Aidas Užkuraitis
Į prekybos centrą užsukame kelių įprastų produktų, o prie kasos kartais nustembame pamatę galutinę krepšelio sumą. Dažniausiai nėra vienos prekės, kuri būtų smarkiai išpūtusi sąskaitą – papildomi eurai susideda iš daugybės nedidelių pasirinkimų.
Ryški akcijos etiketė, mažesnė pakuotės kaina ar užrašas apie specialų pasiūlymą gali atrodyti patraukliai. Tačiau vien pažvelgus į didžiausiu šriftu parašytą kainą ne visada galima suprasti, kuris produktas iš tiesų kainuoja mažiau.
Kartais atsakymą išduoda gerokai mažesnis skaičius kainos etiketėje – kaina už kilogramą, litrą ar vienetą.
Ši detalė tampa dar aktualesnė pažvelgus į naujausius Lietuvos parduotuvių kainų palyginimus. Rugpjūtį „Pricer.lt“ stebėto pigiausių maisto produktų krepšelio skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio prekybininko siekė 24,85 euro, arba net 42,9 procento.
Taigi tas pats apsipirkimo sąrašas gali kainuoti labai skirtingai.
Mažesnė kaina nebūtinai reiškia pigesnį produktą
Įsivaizduokime dvi panašias sūrio pakuotes. Viena kainuoja 2,49 euro, kita – 3,19 euro.
Pirmas pasirinkimas atrodo akivaizdus.
Tačiau jeigu pirmoje pakuotėje yra 150 gramų produkto, o antroje – 250 gramų, situacija apsiverčia. Palyginus kilogramo kainą gali paaiškėti, kad brangesnė pakuotė iš tikrųjų siūlo daugiau produkto už kiekvieną sumokėtą eurą.
Tas pats principas galioja kavai, kruopoms, skalbimo priemonėms, sūriui, mėsos gaminiams, padažams ir daugybei kitų prekių.
Pakuotės vizualiai gali būti beveik vienodo dydžio, nors jose esančio produkto kiekis skiriasi.
Todėl pirkėjui, norinčiam objektyviai palyginti kainas, svarbiausias skaičius neretai yra ne pakuotės, o kilogramo, litro ar vieneto kaina.
Akcija taip pat nebūtinai reiškia mažiausią kainą
Dar lengviau apsigauti vertinant akcijas.
Ryški etiketė iš karto atkreipia dėmesį, tačiau nuolaida parodo tik tai, kad konkretaus produkto kaina sumažinta pagal nurodytas sąlygas.
Ji nepasako, ar greta nėra pigesnio panašaus produkto.
Žinomo prekės ženklo prekė net ir su 20 ar 30 proc. nuolaida gali kainuoti daugiau už mažiau reklamuojamą alternatyvą.
Todėl prieš dedant produktą į krepšelį verta palyginti ne nuolaidos procentą, o galutinę kainą ir produkto kiekį.
Įdomu, kad patys prekybininkai pripažįsta, jog pirkėjams vis svarbesnė tampa ne atskirų akcijų gausa, o viso krepšelio kaina.
„Maxima LT“ rinkodaros vadovė Viktorija Korkozienė šiemet viešai akcijas palygino su desertu, o geras kasdienes kainas – su pagrindiniu patiekalu. Bendrovė teigia pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skirianti būtent nuolatinėms kainoms.
„Pirk du“ pasiūlymas turi vieną paprastą spąstą
Yra ir kita populiari akcijų kategorija: „2 už 1“, „antra prekė pigiau“ arba „perkant tris – speciali kaina“.
Matematiškai pasiūlymas gali būti visiškai naudingas.
Problema atsiranda tuomet, kai žmogus dėl nuolaidos nusiperka tai, ko kitu atveju apskritai nebūtų pirkęs.
Jeigu planavote vieną produktą, bet dėl akcijos nusipirkote tris, galutinė išleista suma vis tiek gali būti didesnė.
Tai ypač aktualu greitai gendantiems maisto produktams. Jei dalis jų galiausiai nesunaudojama, teorinis sutaupymas dingsta kartu su išmestu maistu.
Todėl prieš pasinaudojant kelių vienetų akcija pravartu sau užduoti vieną klausimą: ar tokį kiekį būčiau pirkęs ir be specialaus pasiūlymo?
