Pauliui Korsakui teko atsisveikinti su mėgstama žūkle: sugrįžti galės tik 2027-aisiais

Žvejybos entuziastams artėja svarbus pokytis. Rugsėjo pabaiga reiškia ne tik vėstančius orus ir pasikeitusias sąlygas prie Lietuvos upių – kai kurių žuvų gaudymui prasideda sezoniniai ribojimai.

Tai pajuto ir žinomas žvejys, laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas. Šįkart jis išsiruošė prie sraunių, miškais apsuptų Lietuvos upelių, tačiau žūklė turėjo ypatingą prasmę.

Tai buvo viena paskutinių galimybių šiemet pasimėgauti margųjų upėtakių žvejyba.

Nuo spalio 1 dienos prasideda laikotarpis, kai šias žuvis gaudyti draudžiama. Draudimas tęsis iki pat metų pabaigos, todėl prie mėgstamos žūklės bus galima sugrįžti jau tik 2027-aisiais.

Paskutinė žūklė prieš ilgą pertrauką

Margųjų upėtakių žvejyba P. Korsakui puikiai pažįstama, tačiau net ir daug patirties turinčiam žvejui kiekviena išvyka prie upės būna skirtinga.

Šį kartą laidos vedėjas keliavo prieš srovę ir ieškojo vietų, kuriose galėtų slėptis upėtakiai.

Tačiau virš visos žūklės jau kabėjo artėjančio draudimo šešėlis.

Nuo spalio 1-osios iki gruodžio 31-osios margųjų upėtakių gaudyti negalima. Sezoninis draudimas skirtas apsaugoti žuvis jų neršto laikotarpiu ir sudaryti geresnes sąlygas natūraliam išteklių atsikūrimui.

Todėl rugsėjo 30-oji tampa paskutine šių metų diena, kai, laikantis kitų galiojančių žvejybos taisyklių ir konkrečioje vietoje taikomų ribojimų, dar galima žvejoti marguosius upėtakius.

Upėtakio neužtenka tiesiog ieškoti bet kur

Šios žuvys vertinamos ne tik dėl savo išvaizdos, bet ir dėl pačios žvejybos pobūdžio.

Upėtakiai gyvena sraunesniuose, deguonies turtinguose vandenyse ir dažnai renkasi vietas, kuriose gali pasislėpti bei taupyti energiją.

P. Korsakas laidoje atkreipė dėmesį į nedidelius upės pagilėjimus. Iš pirmo žvilgsnio vanduo gali atrodyti seklus, tačiau srovės išgraužta gilesnė vieta jau gali tapti tinkama slėptuve.

Todėl žvejui tenka ne tik mėtyti masalą, bet ir nuolat „skaityti“ upę – stebėti srovę, gylio pokyčius ir vietas, kuriose gali laikytis žuvis.

Didesnių žuvų paieškos pareikalauja kantrybės

P. Korsakas pastebėjo ir dar vieną svarbią detalę – norint aptikti didesnį upėtakį, kartais neužtenka apsistoti vienoje patogioje vietoje.

Tenka judėti upe, ieškoti perspektyvesnių ruožų ir susitaikyti su tuo, kad rezultato gali tekti laukti.

Būtent toks žvejybos būdas ir žavi daugelį upėtakių žūklės mėgėjų.

Tai nėra vien laukimas vienoje vietoje. Žvejys juda, stebi aplinką ir nuolat bando suprasti, kur galėtų laikytis žuvis.

Paskutinė šių metų P. Korsako išvyka tapo savotišku atsisveikinimu su tokiomis žūklėmis iki kito sezono.

Nuo spalio 1-osios – svarbus draudimas

Žvejams svarbiausia įsidėmėti konkrečias datas.

Marguosius upėtakius draudžiama gaudyti nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.

Tai reiškia, kad draudimas apims visą likusią 2026 metų dalį, o galimybė vėl gaudyti šias žuvis atsiras nuo 2027 metų pradžios, jei konkrečiame vandens telkinyje tuo metu nebus kitų taikomų apribojimų.

Rudenį Lietuvos upėse galioja ir daugiau sezoninių taisyklių. Atskiruose ruožuose nustatomi papildomi ribojimai, susiję su lašišų ir šlakių apsauga, todėl prieš vykstant žvejoti svarbu įvertinti ne tik norimą gaudyti žuvų rūšį, bet ir konkrečiam upės ruožui taikomus reikalavimus.

Trijų mėnesių pertrauka turi aiškią priežastį

Sezoniniai draudimai nėra atsitiktiniai.

Ruduo yra itin svarbus laikotarpis daliai Lietuvos upėse gyvenančių žuvų. Apribojant žvejybą neršto metu siekiama sumažinti žmogaus daromą spaudimą ir suteikti žuvims galimybę natūraliai daugintis.

Todėl net ir patyrusiems žvejams tenka kuriam laikui padėti į šalį mėgstamą žūklę.

P. Korsakui rugsėjo pabaigos išvyka tapo paskutiniu šių metų susitikimu su margaisiais upėtakiais.

Dabar teks luktelėti tris mėnesius.

O atėjus 2027-iesiems upėtakių žūklės mėgėjai vėl galės sugrįžti prie Lietuvos upių – jau pradėdami naują sezoną.