Aidas Užkuraitis
Lietuvos vairuotojų laukia pokyčiai, kurie ypač aktualūs senesnių dyzelinių automobilių savininkams. Valstybė ruošiasi griežčiau kontroliuoti transporto priemonių taršą, o ateityje dalį automobilių ketinama tikrinti net jų nestabdant.
Didžiausias dėmesys krypsta į automobilius, kuriuose pašalinti ar neveikia DPF filtrai, katalizatoriai, išjungtos „AdBlue“ sistemos arba kitaip pakeista gamintojo numatyta išmetamųjų dujų valymo įranga.
Ir tai nėra vien tolimesnės ateities planas.
Patikrinimai Lietuvos keliuose jau vyksta – nuo rugsėjo pradžios aplinkosaugininkai rengia specialius reidus, o didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas trims didiesiems miestams.
Patikrinimai jau prasidėjo – tęsis du mėnesius
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai transporto priemonių taršos kontrolės reidus vykdo nuo rugsėjo 1-osios iki spalio 31 dienos.
Patikrinimai numatyti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Šįkart ypatingas dėmesys skiriamas sunkiasvorėms transporto priemonėms – planuojama patikrinti ne mažiau kaip 200 jų.
Pareigūnai naudoja specialią matavimo įrangą ir vertina faktinį transporto priemonės išmetamų teršalų kiekį.
Tačiau būtent čia atsiranda problema, kurią valstybė dabar bando išspręsti.
Automobilis gali atrodyti tvarkingas, tačiau viduje slėpti visai ką kita
Šiuolaikiniuose automobiliuose yra įvairių sistemų, skirtų sumažinti į aplinką patenkančių teršalų kiekį.
Dyzeliniuose automobiliuose viena žinomiausių – DPF kietųjų dalelių filtro sistema.
Taip pat naudojami katalizatoriai, „AdBlue“ ir kitos technologijos.
Problemos prasideda tada, kai ši įranga sugenda.
Remontas arba keitimas kai kuriais atvejais gali kainuoti nemažai, todėl dalis automobilių savininkų pasirenka kitą kelią – sistemas pašalina arba elektroniniu būdu išjungia.
Lietuvos teisės aktai draudžia naudoti sprendimus, kurie atjungia, sumažina ar išderina gamintojo numatytos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos veikimą.
Tačiau tokį pakeitimą pastebėti nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti.
Net techninė apžiūra ne visada viską parodo
Techninės apžiūros metu tikrinama automobilio išmetimo sistema ir matuojami nustatyti parametrai.
Tačiau kontrolierius negali tiesiog pradėti ardyti automobilio ir tikrinti kiekvienos jo detalės.
Jeigu DPF filtro ar katalizatoriaus pakeitimai atlikti profesionaliai ir jų pėdsakai gerai paslėpti, vizualiai viskas gali atrodyti tvarkinga.
Jeigu kartu matuojami taršos rodikliai neviršija nustatytų ribų, automobilis gali nesukelti papildomų įtarimų.
Dar sudėtingesnė situacija su „AdBlue“.
Jeigu automobilio elektronika modifikuota taip, kad valdymo blokui siunčiami klaidingi signalai, išjungtą sistemą įprasto patikrinimo metu taip pat gali būti sudėtinga nustatyti.
Todėl dabar svarstomas visiškai kitoks kontrolės būdas.
Automobilio ateityje gali net nereikėti sustabdyti
Vienas įdomiausių planuojamų pokyčių – nuotolinė transporto priemonių taršos stebėsena.
Idėja paprasta: speciali įranga galėtų vertinti pro matavimo vietą važiuojančių automobilių išmetamųjų dujų taršą.
Tai leistų iš didžiulio automobilių srauto atrinkti tuos, kurių išmetamųjų dujų rodikliai kelia didžiausią įtarimą.
Tada tokioms transporto priemonėms būtų galima skirti daugiau dėmesio.
Vairuotojui tai reikštų visiškai kitokią kontrolės sistemą.
Nebereikėtų tikėtis, kad automobilio būklė bus vertinama tik kartą per dvejus metus techninės apžiūros centre.
Taršiausi automobiliai potencialiai galėtų būti pastebėti tiesiog važiuojant keliu.
Tačiau ši sistema dar tik planuojama ir bandoma – tai nėra visoje Lietuvoje jau veikiantis automatinis baudų mechanizmas.
Baudos taip pat gali didėti
Vyriausybė pritarė Nacionalinio oro taršos mažinimo plano iki 2030 metų pakeitimams.
Plane numatytos 33 priemonės, apimančios ne tik transportą, bet ir energetiką, pramonę, žemės ūkį bei namų ūkius.
Viena iš krypčių – griežtesnė atsakomybė už automobilių eksploatavimą su neveikiančia arba sąmoningai išderinta išmetamųjų dujų valymo įranga.
