Tomas L.
Pasirodžius informacijai, kad Rusija planuoja nekonvencines operacijas Baltijos šalyse, „Delfi“ kalbinti ekspertai sutaria, kad jų tikslas būtų kelti chaosą visuomenėje, siekti kaip galima labiau sumažinti paramą Ukrainai ir patikrinti NATO reakciją. Gynybos ekspertas Gintaras Bagdonas sako, kad labai svarbu, jog Aljanso valstybės suprastų – jei dabar nepadės mums, kažkada taip gali nutikti joms pačioms.
Ketvirtadienį „Delfi“, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad Rusija planuoja nekonvencines kinetines operacijas Baltijos šalyse.
Kalbama apie vadinamąsias „svetimos vėliavos“ operacijas, kuriose būtų panaudojami ukrainietiški dronai. Tokių operacijų taikiniais Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse galėtų tapti strateginiai infrastruktūros objektai, tokie kaip elektros jungtis su Lenkija ar suskystintų dujų terminalas.
„Delfi“ rašė, kad tai galėtų būti ir rusų atakos prieš jų pačiu objektus, pavyzdžiui, Kaliningrado srityje. Tokiais atvejais būtų siekiama kaltę suversti Baltijos šalims.
Dabar Maskva žino, kad mes žinome
Gynybos ekspertas, Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas G. Bagdonas „Delfi“ teigė, kad iš paskelbtos informacijos rusų ketinimai yra akivaizdūs, agresorius tam turi pajėgumų, taigi, svarbus tik sprendimo priėmimo laikas.
Tačiau atakų tikimybę, anot jo, mažina informacijos apie planus paviešinimas plačiajai visuomenei. Esą dabar Maskva žino, kad mes žinome, ir tai turėtų suveikti kaip prevencija.
Jis teigė manantis, kad mūsų tarnybos informacijos tikrai turi daugiau, nei buvo paskelbta.
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys „Delfi“ kalbėjo panašiai. Jo nuomone, informacijos apie tai, kad Rusija planuoja tokius dalykus, paviešinimas yra nebloga atgrasymo priemonė jai atsisakyti tokių sumanymų.
„Kai apie tai kalbama viešai, būtų daug sunkiau padaryti „svetimos vėliavos“ operaciją, nei kad tai būtų netikėta. Dabar visuomenė informuota, politinė valdžia žino, duota žinutė Rusijai, kad bus atsakas, jei bus tokių provokacijų, todėl manau, kad didesnių jų mes nesulauksime. Manau, kad atsipalaiduoti negalima, bet rusai nedrįs nieko daryti“, – teigė ji.
Kokie būtų tokios operacijos tikslai?
E. Papečkys „Delfi“ sakė, kad pirmiausias rusų tikslas būtų pasėti nerimą ir nepasitikėjimą mūsų visuomenėje.
„Primityviai kalbant, kad mes išsigąstume, kad nustotume remti Ukrainą. Nei vieno, nei kito neįvyks. Kažkiek nerimo visuomenėje tokios kalbos, be abejo, sukelia, bet grėsmės nėra tokios, kad labai jau jų reikėtų bijoti, nes per visą karo laiką už Ukrainos rėmimą mus visaip bandė bauginti, bet iki šiol nematėme kažkokių didesnių provokacijų“, – pabrėžė jis.
Anot E. Papečkio, mes negalime pasakyti, ar į Lietuvą įskridę bepiločiai buvo piktybiškai paleisti, ar nuklydę. Oficialių institucijų teigimu, dronai nuklydo.
„Greičiausiai kai kurie dronai gal ir buvo paleisti, buvo truputis nerimo visuomenėje, ir visa tai baigėsi“, – sakė jis.
Skauda galvą dėl Ukrainos
Gynybos eksperto G. Bagdono teigimu, Rusijai dabar labai skauda galvą dėl to, kad karas Ukrainoje neduoda rezultatų.
„Agresorius turi problemą ir dilemą, kaip ją išspręsti. Jo tikslas, eskaluojant situaciją su NATO šalimis, kelti chaosą visuomenėje, kad valstybės mažintų paramą Ukrainai. Jie, matyt, tikisi, kad mūsų visuomenėje atsiras abejonių. Jei būtų organizuojama „svetimos vėliavos“ operacija, gal pas mus atsirastų tokių veikėjų, kurie tikėtų, kad tai – ukrainiečiai. Bent jau taip Maskva galvoja“, – sakė jis.
