Aidas Užkuraitis
Pigių prekių iš Kinijos era Europoje gali keistis greičiau, nei daugelis pirkėjų tikėjosi. Nuo liepos įsigaliojęs 3 eurų muitas jau pakeitė mažos vertės siuntų taisykles, tačiau dabar Europos pramonės atstovai spaudžia Briuselį žengti dar vieną žingsnį.
Kalbama apie papildomą siuntų tvarkymo mokestį.
Ir šį kartą minima suma gerokai didesnė – Europos tekstilės pramonės atstovai siūlo, kad ji galėtų siekti maždaug 10 eurų už mažos vertės siuntą.
Jeigu toks pasiūlymas kada nors būtų patvirtintas, ypač skaudžiai tai pajustų žmonės, įpratę iš „Temu“, „Shein“, „AliExpress“ ir kitų ne ES platformų užsisakyti vos kelis eurus kainuojančių smulkmenų.
Tačiau yra labai svarbi detalė: 10 eurų mokestis šiuo metu dar nėra priimtas.
3 eurų taisyklė jau galioja
Pirmasis didelis pokytis įvyko liepos 1 dieną.
Iki tol į Europos Sąjungą importuojamoms prekėms, kurių vertė neviršijo 150 eurų, galėjo būti taikoma muito lengvata.
2026 metais ši išimtis buvo panaikinta.
Vietoje jos ES įvedė laikiną 3 eurų muitą mažos vertės elektroninės prekybos prekėms iš trečiųjų šalių.
Naujoji tvarka galios iki 2028 metų liepos 1 dienos, kai planuojama pereiti prie įprastų muitų pagal konkrečios prekės tarifinę klasifikaciją.
Tačiau čia slypi detalė, kurios dalis pirkėjų vis dar nežino.
3 eurai nebūtinai reiškia 3 eurus už visą dėžutę
Europos Komisija aiškina, kad laikinas muitas skaičiuojamas ne paprasčiausiai vieną kartą už visą siuntą.
Jis taikomas pagal siuntoje esančių prekių tarifinę klasifikaciją.
Pavyzdžiui, jeigu siuntoje yra penkeri vienodi marškinėliai, gali būti taikomas vienas 3 eurų muitas.
Tačiau jeigu žmogus vienoje siuntoje užsisako marškinėlius ir laikrodį, būtų skaičiuojami jau 6 eurai.
Todėl pirkinių krepšelis, kuriame yra daug skirtingų rūšių pigių prekių, gali pabrangti labiau, nei žmogus tikisi pamatęs vien frazę „3 eurų muitas“.
Dar viena svarbi detalė – oficialiai šio muito mokėtojas paprastai yra pardavėjas, importuotojas ar jo atstovas, o ne pats pirkėjas. Tačiau verslas gali įvertinti naujas išlaidas nustatydamas galutinę prekės kainą.
Tačiau dabar prabilta apie dar 10 eurų
Ir būtent čia prasideda nauja diskusija.
Europos tekstilės pramonės atstovai mano, kad vien 3 eurų muito neužtenka norint kompensuoti realias milijardų mažos vertės siuntų kontrolės išlaidas.
Jų argumentas paprastas: kiekvieną siuntą reikia registruoti, įvertinti jos riziką, tikrinti informaciją apie prekes ir užtikrinti, kad į Europos rinką nepatektų nesaugūs ar reikalavimų neatitinkantys gaminiai.
Visa tai kainuoja.
Todėl siūloma svarstyti gerokai didesnį, maždaug 10 eurų dydžio tvarkymo mokestį už siuntą.
Jeigu toks modelis būtų pasirinktas, jis egzistuotų greta jau dabar galiojančio 3 eurų muito.
Tačiau kol kas tai – pasiūlymas, o ne galutinė ES taisyklė.
Europos Komisija iš tiesų rengia dar vieną mokestį
Nors 10 eurų suma nėra patvirtinta, pati idėja įvesti papildomą mokestį nėra išgalvota.
Europos Komisija oficialiai atskiria dvi priemones.
Pirmoji – nuo liepos jau galiojantis 3 eurų laikinas muitas.
Antroji – planuojamas bendras ES siuntų tvarkymo mokestis, kuriuo būtų siekiama padengti muitinės patiriamas elektroninės prekybos siuntų administravimo išlaidas.
Komisijos birželį paskelbtoje informacijoje buvo nurodyta, kad šio mokesčio dydis ir konkreti taikymo data turėtų būti nustatyti 2026 metų rudenį.
Vadinasi, diskusija dėl papildomo mokesčio yra reali, tačiau teigti, kad kiekviena „Temu“ siunta jau netrukus būtinai kainuos papildomus 10 eurų, būtų per anksti.
Kodėl Europa apskritai ėmėsi tokių veiksmų?
Atsakymas slypi skaičiuose.
2025 metais į Europos Sąjungą pateko beveik 5,9 mlrd. mažos vertės prekių vienetų.
