideda gyvybės ar kitas draudimas, kreditinės kortelės, pensijų fondai bei įvairios finansinės sutartys.
Kol žmogus pats viską valdo, problemos gali ir nebūti.
Tačiau jam mirus artimiesiems gali likti tik klausimai.
S. Strockytė-Varnė pabrėžia, kad šeimos nariams nebūtina žinoti tikslaus kiekvienos sąskaitos likučio. Kur kas svarbiau turėti informaciją, kur apskritai reikia ieškoti.
Ir tam gali pakakti stebėtinai paprasto sprendimo.
Vienas popieriaus lapas gali tapti neįkainojamas
Finansų ekspertė rekomenduoja šeimoje iš anksto aptarti svarbiausius finansinius reikalus.
Jeigu apie galimą mirtį ir palikimą kalbėtis nejauku, galima pasirinkti kitą būdą.
Žmogus, kuris daugiausia rūpinasi šeimos finansais, gali vienoje vietoje surašyti svarbiausią informaciją ir laikyti ją kartu su kitomis reikšmingomis sutartimis bei dokumentais.
Tokiame sąraše verta nurodyti, kuriuose bankuose ar kitose finansų įstaigose yra sąskaitos, kur mokamos paskolos, kokios draudimo sutartys sudarytos, kur kaupiama pensijai, kur laikomos investicijos ir ar yra kreditinių kortelių bei kitų finansinių įsipareigojimų.
Tačiau yra viena labai svarbi riba.
Šito į tokį lapą rašyti nereikėtų
Artimiesiems naudinga žinoti, kur ieškoti informacijos, tačiau tai nereiškia, kad jiems reikėtų palikti prisijungimo prie banko ar kitų paskyrų duomenis.
Vienoje vietoje nereikėtų kaupti interneto banko slaptažodžių, PIN kodų, „Smart-ID“ kodų ar kitų slaptų autentifikavimo duomenų.
Tikslas yra ne suteikti kitam žmogui galimybę prisijungti prie sąskaitos jūsų vardu.
Tikslas – palikti aiškų finansinį žemėlapį: kokiose įstaigose yra sąskaitos, draudimas, paskolos, investicijos ir kitos svarbios sutartys.
Nelaimės atveju toks paprastas sąrašas artimiesiems gali sutaupyti daugybę laiko ir nežinios.
Tačiau net ir turint tokį sąrašą lieka pats svarbiausias klausimas – kas atsitinka su skolomis?
Paveldėti galima ne tik turtą – čia prasideda svarbiausia dalis
Po žmogaus mirties gali likti butas, namas, žemė, automobilis, santaupos ar kitas turtas.
Tačiau gali likti ir negrąžintos paskolos bei kiti finansiniai įsipareigojimai.
Todėl prieš priimant palikimą svarbu suprasti ne tik tai, kokios vertės turtas paliktas, bet ir kokie įsipareigojimai gali būti su juo susiję.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis tada, kai nėra aišku, kiek miręs žmogus turėjo skolų.
Nes būtent čia palikimo priėmimo būdas gali turėti labai didelę reikšmę.
Ar tikrai teks skolas grąžinti iš savo kišenės?
Nebūtinai.
Lietuvos teismų praktikoje aiškinama, kad palikimą priėmus pagal turto apyrašą, įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas apribojama paveldėtu turtu.
Paprastai tariant, tokiu atveju kreditorių reikalavimai nukreipiami į paveldėtą turtą, o ne į paties įpėdinio iki paveldėjimo turėtą asmeninį turtą.
Ši aplinkybė gali būti itin reikšminga, jeigu šeima nežino tikrojo mirusiojo finansinių įsipareigojimų dydžio arba įtaria, kad skolos gali būti didelės.
Todėl sprendimo dėl palikimo nereikėtų priimti vien pagal tai, kad matomas, pavyzdžiui, paliktas butas ar automobilis.
Reikia įvertinti visą palikimą – ir turtą, ir galimus įsipareigojimus.
Dar viena klaida – galvoti, kad laiko yra labai daug
Po artimojo mirties žmonėms natūraliai reikia laiko susitaikyti su netektimi, tačiau paveldėjimo procedūrose galioja konkretūs terminai.
Lietuvoje palikimui priimti įprastai taikomas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos.
Lietuvos notarų rūmai pabrėžia, kad paveldėjimo reikalų nereikėtų atidėlioti ir dėl jų reikia kreiptis į notarą.
Jeigu terminas praleidžiamas, situacija gali tapti gerokai sudėtingesnė – notaras pats jo tiesiog pratęsti negali, todėl tam tikrais atvejais klausimą gali tekti spręsti teisme.
Dėl to net ir sunkiu gyvenimo laikotarpiu svarbu nepamiršti, kad paveldėjimas turi ne tik emocinę, bet ir teisinę pusę.
Yra pinigų, apie kuriuos šeima gali net nežinoti
Dar viena sritis, kurią lengva pamiršti, – pensijų kaupimas.
Jeigu žmogus kaupė II pakopos pensijų fonde, jo sukauptos lėšos mirties atveju yra paveldimos.
Paveldimos gali būti ir III pakopos pensijų fonde sukauptos lėšos.
Todėl šeimai verta žinoti bent jau tai, ar artimasis kaupė pensijai ir kurioje bendrovėje tai darė.
Tai dar kartą parodo, kodėl finansinių įstaigų ir sutarčių sąrašas gali būti toks svarbus.
Nebūtina šeimos nariams pasakoti kiekvieno finansinio sprendimo ar sąskaitoje esančios sumos.
Tačiau jie turėtų žinoti, kur ieškoti.
Apie tai kalbėti nejauku, tačiau nežinia gali būti dar sunkesnė
Mirtis nėra tema, apie kurią šeimos noriai kalba prie vakarienės stalo.
Dažnai tokie pokalbiai atidedami: apie tai pagalvosime vėliau, dokumentus sutvarkysime kitą kartą, artimieji ir taip viską ras.
Tačiau nelaimė retai įspėja iš anksto.
Ir tuomet žmogui, kuris ką tik neteko artimojo, vienu metu gali tekti ieškoti draudimo sutarčių, aiškintis paskolų likučius, tikrinti sąskaitas, pensijų fondus ir spręsti paveldėjimo klausimus.
Todėl vienas paprastas dokumentas su informacija apie finansines įstaigas ir turimus įsipareigojimus gali tapti milžiniška pagalba.
Svarbiausia jame ne surašyti pinigų sumas ar slaptus kodus.
Svarbiausia palikti atsakymą į klausimą: kur ieškoti?
O gavus palikimą, apie kurio skolas nėra pakankamai informacijos, skubėti taip pat neverta.
Nes kartais svarbiausias sprendimas priimamas ne tada, kai paaiškėja, ką paveldėjote, o tada, kai pasirenkate, kaip tą palikimą priimti.
