Papasakojo apie pavasarinį organizmo valymą: vieni receptai – veiksmingi, kiti kelia rimtą pavojų

Anot jos, organizmas nėra indas, kurį reikia „išplauti“, o kai kurios žolelės – tikrai ne nekalti papildai. Vartojamos netinkamai ar per ilgai, jos gali sukelti ne tik nemalonių pojūčių, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Kas iš tiesų slypi už „detokso“ termino? Ar pavasarinis organizmo valymas būtinas? O gal pakanka įsiklausyti į kūną ir gyventi pagal gamtos ritmą? Drauge su patyrusia žolininke aiškinamės, kaip tinkamai naudoti žoleles tam, kad jos padėtų, o ne kenktų.

G. Bružienė – papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros magistrantė, žolininkė bei rašytoja. Ji teigia, kad žolininkystėje organizmo valymas nėra suprantamas kaip kažkoks stebuklingas „toksinų išplovimas“, nors toks išsireiškimas daugeliui ir skamba patraukliai.

„Pavasarį žmonės dažniausiai naudoja patį madingiausią žolelių mišinį su karčiaisiais kiečiais (pelynais), bitkrėslėmis ir gvazdikmedžių pumpurais (gvazdikėliais). Miltelius žmonės gardina medumi arba valgo vienus, užgerdami vandeniu. Yra ir tokių, kurie renkasi kapsules. Tačiau kartais šios stiprios žolelės vartojamos pernelyg dideliais kiekiais ir labai ilgai“, – aiškina pašnekovė.

Jos teigimu, tam tikrų žolelių perdozavimas gali būti kenksmingas sveikatai. Pavyzdžiui, pelynų žolės intensyvus naudojimas dideliais kiekiais gali sukelti net haliucinacijas ir negrįžtamus sveikatos sutrikimus.

„Reikia nepamiršti, kad pats žmogaus organizmas turi efektyvias detoksikacijos sistemas, o įvairios vaistažolės palaiko ir stimuliuoja organizmo šalinimo sistemas – kepenis, plaučius, inkstus, odą. Rekomenduočiau verčiau visus metus būti fiziškai aktyviems bei valgyti subalansuotai, taip nereikės jokių pavasarinių išsivalymų“, – teigia G. Bružienė.

Specialistė sako, kad gamtoje esančiais augalais stiprinti imunitetą galima, tačiau reikia žinoti, kaip tinkamai tą daryti.

Pavasarį gamta pati pasiūlo daugybę naudingų augalų, tačiau svarbiausia, anot kalbinamos žolininkės, atsirinkti tai, kas tinka konkrečiam žmogui. Vieni renkasi stipresnio poveikio žoleles, kitiems labiau tinka švelnesnės, organizmą palaikančios priemonės. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje bene geriausiai žinomas detoksikuojantis augalas yra pelynas. Vis dėlto jo vartojimas turėtų būti labai individualus: vieniems jis naudingas, kitiems – netinka.

„Tevartoja tie, kuriems tinka ir patinka – vadinasi, organizmui trūksta kartumynų. O jei per gerklę „lipa“, netgi pykina, verčiau vengti“, – aiškina G. Bružienė.

Ieškantiems švelnesnių alternatyvų ji siūlo paprastuosius kiečius ar vaistines ramunes. Be to, pavasarį verta atkreipti dėmesį ir į kitus augalus. Alksnynuose netrukus pražys tamsiosios plautės, kurios laikomos puikiomis plaučių „valytojomis“, o laukuose ir vejose jau dygsta garšvos, kurios padeda atgauti jėgas bei šalinti šlapimo rūgštį. Žolininkė priduria, kad taip pat galima pasinaudoti ir blindžių, žilvičių ar gluosnių „katinais“. Jų užpilai tinka po žiemos nusilpusiam organizmui.

Kepenys laikomos vienu svarbiausių organizmo „valymo“ organų, todėl natūralu, kad pavasarį daug kas ieško būdų, kaip jas sustiprinti. Vis dėlto žolininkė primena – veiksmingų augalų nereikia ieškoti toli, jų gausu ir mūsų pievose bei daržuose.

„Kalbant apie kepenims naudingas žoleles, verta paminėti, kad vienos stipriausių – vaistinės dirvuolės, tačiau jos žydi tik vasarą. Tačiau jau dabar galima pasinaudoti paprastosiomis usnimis, kurios dažnai laikomos piktžolėmis, nors iš tiesų jų lapai, žiedai ir šaknys yra vertingi kepenų pagalbininkai. Taip pat naudingi ir gleivingi liepų pumpurai. Virškinimą bei tulžies išsiskyrimą skatina geltonai žydintys augalai – paprastosios kiaulpienės ar pavasarinės raktažolės, tačiau pastarąsias svarbu rinkti atsakingai, jos yra nykstančios. Kiti geltonai žydintys augalai, tokie kaip bitkrėslės ar linažolės, yra stipresnio poveikio, todėl juos reikėtų vartoti atsargiai, pasitarus su specialistais“, – itin vertinga informacija dalinasi G. Bružienė.