Tai milžiniškas kiekis.
Europos Komisijos duomenimis, tokie mažos vertės importuojami gaminiai sudarė apie 97 proc. viso importuojamų prekių vienetų skaičiaus, nors pagal vertę jų dalis siekė vos apie 2 procentus.
Kitaip tariant, muitinės turi administruoti milžinišką kiekį labai pigių prekių.
Briuselis taip pat argumentuoja, kad dalis į ES patenkančių mažos vertės elektroninės prekybos prekių neatitinka Europos saugos ir kitų reikalavimų.
Todėl problema nebėra vien ekonominė.
Ji susijusi ir su vartotojų apsauga.
„Temu“ nėra vienintelis taikinys
Nors viešoje diskusijoje dažniausiai minima „Temu“, naujosios ES taisyklės nėra sukurtos vienai konkrečiai Kinijos bendrovei.
Jos taikomos mažos vertės nuotolinės prekybos prekėms, importuojamoms į ES iš trečiųjų šalių.
Todėl pokyčiai aktualūs ir perkantiems iš „Shein“, „AliExpress“ bei kitų už Europos Sąjungos ribų veikiančių prekybininkų.
Tai labai svarbus skirtumas.
ES bando keisti visą elektroninės prekybos importo modelį, o ne tiesiog apmokestinti vieną populiarią platformą.
Lietuvoje pirmieji pokyčiai jau matomi
Įdomiausia tai, kad liepos mėnesį įvestas 3 eurų muitas jau pradėjo keisti pirkėjų elgesį.
Rugpjūtį BNS kalbintos Lietuvos siuntų bendrovės nurodė pastebėjusios ryškų tiesiogiai iš Azijos siunčiamų mažos vertės siuntų sumažėjimą.
Kai kurių bendrovių fiksuotas kritimas siekė dešimtis procentų.
Vis dėlto Lietuvos muitinė ragino nedaryti pernelyg skubių išvadų, nes liepa buvo pirmasis naujos sistemos veikimo mėnuo, o prekybininkams ir logistikos įmonėms reikėjo laiko prisitaikyti.
Tačiau pirmasis signalas aiškus – net palyginti nedidelis papildomas mokestis gali pakeisti žmonių apsipirkimo įpročius.
5 eurų prekė gali prarasti visą savo prasmę
Didžiausia problema atsiranda perkant pačias pigiausias prekes.
Jeigu žmogus užsisako 50 ar 100 eurų vertės prekių, keli papildomi eurai sudaro palyginti nedidelę galutinės kainos dalį.
Tačiau situacija visiškai kitokia, kai perkama 3, 5 ar 10 eurų kainuojanti smulkmena.
Jeigu ateityje prie tokios siuntos iš tikrųjų atsirastų dar maždaug 10 eurų tvarkymo mokestis, jis galėtų kainuoti daugiau už patį pirkinį.
Būtent todėl papildomo mokesčio dydis taps vienu svarbiausių būsimos ES diskusijos klausimų.
Per didelis mokestis galėtų praktiškai sunaikinti pavienių itin pigių prekių siuntimo tiesiai iš Azijos verslo modelį.
Lapkritį laukia dar vienas pokytis
ES reforma tuo nesibaigia.
Nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos mažos vertės elektroninės prekybos prekėms bus privalomi išsamesni produkto identifikavimo duomenys.
Jie muitinėms turėtų padėti geriau nustatyti, kokia prekė iš tikrųjų keliauja į Europos Sąjungą, kas ją pagamino ir ar ji atitinka nustatytus reikalavimus.
Tai dalis gerokai platesnės ES muitinių reformos.
Briuselio tikslas – pereiti nuo sistemos, kurioje milžiniškas kiekis pigių siuntų praktiškai užtvindė muitines, prie modelio, kuriame platformos ir pardavėjai prisiimtų daugiau atsakomybės.
Pigiausių pirkinių era gali keistis
Kol kas „Temu“ ar kitų platformų pirkėjams nereikia manyti, kad nuo rytojaus už kiekvieną siuntą automatiškai teks mokėti papildomus 10 eurų.
Tokio galutinio ES sprendimo nėra.
Tačiau kryptis jau aiški.
3 eurų muitas įsigaliojo. Papildomas ES tvarkymo mokestis oficialiai svarstomas. Europos pramonė reikalauja, kad jis būtų gerokai didesnis.
Todėl pagrindinis klausimas dabar jau nebe tas, ar Europa griežtins pigių siuntų kontrolę.
Klausimas – kiek galiausiai kainuos ši kontrolė ir kokia jos dalis vienaip ar kitaip atsispindės kainoje, kurią pirkėjas pamatys prieš paspausdamas mygtuką „pirkti“.
Jeigu Briuselis pasirinktų griežčiausią dabar siūlomą variantą, kelių eurų vertės pirkiniai iš trečiųjų šalių gali prarasti svarbiausią savo pranašumą – itin mažą kainą.
