Aidas Užkuraitis
Lietuvoje yra pensininkų, kurių sąskaitą kiekvieną mėnesį pasiekia ne viena, o dvi su pensija susijusios išmokos.
Viena jų – įprasta „Sodros“ senatvės pensija.
Tačiau dalis žmonių papildomai gauna dar vieną išmoką, kuri kai kuriais atvejais gali siekti net kelis šimtus eurų per mėnesį.
Naujausi skaičiai rodo, kad didžiausia tokia mėnesinė išmoka jau siekia 390,42 euro.
Tačiau yra labai svarbi sąlyga.
Šie pinigai nepriklauso automatiškai visiems Lietuvos pensininkams.
Papildomi pinigai – iš II pensijų pakopos
Kalbama apie pensijų anuitetus.
Tai išmoka žmonėms, kurie darbingo amžiaus laikotarpiu papildomai kaupė II pensijų pakopoje ir sulaukę pensinio amžiaus sukaupė anuitetui reikalingą sumą.
Todėl anuiteto nereikėtų painioti su įprastu senatvės pensijos padidinimu.
Žmogus gali gauti savo „Sodros“ senatvės pensiją, o greta jos – ir pensijų anuiteto išmoką.
Būtent todėl kai kurių senjorų realios mėnesio pajamos senatvėje tampa didesnės.
Didžiausia išmoka – 390,42 euro
Naujausi „Sodros“ pateikti skaičiai atskleidžia, kaip smarkiai gali skirtis atskirų žmonių anuitetai.
Rugpjūčio pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigijęs 5 021 gyventojas.
Standartinių pensijų anuitetų be paveldėjimo galimybės vidutinė mėnesio išmoka siekė 100,30 euro.
Standartinių anuitetų su paveldėjimo galimybe vidutinė išmoka buvo kiek mažesnė – 91,09 euro.
Tačiau atskirų žmonių gaunamos sumos skiriasi labai stipriai.
Didžiausia mėnesinė išmoka siekė net 390,42 euro.
Mažiausia – vos 9,51 euro.
Taigi vien faktas, kad žmogus gauna pensijų anuitetą, dar nepasako, kiek papildomų pinigų kas mėnesį pasieks jo sąskaitą.
Kodėl vienas gauna 90 eurų, o kitas – beveik 400?
Viena svarbiausių priežasčių – sukaupta suma.
Per daugelį metų II pensijų pakopoje žmonės gali sukaupti labai skirtingą turtą.
Tam įtakos turi žmogaus darbo užmokestis, kaupimo trukmė, sumokėtos įmokos ir pensijų fondo investavimo rezultatai.
Todėl vieno žmogaus sukauptas kapitalas gali būti gerokai didesnis už kito.
Skiriasi ir pasirinktas anuiteto tipas.
Dėl šių priežasčių nėra vienos visiems II pakopos dalyviams taikomos mėnesinės sumos.
Populiariausias pasirinkimas – su paveldėjimu
„Sodros“ duomenys rodo dar vieną įdomią tendenciją.
Net 68 proc. visų pensijų anuitetų gavėjų yra pasirinkę paveldimą standartinį pensijų anuitetą.
Tai šiuo metu populiariausias variantas.
Pasirinkto anuiteto rūšis svarbi, nes nuo jos priklauso ne tik mėnesinės išmokos dydis, bet ir paveldėjimo sąlygos.
Todėl prieš priimant sprendimą žmogui svarbu vertinti ne vien tai, kokia suma kas mėnesį bus pervedama į sąskaitą.
Kur atsiduria sukaupti pinigai?
Kai žmogus baigia kaupti ir įsigyja pensijų anuitetą, pensijų kaupimo bendrovė parduoda jo sukauptą turtą bei perveda lėšas „Sodrai“.
Šios lėšos patenka į Pensijų anuitetų fondą.
Būtent iš jo vėliau mokamos mėnesinės anuitetų išmokos.
Rugpjūčio pabaigoje Pensijų anuitetų fondo turto vertė jau siekė apie 97,7 mln. eurų.