Pašnekovė nurodo, kad mėgstantys vartoti margainį turėtų išbandyti lietuviškąją jo versiją – paprastąsias usnis. Žolininkė įsitikinusi – kepenims ir virškinimui naudingų žolelių Lietuvoje tikrai netrūksta, tačiau svarbiausia jas vartoti atsakingai bei nepamiršti, kad natūralios priemonės taip pat turėtų būti naudojamos saikingai.

Ieškant būdų, kaip natūraliai stiprinti organizmą, dažnai atsigręžiama į žoleles, galinčias švelniai veikti kraują ir limfinę sistemą. Žolininkė pabrėžia, kad veiksmingi augalai auga visai šalia – tereikia juos pažinti ir tinkamai naudoti.

„Limfinei sistemai ypač naudingi lipikai. Visos Lietuvoje augančios jų rūšys gali būti naudojamos žaliavai ruošti. Tuo tarpu kraujo „valymui“ viena vertingiausių žolelių laikoma lietuviškųjų šabakštynų karalienė – didžioji dilgėlė. Ji gausi vitaminų ir mikroelementų, todėl pavasarį rekomenduojama ją vartoti įvairiais būdais: nuo užpilų iki sriubų ar salotų. Be to, organizmą palankiai veikia ir beržų lapai: juose esančios veikliosios medžiagos padeda šalinti perteklinius skysčius, veikia priešuždegimiškai ir palaiko inkstų funkciją“, – pasakoja G. Bružienė.

Beržas yra vienas iš tų medžių, kurie ne tik puošia gamtą, bet ir teikia daug naudos žmogaus organizmui. Nors beržų pumpurai turi gydomųjų savybių, kalbinama žolininkė pataria rinktis beržų lapus. Jie, anot specialistės, lengviau prirenkami, o jų poveikis švelnesnis, bet ne mažiau vertingas. Beržų lapuose gausu flavonoidų, saponinų, vitamino C bei fenolinių rūgščių, todėl jų užpilai veikia diuretiškai, priešuždegimiškai, šalina perteklinius skysčius, šlapimo rūgštį ir padeda filtruoti inkstus.

„Beržų lapuose esantys mikroelementai ir vitaminai suteikia sveikatos, stiprybės ir gali pratęsti jaunystę. Be tiesioginio poveikio organizmui, beržas nuo seno siejamas su simboline, dvasine galia: po medžiu atsisėdęs žmogus gali pajusti ramybę, pasikalbėti su protėviais. Medžiotojai ir sodybų gyventojai dažnai aukodavo duoną bei druską, tikėdamiesi sėkmės ar apsaugos nuo ligų“, – vardija G. Bružienė.

Pašnekovė pabrėžia, kad beržas – tiek natūralus sveikatinimosi šaltinis, tiek kultūrinė vertybė, o jo jaunų lapų vartojimas gali suteikti energijos, stiprybės ir grožio.

Pavasarį daugelis ieško būdų, kaip natūraliai „išvalyti“ organizmą, o žolelių arbatos tam puikiai tinka. Tačiau svarbu žinoti, kaip jas teisingai ruošti ir vartoti, kad poveikis būtų maksimalus bei saugus.

„Patariu mišinius ruošti iš kelių skirtingų žolelių: trijų, septynių ar net daugiau. Tokiu būdu galima veikti skirtingas organizmo sistemas ir pasiekti platesnį poveikį. Svarbu nevartoti tik vienos rūšies žolelių, nes, pavyzdžiui, vien nuodingos, vien šlapimą varančios ar vien eteringos žolelės, sudėtos mišinyje, gali pakenkti. Puikus pasirinkimas – mišinys iš beržų lapų, dirvinių asiūklių, žilvičių lapų ir šiek tiek paprastųjų bitkrėslių. Taip pat galima derinti kiaulpienes, garšvas, dilgėles ar zuikio kopūstus. Galimybės labai plačios“, – veiksmingų receptų idėjomis dalinasi pašnekovė.

Ji aiškina, kad žoleles galima vartoti ilgai, keičiant jas pagal sezoną ir augalų žydėjimą. Švelnias žoleles gerti galima mėnesį, po to jas pakeičiant kitomis, o kai kurias – tik keletą dienų. Tačiau be arbatos svarbūs yra ir kiti įpročiai: saikinga mityba, iškrovos dienos, pakankamas miegas, judėjimas ir buvimas gamtoje. Tai sustiprina organizmą ir atgaivina kūną.

„Sėkmingam pavasariniam organizmo valymui svarbu ne tik žolelių pasirinkimas, bet ir jų derinimas bei nuoseklus vartojimas. Šiuos dalykus derinti svarbu drauge su sveikais gyvenimo įpročiais“, – pataria G. Bružienė.