Vilnietė feisbuke paspaudė vos vieną „širdutę“ – netrukus prarado santaupas ir dar liko skolinga draugams

Viskas prasidėjo nuo, atrodytų, visiškai nekalto veiksmo socialiniame tinkle.

Sveikatos problemų kamuojama garbaus amžiaus vilnietė feisbuke pamatė reklamą, kurioje buvo siūloma ekstrasensės Viktorijos Raidos pagalba. Moteris prie reklamos paspaudė „patinka“ reakciją – širdutę.

Tuo metu ji negalėjo įsivaizduoti, kuo tai baigsis.

Netrukus prasidėjo bendravimas, kuris moteriai kainavo ne tik viso gyvenimo santaupas.

Praradusi savo pinigus, ji pradėjo skolintis iš draugų ir pažįstamų.

Viskas prasidėjo nuo vieno paspaudimo

Socialiniuose tinkluose žmonės kasdien spaudžia „patinka“, komentuoja ir dalijasi įvairiais įrašais.

Dažniausiai tuo viskas ir baigiasi.

Tačiau šiuo atveju reakcija į reklamą tapo pirmuoju žingsniu į istoriją, kurios finansinės pasekmės vilnietei buvo itin skaudžios.

Reklama buvo susijusi su Rusijoje žinomos ekstrasensės Viktorijos Raidos vardu.

Svarbu pabrėžti, kad vien žinomo žmogaus vardo ar atvaizdo naudojimas reklamoje savaime neįrodo, kad tas žmogus reklamą sukūrė ar apskritai yra susijęs su vėliau vykusiu bendravimu.

Sukčiai internete dažnai naudojasi žinomų žmonių vardais, nuotraukomis ir net suklastotais vaizdo įrašais tam, kad jų pasiūlymai atrodytų patikimesni.

Vilnietė tuo metu buvo ypač pažeidžiama

Šioje istorijoje svarbi ir moters būklė.

Ji susidūrė su sveikatos problemomis ir ieškojo pagalbos.

Būtent tokios aplinkybės gali būti išnaudojamos manipuliuojant žmogaus emocijomis – suteikiant jam viltį, žadant problemos sprendimą ir palaipsniui kuriant pasitikėjimą.

Kai žmogus bijo dėl savo ar artimųjų sveikatos, racionaliai įvertinti neįprastus pažadus gali būti sunkiau.

Todėl pradžioje iš pažiūros nekaltas bendravimas gali tapti vis intensyvesnis.

O tada atsiranda pinigų klausimas.

Iš pradžių žmogus dar nesupranta, į kokius spąstus pateko

Tokios apgavystės pavojingos tuo, kad didelės sumos nebūtinai paprašoma iš karto.

Pirmiausia gali būti kuriamas emocinis ryšys.

Žmogui sudaromas įspūdis, kad kažkas pagaliau supranta jo problemas ir žino, kaip jas išspręsti.

Vėliau gali atsirasti mokami „seansai“, „konsultacijos“, ritualai ar kitos tariamos paslaugos.

Kai pirmieji pinigai jau sumokėti, sustoti psichologiškai tampa sunkiau.

Žmogus gali tikėtis, kad dar vienas mokėjimas pagaliau atneš žadėtą rezultatą.

Santaupos pradėjo tirpti

Vilnietės atveju finansiniai nuostoliai nesibaigė vienu mokėjimu.

Moteris galiausiai prarado savo sukauptas santaupas.

Tačiau net ir tada istorija nesustojo.

Kai savo pinigų nebeliko, ji pradėjo skolintis.

Pinigų prašė draugų ir pažįstamų.

Taip žmogus gali atsidurti itin sudėtingoje padėtyje – dingsta ne tik santaupos, bet atsiranda ir skolos kitiems.

Kodėl žmogus tiesiog nesustoja?