Ekspertas svarstė, kad rusai tikriausiai mano, jog po atakos didėtų susirūpinimas dėl turimų resursų, kad jie būtų skiriami pirmiausiai apsaugoti save.
Dar vienas tokios atakos tikslas, G. Bagdono nuomone, galėtų būti Kremliaus bandymas nukreipti dėmesį nuo nuolatinių ukrainiečių atakų Rusijoje.
„Kad, žiūrėkite, NATO irgi tai vyksta“, – sakė jis.
Vienas didžiausių Rusijos tikslų, akcentavo G. Bagdonas, yra ardyti NATO sąjunginius ryšius, o taip pat patikrinti reakcijas.
„Atakuodamos mūsų kritinę infrastruktūrą kažkur Baltijos regione rusų tarnybos nori pažiūrėti NATO reagavimo mechanizmus, kaip mes tą darytume. Todėl, deja, reikia būti pasirengus įvairiems dalykams ir tai dar gali tęstis ilgai“, – sakė jis.
Vienintelė priemonė, anot gynybos eksperto, yra padėti Ukrainai, nes kol Rusijos karinė galia nebus sutriuškinta ar šalis agresorė kitokia forma nepatirs pralaimėjimo, grėsmė išliks.
„Reikia stiprinti atsparumą, mokyti visuomenę, kad būtume ramūs, įsitraukę, padėtume – prasmingų darbų atlikimas padeda palaikyti psichologinę ramybę“, – sakė jis.
Kokios reakcijos tikėtis iš NATO?
Gynybos analitikas E. Papečkys įsitikinęs, jog bet koks didesnis incidentas sulauktų ne tik Lietuvos, bet ir NATO valstybių atsako.
„Ir jeigu tas incidentas būtų peržengiantis ribas, be abejo, atsakas gali būti ir karinis. Rusija tą puikiai supranta ir tų didesnių provokacijų vengia. Ar pas mus įskris „Gerbera“, ar rusų paleistas ukrainietiškas dronas – ar bus didelis skirtumas? Tai nėra didelė naujiena“, – sakė jis.
Komentuodamas galimybę, kad rusai surengtų smūgį savo teritorijoje, pavyzdžiui, Kaliningrade, kad galėtų apkaltinti Lietuvą arba Lenkiją, E. Papečkys teigė, kad tokį incidentą jiems sukelti būtų pakankamai sudėtinga.
„Įskris dronas į Kaliningradą ir jie pasakys, kad Lietuva jį praleido pro savo teritoriją. Tai mes jau ne kartą šitą girdėjome, neva Lietuva, Latvija ir Estija suteikia savo oro erdvę ukrainiečių dronams. Tokių propagandinių kalbų girdime daug ir aš nelabai suprantu, kokia čia ta didesnė provokacija galėtų būti. Kad mus mėgins panervinti – tikriausiai taip“, – teigė jis.
E. Papečkys priminė incidentą Leipcige, kai prie ukrainiečių krovininio lėktuvo buvo rastas dronas su sprogmenimis.
„Kažką panašaus suorganizuoti, be abejo, galima, kad atrodytų didelė grėsmė, kad žmonės sunerimtų, bet iš kitos pusės, skirtingai nei Vokietijoje, mes stipriau kontroliuojame įvairius procesus – Lietuvoje sustiprinta svarbių objektų apsauga, aš manau, kad mes ėmėmės visų priemonių, jei būtų tokių provokacijų“, – sakė jis.
Suveiktų savisaugos instinktas
Ar atakos atveju nesulauktume NATO valstybių susiskaldymo? E. Papečkys teigė, kad Aljanse yra valstybių, kurios turi savo požiūrį.
„Bet reikia suprasti, kad jeigu bus aiški ir pavojinga Rusijos provokacija, tai bus jau visiškai kitoks atvejis, nei tartis dėl bendros papildomos paramos Ukrainai ar dėl naujų sankcijų. Reikia suprasti, kad suveiktų savisaugos instinktas“, – įsitikinęs jis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Rusija pastaruoju metu informacine prasme labai puola Prancūziją, Vokietiją, daro didelį informacinį spaudimą didžiajai Britanijai.
Ir mes matome, kad tos valstybės atvirkščiai – labai griežtai kalba, jų parama tik stiprėja ir niekas nekreipia dėmesio į Rusijos grasinimus
E. Papečkys.
Rusai viliasi, kad būtų sunku susitarti
G. Bagdono teigimu, rusai greičiausiai viliasi, kad po tokios atakos NATO sąjungininkams būtų sunku susitarti dėl atsako.
