Aidas Užkuraitis
Vestuvės bažnyčioje daugeliui porų atrodo neatsiejamos nuo krikšto ir kitų sakramentų. Todėl situacija, kai vienas iš sužadėtinių yra katalikas, o kitas apskritai nekrikštytas, neretai sukelia abejonių: ar kunigas tokią porą apskritai gali sutuokti?
Pasirodo, atsakymas nėra toks kategoriškas, kaip gali atrodyti.
Nekrikštytas žmogus nebūtinai turi atsisakyti minties apie vestuves Katalikų bažnyčioje. Tačiau tokiai porai taikomos papildomos sąlygos, o vien kunigo sprendimo neužtenka.
Išlaužo parapijos kunigas Vilius Sikorskas paaiškino, kad kataliko ir nekrikštyto žmogaus santuokai reikalinga vyskupo dispensa.
Ir tai nėra vienintelis dalykas, kurį pora turi aptarti prieš vestuves.
Nekrikštytas žmogus bažnyčioje tuoktis gali
Katalikų Bažnyčios teisėje yra svarbus skirtumas tarp dviejų situacijų.
Jeigu katalikas tuokiasi su žmogumi, kuris taip pat yra pakrikštytas krikščionis, tačiau priklauso kitai krikščioniškai bendruomenei, kalbama apie mišrią santuoką.
Visai kita situacija susidaro tuomet, kai vienas žmogus nėra pakrikštytas.
Tai vadinama skirtingo kulto santuoka.
Tokiu atveju egzistuoja vadinamoji skirtingo kulto kliūtis, todėl norint, kad santuoka galiotų pagal Katalikų Bažnyčios teisę, reikalinga kompetentingos bažnytinės valdžios dispensa.
Paprastai porai pačiai nereikia pradėti ieškoti vyskupo ar rašyti sudėtingų prašymų.
Procesą padeda sutvarkyti kunigas, pas kurį kreipiasi sužadėtiniai.
Dispensa – ne tas pats, kas krikštas
Čia atsiranda viena dažniausių painiavų.
Gavęs dispensą nekrikštytas žmogus dėl to netampa kataliku ir nėra automatiškai pakrikštijamas.
Dispensa reiškia atleidimą nuo konkrečios kanoninės kliūties, leidžiantį sudaryti tokią santuoką.
Tačiau tai nereiškia, kad Bažnyčiai tampa nesvarbus poros požiūris į santuoką.
Priešingai – sužadėtiniai turi suprasti, kokį įsipareigojimą prisiima.
Kunigas V. Sikorskas pabrėžia, kad atsakomybė negali būti palikta tik katalikiškajai poros pusei. Abu žmonės turi rimtai priimti pačią santuoką ir jos įsipareigojimus.
Katalikui atsiranda papildomų įsipareigojimų
Katalikiškajai poros pusei keliamos ir papildomos sąlygos.
Katalikas turi būti pasirengęs išsaugoti savo tikėjimą.
Dar vienas itin svarbus klausimas aptariamas dar iki vestuvių – būsimi vaikai.
Bažnyčios nuostatos numato katalikiškosios pusės įsipareigojimą pagal galimybes pasirūpinti, kad vaikai būtų pakrikštyti ir auklėjami Katalikų Bažnyčioje.
Apie šį įsipareigojimą turi būti informuotas ir kitas būsimas sutuoktinis.
Tai svarbi detalė poroms, kurios apie religinius skirtumus rimčiau pradeda galvoti tik planuodamos vestuves.
Praktiškai klausimai apie vaikų krikštą, religines šventes ir tikėjimo vietą šeimos gyvenime gali tapti gerokai svarbesni jau po vestuvių.
Todėl Bažnyčia ragina šiuos dalykus aptarti iš anksto.
O jeigu žmogus yra kitos religijos?
Panaši situacija gali susidaryti, kai katalikas nori tuoktis su žmogumi, priklausančiu ne krikščionių religijai.
Jeigu tas žmogus nėra pakrikštytas krikščionišku krikštu, taip pat kalbama apie skirtingo kulto kliūtį ir reikalingą dispensą.
Tačiau kitokia taisyklė galioja, kai antrasis žmogus yra pakrikštytas krikščionis, tik nėra katalikas.
Pavyzdžiui, vienas sužadėtinis gali būti katalikas, o kitas – stačiatikis ar evangelikas.
Tokiu atveju kalbama apie mišrią santuoką ir jai reikalingas bažnytinės vadovybės leidimas.
Taigi kasdienėje kalboje labai skirtingos situacijos dažnai suplakamos į vieną, nors kanonų teisėje jos atskiriamos.
O jeigu katalikas nepriėmė Sutvirtinimo?
Kunigas atsakė ir į dar vieną dažną klausimą.
Kartais abu būsimi sutuoktiniai yra pakrikštyti katalikai, tačiau vienas iš jų nėra priėmęs Sutvirtinimo sakramento.
Ar tai reiškia, kad vestuves teks atšaukti?
Nebūtinai.
Kanonų teisė numato, kad katalikai, kurie dar nėra priėmę Sutvirtinimo, turėtų jį priimti prieš santuoką, jeigu tai galima padaryti be didelio nepatogumo.
Todėl parapijose būsimi sutuoktiniai neretai prieš vestuves pradeda specialų pasirengimą Sutvirtinimui.
V. Sikorskas pateikė ir konkretų savo parapijos pavyzdį: šiemet joje planuojama apie 70 santuokų, o dešimt žmonių specialiai ruošiasi Sutvirtinimo sakramentui.
Vis dėlto vien Sutvirtinimo nebuvimas savaime nereiškia, kad bažnytinė santuoka tampa neįmanoma.
Kunigas pirmiausia pataria ateiti pasikalbėti
Porai, kurios situacija neatitinka įprasto varianto, svarbiausia ne bandyti savarankiškai išsiaiškinti visas kanonų teisės išimtis, o iš anksto kreiptis į parapiją, kurioje planuojama santuoka.
Kunigas gali įvertinti konkrečią situaciją ir paaiškinti, kokių dokumentų, pasirengimo ar leidimų reikės.
Kartais pokalbio metu paaiškėja ir tai, kad nekrikštytas žmogus pats domisi krikščionybe bei norėtų ruoštis Krikštui.
Tačiau vien norint susituokti su kataliku krikštytis automatiškai neprivaloma.
Būtent todėl paplitęs įsitikinimas, kad nekrikštytam žmogui bažnytinės vestuvės visais atvejais užvertos, nėra tikslus.
Atsakymas aiškus, tačiau yra viena svarbi sąlyga
Taigi, jeigu vienas žmogus yra katalikas, o kitas – nekrikštytas, vestuvės Katalikų bažnyčioje gali būti įmanomos.
Tačiau tai nėra įprastas atvejis, kurį galima sutvarkyti nieko papildomai nederinant.
Reikalinga dispensa nuo skirtingo kulto kliūties, pora turi būti supažindinta su katalikiškos santuokos esme, o katalikiškoji pusė prisiima konkrečius įsipareigojimus dėl savo tikėjimo ir būsimų vaikų.
Todėl svarbiausia taisyklė paprasta: nekrikštytas žmogus savaime neužkerta kelio vestuvėms Katalikų bažnyčioje, tačiau tokioms vestuvėms reikia papildomo Bažnyčios sprendimo ir tinkamo pasirengimo.