Žvelgiant iš šalies gali kilti natūralus klausimas: kodėl po pirmojo ar antrojo prašymo pervesti pinigus žmogus nenutraukė bendravimo?

Tačiau būtent čia slypi profesionaliai organizuojamų apgavysčių pavojus.

Manipuliacija dažnai vyksta palaipsniui.

Kai žmogus jau investavo nemažai pinigų, gali atsirasti mintis, kad pasitraukęs dabar jis praras viską, o sumokėjęs dar šiek tiek pagaliau sulauks rezultato.

Tai žinomas psichologinis mechanizmas – jau patirti nuostoliai gali skatinti rizikuoti dar daugiau, nors racionaliai reikėtų sustoti.

Jeigu prie to pridedama baimė dėl sveikatos, artimųjų ar ateities, poveikis gali būti dar stipresnis.

Žinomas vardas internete dar nieko negarantuoja

Ši istorija siunčia dar vieną labai svarbų perspėjimą.

Socialiniame tinkle pamatyta reklama nėra patikimumo garantija.

Net jeigu joje naudojamas žinomo žmogaus vardas ar veidas.

Sukčiai gali sukurti paskyras, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo tikros, nukopijuoti nuotraukas, logotipus ir kitą viešai prieinamą informaciją.

Šiandien dirbtinis intelektas leidžia sukurti ir labai įtikinamai atrodančius netikrus vaizdo bei garso įrašus.

Todėl vien tai, kad reklamoje matomas garsus žmogus, dar nereiškia, kad jis tą produktą ar paslaugą iš tikrųjų reklamuoja.

Ypač atsargiems reikėtų būti išgirdus vieną dalyką

Didžiausias pavojaus signalas – nuolatiniai prašymai mokėti.

Jeigu tariamas specialistas teigia, kad problema labai rimta, tačiau ją galima išspręsti tik pervedus dar pinigų, situaciją reikėtų vertinti itin kritiškai.

Dar įtartiniau, jeigu žmogus raginamas veikti nedelsiant, gąsdinamas blogomis pasekmėmis arba jam sakoma niekam nepasakoti apie vykstantį bendravimą.

Tokiu atveju pinigų pervedimą verta sustabdyti ir pasitarti su artimu žmogumi.

Kartais vienas pokalbis su šeimos nariu gali padėti iš šalies pamatyti tai, ko pats į situaciją emociškai įsitraukęs žmogus nebepastebi.

Artimiesiems taip pat verta atkreipti dėmesį

Ypač svarbu nepamiršti vyresnio amžiaus artimųjų.

Jeigu žmogus netikėtai pradeda dažnai skolintis, prašo pinigų nepaaiškindamas priežasties arba pasakoja apie internete sutiktą asmenį, kuris žada išspręsti rimtas problemas už vis didesnes sumas, tai gali būti įspėjamasis ženklas.

Tokiu atveju nereikėtų žmogaus išjuokti ar kaltinti.

Kur kas svarbiau išsiaiškinti, kam ir kodėl siunčiami pinigai, bei padėti kuo greičiau sustabdyti tolesnius mokėjimus.

Viena „širdutė“ virto skaudžia pamoka

Vilnietės istorija prasidėjo nuo veiksmo, kurį socialiniuose tinkluose žmonės atlieka net nesusimąstydami.

Ji tiesiog sureagavo į reklamą.

Tačiau po to sekęs bendravimas, pasitikėjimas ir pinigų pervedimai galiausiai paliko moterį be santaupų ir su skolomis.

Ši istorija primena vieną svarbią taisyklę: internete žmogaus pažeidžiamumas gali tapti tuo, ko ieško sukčiai.

Todėl pamačius stebuklingą išgijimą, neįtikėtiną finansinę galimybę ar kitą sudėtingos problemos „garantuotą“ sprendimą, pirmas žingsnis turėtų būti ne pinigų pervedimas.

Pirmiausia verta patikrinti, kas iš tikrųjų yra kitoje ekrano pusėje.