Vien per rugpjūtį už naujai įsigytus pensijų anuitetus į fondą buvo pervesta dar maždaug 650 tūkst. eurų.
Pinigai nėra tiesiog laikomi sąskaitoje
Didžioji Pensijų anuitetų fondo turto dalis yra investuojama.
Fondo lėšos suskirstytos į skirtingos paskirties portfelius.
Viena dalis naudojama tam, kad būtų galima užtikrinti artimiausių mėnesių išmokas.
Kita skirta ilgesnio laikotarpio įsipareigojimams.
Dar viena dalis investuojama siekiant uždirbti grąžą ilguoju laikotarpiu.
Rugpjūtį vien fondo augimo portfelyje realizuotas pelnas siekė apie 1,87 mln. eurų.
Investicijų vertė gali tiek kilti, tiek mažėti, todėl vieno sėkmingo mėnesio rezultatas savaime negarantuoja tokios pat grąžos ateityje.
Nuo 2026 metų pasikeitė ir pati II pakopa
Šie skaičiai ypač įdomūs dabar, kai Lietuvoje iš esmės pakeista II pensijų pakopos sistema.
Nuo 2026 metų žmonės nebėra automatiškai įtraukiami į kaupimą.
Kaupimas tapo savanoriškesnis ir lankstesnis.
Kaupiantieji taip pat turi daugiau galimybių stabdyti įmokas, o tam tikromis sąlygomis galima vieną kartą atsiimti dalį sukaupto turto dar nesulaukus pensinio amžiaus.
Todėl kiekvienam kaupiančiam žmogui tapo dar svarbiau suprasti, ką jo sprendimas reiškia būsimoms pajamoms senatvėje.
390 eurų nereikėtų suprasti klaidingai
Pamačius skaičių „390 eurų prie pensijos“ gali susidaryti įspūdis, kad valstybė pradėjo mokėti naują priedą pensininkams.
Taip nėra.
Tai nėra nauja socialinė išmoka.
Tai nėra vienkartinė valstybės premija.
Ir tai nėra 390 eurų padidinta įprasta „Sodros“ pensija.
390,42 euro yra didžiausias šiuo metu vienam gavėjui mokamas mėnesinis pensijų anuitetas iš II pakopoje sukaupto turto.
Didžioji dalis anuitetų gavėjų gauna gerokai mažesnes sumas.
Yra pensininkų, kuriems priklauso ir kitokių papildomų išmokų
Pensijų anuitetas nėra vienintelė išmoka, kuri gali papildyti senjoro pajamas.
Pavyzdžiui, teisę turintiems vienišiems asmenims 2026 metais mokama 46,46 euro dydžio vienišo asmens išmoka.
Ji skiriama pagal atskiras taisykles ir su II pakopos pensijų anuitetu nėra tas pats.
Taip pat žmogaus „Sodros“ pensija gali būti perskaičiuojama, jeigu jis sulaukęs pensinio amžiaus toliau dirba ir moka socialinio draudimo įmokas.
Todėl dviejų panašaus amžiaus žmonių bendros mėnesinės pajamos senatvėje gali skirtis gana smarkiai.
Verta pasižiūrėti ne tik į „Sodros“ pensiją
Naujausi skaičiai parodo vieną dalyką, apie kurį būsimi pensininkai kartais pradeda galvoti tik artėjant pensiniam amžiui.
Senatvės pajamas gali sudaryti daugiau nei viena išmoka.
Vieniems pagrindinis pajamų šaltinis bus tik „Sodros“ pensija.
Kiti šalia jos gaus II pakopos pensijų anuitetą.
Dar kiti gali turėti teisę į papildomas socialines išmokas ar būti sukaupę lėšų kitais būdais.
Todėl skambus 390,42 euro skaičius slepia svarbią detalę.
Tai nėra naujas priedas, kurio nuo šiol gali tikėtis kiekvienas pensininkas. Tai didžiausia šiuo metu mokama II pensijų pakopos anuiteto mėnesinė išmoka, o jos dydis kiekvienam žmogui priklauso nuo jo individualios kaupimo istorijos ir pasirinkto anuiteto.
