Pavasarį miškuose „dygsta“ ne grybai: viskas užfiksuota, teršėjams gresia didžiulės baudos

„Protu nesuvokiama, kaip taip galima elgtis“, – pamatęs supjaustytų padangų ir statybinių atliekų krūvą vidury miško kalbėjo VMU komunikacijos skyriaus vadovas Ervinas Romanovas. Visai šalia šios krūvos – kelios ir nesupjaustytos padangos, šalia jų – išsardytas ir numestas automobilio salonas, o ant medžio kabo arklio pakinktai.

Pirmoje stotelėje su miškininkais „Delfi“ užfiksavo ir baldų, ir unitazą tiesiog paliktą miške. Kitoje vietoje žurnalistai negalėjo patikėti savo akimis – nuo šlaito buvo nuritinta apie 60 padangų. Galima daryti prielaidą, kad tai padarė ne atskiri fiziniai asmenys, o viena įmonė.

Padangos miškuose kaip grybai po lietaus ima dygti tuo metu, kai vairuotojai keičia žiemines į vasarines. Bet ar lengva rasti tokius pažeidėjus?

„Atsitinka tokių kurioziškšų atvejų, kai žmonės, įmonėlės ar servisiukai atsikrato atliekomis, naudotomis padangomis, statybinėmis atliekomis ir pasitaiko atvejų, kai tarp tų atliekų būna paliekamos sutartys su telekomunikacijų bendrovėmis, sutartys su interneto tiekėjais ir pagal tuos rastus popierius kartais atsekam tuos asmenis, kurie atsikratė šiukšlėmis“, – teigė E. Romanovas.

Tiesa, būna ir kitokių atvejų. VMA komunikacijos skyriaus vadovas pasakojo, kad kartais net pričiupus pažeidėją sunku tai įrodyti, nes jis ginasi, kad ne išiminėjo padangas iš automobilio, o priešingai – esą norėjo jas surinkti pamatęs miške.

Miškininkai stebėjimui taip pat naudoja ir kameras. Tai – veiksminga priemonė gaudant miško paklotę ardančius keturratininkus, mat jie įprastai renkasi tose pačiose vietose, tačiau padangas ar šiukšles į mišką vežantys asmenys tai daro vis kitoje vietoje.

„Pakankamai sudėtinga nustatyti tas vietas, kur potencialus šiukšlininkas išmes padangas. Miškų Lietuvoje turime daug, vien valstybinių miškų urėdija valdo virš milijono hektraų miško ploto. Dar priskaičiuokime ir privačių asmenų valdomą mišką, – teigė E. Romanovas. – Ganėtinai sunku numatyti tą vietą, kur žmonės ar kažkokios įmonėlės gali šiukšlėmis atsikratyti.“

Apžiūrinėdamas miške paliktas atliekas E. Romanovas stebėjosi, kad kažkas važiavo tokį atstumą už miesto, kad terštų gamtą, nors aplink Vilnių yra net kelios stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės. Jis taip pat įvardijo, kad už tokius neteisėtus veiksmus gali grėsti administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė.

Svarbu pabrėžti, kad teršėjų paliktas atliekas ar naudotas padangas turi sutvarkyti miškininkai. Šį pavasarį VMU feisbuke paskelbė radinį Raseinių rajon Kražių girininkijoje, netoli Nemakščių miestelio – buvo palikta apie 2,5 tonos panaudotų padangų. Senos sunkvežimių ir sunkiosios technikos padangos buvo nuritintos nuo miško keliuko šlaitu žemyn. Tam, kad jas iškeltų, miškininkams prireikė specialios technikos.

„Tas atliekų išvežimas, padangų išvežimas reikalauja ir žmogiškųjų, ir finansinių resursų. Pavyzdžiui, tam, kad iš miško būtų išgabenta 100 tonų padangų, reikia dešimties suknvežimių. Ir aišku, laiko kaštai. Jas rūšiuot, išvežt, utilizuot“, – vardijo E. Romanovas.

VMU komunikacijos skyriaus vadovas įvardijo, kad išmetamų padangų kiekis kasmet vis mažėja ir pasidalijo duomenimis: 2023 metais – 220 tonų padangų, 2024 m. – 193, 2025 m. – 160. Daugiausia atliekų ir padangų randama miškuose šalia didžiųjų miestų.

Maišuose – pjuvenos, anglys, o šalia – nuo šlaito nuritinta apie 60 padangų. O kur dar tušti alkoholinių gėrimų buteliai ir visai netoliese – akivaizdžiai dar visai neseniai atvežta ir numesta lova. Tai „Delfi“ kartu su VMU atstovu užfiksavo Šalčininkų rajono miške.

„Šį slėnį prie pagrindinio kelio buvome išvalę, buvo daug žmonių suvažiavę, buvo talka, viskas buvo visiškai švaru, – žvelgdamas į padangomis užverstą miško slėnį kalbėjo VMU Šalčininkų RP girininkijos specialistas Jonas Ažukas. – Pagal kiekį, nebus vieno žmogaus, bus kažkokio mažo servisiuko.“

Kito kelio šioje situacijoje nėra – miškininkams vėl teks burtis bendram darbui ir išnešti visas padangas lipant į statų šlaitą.

Filmuojant laidą „Delfi“ pastebėjo, kad vienos padangos viduryje guli ir numesta piniginė. Atidarius ją pasimatė ant medžiagos ranka išrašyti skaičiai, o vienoje mažoje kišenėlėje – raštelis. Deja, adreso rasti nepavyko.

Užrašas rusų kalba galimai turėjo pritraukti moteriškos piniginės savininkei pinigų. „Bandė pritraukt pinigų, bet pritraukė daug blogų padangų“, – juokavo J. Ažukas.

„Delfi“ aplankė ir Trakų Regioninio parko miško apsaugos specialistą Darių Jurevičių, kuris parodė, kiek padangų per pusmetį buvo rasta vien šiame rajone.

„Kad kiekvieną kartą nereikėtų vykti pas atliekų tvarkytoją, jas sandėliuojame ir periodiškai išvežame“, – kalbėjo D. Jurevičius, stovėdamas šalia kelių metrų aukščio padangų krūvos. Jo skaičiavimu, krūvoje gali būti 4-5 šimtai padangų. Tarp jų – ne tik automobilių, bet ir sunkiasvorės technikos padangos.

D. Jurevičius pabrėžė, kad padangų ir atliekų palikimas miške nėra atsitiktinis ar netyčinis dalykas. Tai – planuotas veiksmas. „Planavimas, teritorijos radimas, tyčinis veiksmas suprantant apie pasekmes“, – teigė miško apsaugos specialistas.

2025 metais Trakų miškininkai iš miško pašalino daugiau nei 90 tonų atliekų ir padangų. „Didžiosios dalies atliekų savininkai buvo nustatyti ir išaiškinta tokios praktiškai dvi organizuotos žmonių grupės, kurios teikia šias paslaugas. Buvo vykdomi sėkmingi ikiteisminiai tyrimai“, – įvardijo miško apsaugos specialistas.

O kur ir kam pranešti, jei užfiksavote teršėją arba radote atliekų bei padangų miške? E. Romanovas įvardijo kelis būdus: skambutis 112, artimiausias Valstybinių miškų urėdijos padalinys arba viską užfiksavus galima tai paskelbti tinklapyje „Tvarkau Lietuvą“.

O jei ieškote įmonės, kuri už jus išvežtų atliekas iš sandėliukų ar sodo namelių, GPAIS sistemoje pasitikrinkite, ar jie yra oficialiai registruoti atliekų tvarkytojai.