Dar sunkiau pastebimas reiškinys – mažėjanti pakuotė
Kaina gali didėti ir jos beveik nepakeitus.
Šis reiškinys vadinamas „shrinkflation“ – gamintojas sumažina produkto kiekį pakuotėje, tačiau jos kainą palieka tokią pačią arba sumažina gerokai mažiau.
Pavyzdžiui, anksčiau pakuotėje galėjo būti 100 gramų produkto, o vėliau – 90 gramų.
Lentynoje žmogus vis dar mato pažįstamą prekės ženklą ir panašiai atrodančią pakuotę. Jeigu neprisimena ankstesnio svorio, pokyčio gali net nepastebėti.
Tačiau vieneto kaina jau yra padidėjusi.
Būtent todėl pakuotės svoris ir kilogramo kaina kartais apie brangimą pasako daugiau nei pati kaina lentynoje.
Naujausi skaičiai parodė didžiulius skirtumus
„Pricer.lt“ rugpjūčio 25 dieną palygino 52 prekių kainas didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose ir jų internetinėse parduotuvėse.
Rezultatai įdomūs.
Palyginti su liepa, pigiausių maisto produktų krepšelis vidutiniškai atpigo 1,5 proc. Tačiau palyginus su 2021 metų rugpjūčiu, toks pats stebimas krepšelis vis dar buvo 15,87 euro, arba 29,2 proc., brangesnis.
Dar įspūdingesnis skirtumas atsirado palyginus skirtingus prekybininkus.
Tyrimo dieną pigiausio ir brangiausio stebėto krepšelio kainą skyrė 24,85 euro.
Tai – 42,9 procento.
Svarbu suprasti, kad tai vienos konkrečios „Pricer.lt“ metodikos, pasirinktų produktų ir konkrečią dieną užfiksuotų kainų palyginimas, todėl jo negalima automatiškai pritaikyti kiekvieno žmogaus apsipirkimui.
Tačiau skaičiai labai aiškiai parodo vieną dalyką – pasirinkimai turi reikšmę.
Didžiausia klaida gali būti skubėjimas
Prekybos centruose žmogus vienu metu mato šimtus skirtingų signalų.
Akcijų etiketes, specialius pasiūlymus, skirtingus pakuočių dydžius, lojalumo kortelių kainas ir žinomus prekės ženklus.
Viso to ramiai perskaičiuoti beveik neįmanoma.
Todėl paprasčiausias būdas nepermokėti nėra bandymas atsiminti kiekvienos prekės ankstesnę kainą.
Kur kas naudingiau palyginti kelis skaičius.
Jeigu skiriasi pakuočių dydžiai – kilogramo arba litro kainą. Jeigu skelbiama akcija – galutinę kainą su šalia esančiomis alternatyvomis. Jeigu siūloma pirkti kelias pakuotes – bendrą sumą ir tai, ar tokio kiekio iš tiesų reikia.
Čekis gali atskleisti dar vieną netikėtumą
Apsipirkimas nesibaigia įsidėjus prekes į krepšelį.
Prie kasos verta patikrinti, ar buvo pritaikytos numatytos nuolaidos ir ar galutinė suma atitinka tai, ko tikėjotės.
Ypač daug sąlygų gali turėti lojalumo programų pasiūlymai: vienur reikalinga kortelė ar programėlė, kitur nuolaida taikoma tik perkant tam tikrą kiekį.
Todėl didelis akcijos skaičius lentynoje dar nereiškia, kad būtent tokią kainą automatiškai sumokės kiekvienas pirkėjas.
Kartais vienas mažas skaičius sutaupo daugiausia
Prekybos centruose nėra vieno slapto triuko, dėl kurio visi pirkėjai permoka. Kainos, akcijos ir pakuotės skiriasi, o prekybininkai tarpusavyje intensyviai konkuruoja.
Tačiau viena taisyklė veikia beveik visada.
Kuo mažiau dėmesio skiriame ryškiausiai reklamuojamam skaičiui ir kuo daugiau – realiai vieneto kainai bei tam, kiek produkto gauname, tuo lengviau suprasti tikrąją pasiūlymo vertę.
Naujausi kainų palyginimai rodo, kad net keli nedideli sprendimai parduotuvėje gali turėti nemažą įtaką galutinei sąskaitai.
O kartais svarbiausias skaičius kainos etiketėje būna būtent tas, kuris parašytas mažiausiomis raidėmis.