Tam planuojami Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai ir didesnės baudos.
Svarbu tai, kad didesnės baudos dar nėra automatiškai pradėtos taikyti vien dėl patvirtinto plano. Tam reikalingi atitinkami teisės aktų pakeitimai.
Todėl vairuotojams svarbu atskirti du dalykus: dabartiniai taršos reidai jau vyksta, o dalis griežtesnių priemonių dar tik ruošiama.
Skaičiai atskleidė, kuriems automobiliams problemų daugiausia
Techninių apžiūrų duomenys rodo aiškią tendenciją – kuo automobilis senesnis, tuo dažniau nustatoma problemų dėl išmetamųjų dujų.
3–5 metų benzininių ir dujinių automobilių grupėje nustatytų normų neatitinka apie 1,3 proc. tikrinamų transporto priemonių.
9–11 metų grupėje ši dalis siekia apie 4 proc.
Tačiau 19–22 metų automobilių grupėje rodiklis šokteli net iki 17,3 proc.
Dyzelinių automobilių situacija panaši.
Atitinkamose amžiaus grupėse dūmingumo reikalavimų neatitinka maždaug 3,3 proc., 4,7 proc. ir 10,4 proc. techninei apžiūrai pateikiamų automobilių.
Tai reiškia, kad didžiausia rizikos grupė – ne nauji, o gerokai senesni automobiliai.
Pernai keliuose patikrino šimtus automobilių
2025 metais aplinkosaugininkai, vykdydami tikslines transporto priemonių taršos kontrolės išvykas, patikrino 399 transporto priemones.
Tuomet nustatytas vienas atvejis, kai išmetamų teršalų kiekis viršijo nustatytas ribas.
Iš pirmo žvilgsnio toks rezultatas gali atrodyti netikėtas.
Tačiau būtent todėl institucijos ieško efektyvesnių kontrolės metodų.
Dabartinis patikrinimas parodo faktinį išmetamųjų teršalų kiekį, bet nebūtinai atskleidžia, kodėl automobilis teršia arba ar jo sistemos buvo specialiai modifikuotos.
Norint nustatyti programinės įrangos pakeitimus ar profesionaliai paslėptą įrangos pašalinimą, gali prireikti išsamesnės diagnostikos ar ekspertizės.
Valstybė tam ruošia gerokai platesnį planą
Automobilių kontrolė yra tik viena daug didesnio oro taršos mažinimo plano dalis.
Naujoms priemonėms iki 2030 metų numatoma apie 166 mln. eurų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos programų lėšų.
Pinigai būtų skiriami ne vien transportui.
Planuojama modernizuoti taršius energetikos ir pramonės įrenginius, skatinti mažiau taršias technologijas, tęsti pastatų renovaciją, elektromobilių ir alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą bei kitas priemones.
Priežastis gana rimta.
Lietuvai vis dar kyla problemų vykdant dalį nustatytų oro taršos mažinimo įsipareigojimų.
Todėl artimiausiais metais spaudimas mažinti transporto ir kitų sektorių taršą greičiausiai tik didės.
O šią savaitę keliuose vyksta dar viena kontrolės akcija
Vairuotojams šiuo metu verta žinoti ir apie atskirą policijos akciją.
Rugsėjo 16–22 dienomis Lietuvoje vyksta Europos kelių policijos tinklo ROADPOL Saugaus eismo dienos.
Būtent šiandien, rugsėjo 17-ąją, minima Europos diena be žuvusiųjų keliuose.
Rugsėjo pabaigoje laukia dar viena tikslinė priemonė – rugsėjo 28–30 dienomis pareigūnai daugiau dėmesio skirs pavojingam ir chuliganiškam vairavimui, pavojingiems manevrams bei lenkimui ten, kur jis draudžiamas.
Taigi šį rudenį vairuotojų kontrolės keliuose tikrai netrūks.
Didžiausias pokytis dar priešakyje
Šiuo metu taršos patikrinimai keliuose jau vyksta, tačiau ambicingiausia plano dalis dar tik ruošiama.
Jeigu nuotolinė taršos stebėjimo sistema pasiteisins ir bus plačiau įdiegta, požiūris į automobilių kontrolę gali iš esmės pasikeisti.
Taršus automobilis galėtų būti pastebėtas ne techninės apžiūros centre ir net ne pareigūnui jį sustabdžius, o tiesiog važiuojantis Lietuvos keliu.
Būtent todėl vairuotojams, kurių automobiliuose neveikia DPF, katalizatorius, „AdBlue“ ar kita gamintojo numatyta taršos mažinimo sistema, artėjantys pokyčiai gali tapti kur kas aktualesni nei eilinė techninė apžiūra.