„Jie tikėtųsi, kad kai kurios valstybės gali abejoti, gali nenorėti [atsakyti]. Klausimas, kokios paramos iš Aljansui priklausančių valstybių galėtume tikėtis“, – sakė jis.
Mažų mažiausia, anot jo, partnerės galėtų į mūsų šalį permesti papildomus pajėgumus, kurių mums trūksta.
Neseniai skelbta, kad Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius atvyko į Europą ir neskelbto vizito metu įspėjo apie Rusijos agresijos grėsmę.
Tai, anot G. Bagdono, rodo, kad amerikiečiai taip pat yra susirūpinę.
„Tikiu, kad ne tik Europos šalys, bet ir amerikiečiai prisidėtų. Tegu ne visos, niekas nereikalauja 32, bet būtų svarbu esminė parama ir solidarumas – tiek politinis su konkrečiomis priemonėmis, tiek techninis-materialinis, karinis, priemonių yra daugybė“, – kalbėjo jis.
Labai svarbu, pasak gynybos eksperto, kad Ajlanso valstybės suprastų, jog jei nepadės mums, kažkada taip galės nutikti joms pačioms.
„Dabar geografija nėra didelis faktorius. Jei tokios grėsmės kyla Baltijos regionui, tai ir Skandinavijos šalims gali turėti poveikį, Lenkijai. Juo labiau, kad mes turime įvairias jungtis – tiek su Švedija, tiek su Lenkija, Estai – su Švedija. Taigi, infrastruktūros objektų, kurie galėtų būti atakuojami, gali būti daug“, – pabrėžė jis.
G. Bagdonas atkreipė dėmesį, kad NATO sutarties 3-asis straipsnis įpareigoja šalis nares rūpintis savo svarbių infrastruktūros objektų apsauga, NATO šiuo klausimu nieko neįsipareigoja.
„Tai nereiškia, kad nebūtų pagalbos, bet šalys yra įsipareigojusios užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą. Iš NATO labiausiai reiktų karinės paramos – jūrinių pajėgumų Baltijos jūroje, droninių pajėgumų, oro erdvės stebėjimo, oro gynybos sistemų“, – teigė pašnekovas.
Kaip turėtų sureaguoti Lietuva, jei tai įvyktų?
G. Bagdono teigimu, pirmiausiai reikia padaryti viską, kad tai neįvyktų.
„Bet nuo to šimtu procentų negali apsisaugoti“, – pabrėžė jis.
Anot pašnekovo, Rusija „svetimos vėliavos“ operacijas vystė nuo senų laikų.
„Tokie slaptųjų tarnybų metodai yra jų valstybės DNR. Turint omenyje, iš kur kilęs jų diktatorius V. Putinas, tai – nieko naujo“, – patikino jis.
G. Bagdono teigimu, nekonvencinės atakos, kai nenorima prisipažinti, kai veikiama iš pasalų, yra silpnųjų ginklas.
„Rusija bijo kariauti prieš Aljansą atvirai, todėl imasi tokių metodų. Kai karas vyksta pilkojoje zonoje, nekonvenciniais metodais, viena didžiausių problemų yra tai, kad atakos organizatorius yra pasislėpęs. Jie sakytų – čia ne mes, ukrainiečių dronai arba dar kažkas. Tai būtų dilema mūsų valstybei ir NATO“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, tai galėtų apsunkinti sprendimo priėmimą, nes Aljanso narės turėtų klausimą – kokie įrodymai?
„Kokia nors viena šalis sakytų – mums reikia įrodymų. Jų galėtų būti sunku gauti, nes atakos organizatorius slėptų savo tapatybę. Todėl ir mūsų žvalgybų vaidmuo yra labai svarbus tiek užkardant, tiek tokiais atvejais, jei tektų atsakyti, nes reikėtų turėti aiškius įrodymus“, – kalbėjo jis.
Kalba apie bepiločių numušimą
E. Papečkio teigimu, jei bepiločių įskridimai į Lietuvą tęsis, kažkas greičiausiai imsis politinės lyderystės ir pradės kalbėti apie galimybę juos numušti dar Ukrainos, o galbūt net ir Baltarusijos teritorijoje.
„Jei toks sprendimas būtų priimtas, tai būtų didelis pralaimėjimas Rusijai. Kremlius sau turėtų kandžioti pirštus“, – sakė jis.
