NATO naikintuvams pakilus į orą paaiškėjo tiesa

Sekmadienio vidurdienį dalis Lietuvos gyventojų savo telefonuose išvydo nerimą keliantį perspėjimą. Vilniuje, Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų rajonuose paskelbtas tikėtinas oro pavojus, o radarai fiksavo objektus, kurių iš pradžių nepavyko patikimai identifikuoti.

Reakcija buvo rimta. Laikinai sustabdytas Vilniaus oro uosto darbas, o situacijai patikrinti į orą pakilo NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.

Tačiau vos po kelių dešimčių minučių visa istorija pasisuko netikėta linkme.

Tai, kas radarų ekranuose iš pradžių galėjo atrodyti kaip bepiločiai orlaiviai, pasirodė esą visai kas kita.

Perspėjimas paskelbtas prieš 13 valandą

Tikėtinas oro pavojus sekmadienį paskelbtas apie 12.59 val.

Perspėjimas galiojo Vilniaus miestui, Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų rajonams. Institucijos reagavo pagal nustatytas procedūras, nes pirminė radarų informacija neleido atmesti galimos bepiločio orlaivio grėsmės.

Tuo metu dar nebuvo aišku, kas tiksliai juda Lietuvos oro erdvėje.

Situaciją dar jautresnę darė dabartinis saugumo kontekstas. Pastaraisiais metais Baltijos šalys ne kartą susidūrė su incidentais, kai oro erdvėje pasirodė neidentifikuoti objektai.

Todėl šįkart nuspręsta nerizikuoti.

Pakilo NATO naikintuvai

Objektams patikrinti buvo pasitelkti NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.

Jie pakilo iš Šiaulių, kur šiuo metu NATO misijoje tarnauja Italijos karinių oro pajėgų kontingentas.

Tuo pat metu laikinai uždarytas Vilniaus oro uostas.

Tai rodo, kaip rimtai buvo vertinama pirminė informacija. Kol nebuvo aišku, kas tiksliai užfiksuota radarais, institucijos turėjo elgtis taip, tarsi potenciali grėsmė galėtų būti reali.

Tačiau būtent į orą pakilusių NATO pajėgų atlikta papildoma patikra galiausiai pateikė atsakymą.

Paaiškėjo, kas iš tiesų buvo danguje

Nacionalinis krizių valdymo centras vėliau paskelbė, kad radarų užfiksuotos atžymos priklausė ne bepiločiams orlaiviams.

Tai buvo paukščių būrys.

NATO orlaiviui atlikus vizualinį patikrinimą tapo aišku, kad realios oro grėsmės nėra.

NKVC paaiškino ir tai, kodėl apskritai galėjo kilti toks nesusipratimas: pirminiuose radarų duomenyse paukščių ir bepiločių orlaivių paliekamos atžymos gali atrodyti panašiai.

Todėl vien radaro informacijos ne visada pakanka galutinei išvadai padaryti.

Oro uostas vėl pradėjo veikti

Visa situacija truko palyginti trumpai.

Praėjus maždaug 38 minutėms nuo pavojaus paskelbimo, perspėjimas buvo atšauktas, o Vilniaus oro uostas vėl atidarytas.

Gyventojams pranešta, kad jie gali grįžti prie įprastos veiklos.

Tuo metu sostinėje vyko ir Vilniaus maratonas. Nepaisant paskelbto perspėjimo, organizatoriai „Reuters“ patvirtino, kad renginys nebuvo nutrauktas.

Taigi įvykis, kuris iš pradžių galėjo atrodyti kaip rimtas saugumo incidentas, baigėsi be realios grėsmės.

Kodėl tarnybos reagavo taip rimtai?

Po paaiškėjimo, kad danguje buvo tik paukščiai, natūraliai kyla klausimas – ar tikrai reikėjo tokios reakcijos?

Tačiau saugumo ekspertų logika tokiose situacijose kitokia.

Kol objektas neidentifikuotas, institucijos negali tiesiog nuspręsti, kad greičiausiai nieko pavojingo nevyksta.

Ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste.

Lietuva yra NATO rytinio flango valstybė, ribojasi su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi, o netoliese jau penktus metus vyksta Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą.

Todėl reagavimo sistema sukurta taip, kad pirmiausia būtų patikrinta potenciali grėsmė, o tik tada atšauktos atsargumo priemonės.

Šiuo atveju būtent taip ir nutiko.

Tokios klaidos radarams nėra neįmanomos

Paukščių būriai radarams nėra naujas reiškinys.

Meteorologiniai ir kiti radarai gali fiksuoti ne tik orlaivius ar kritulius. Tam tikromis sąlygomis juose matomi ir dideli migruojančių paukščių būriai.

Problema atsiranda tada, kai objekto charakteristikos pirminėje informacijoje nėra pakankamai aiškios.

NKVC būtent tai ir akcentavo – bepiločių orlaivių bei paukščių atžymos pradžioje gali būti panašios.

Todėl šįkart prireikė papildomo patikrinimo.

Incidentas parodė ir kitą svarbų dalyką

Nors realios grėsmės nebuvo, situacija tapo savotišku Lietuvos reagavimo sistemos patikrinimu realiomis sąlygomis.

Per labai trumpą laiką buvo perduotas perspėjimas gyventojams, sureagavo oro uostas, įsitraukė Nacionalinis krizių valdymo centras ir buvo aktyvuota NATO oro policijos misija.

Tai svarbu todėl, kad tikro incidento atveju pirmosios minutės gali būti itin reikšmingos.

Kartu tokie atvejai parodo ir sudėtingesnę problemą – kaip perspėti visuomenę pakankamai anksti, kai dar nėra visos informacijos, bet kartu nesukelti nereikalingos panikos.

Oro pavojaus signalai Lietuvoje turi skirtingas reikšmes

Po pastarųjų incidentų Lietuvoje pradėta daugiau dėmesio skirti ir tam, ką iš tikrųjų reiškia gyventojų telefonuose pasirodantys perspėjimai.

Geltonas – „tikėtino oro pavojaus“ – lygis nereiškia, kad Lietuva jau yra atakuojama.

Jis reiškia, kad egzistuoja potenciali grėsmė ir gyventojai turi būti pasirengę reaguoti, jeigu situacija pasikeistų.

Raudonas oro pavojaus lygis jau reiškia rimtesnę situaciją – neatpažintas objektas yra Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad į ją įskris ir gali kelti pavojų.

Todėl labai svarbu vertinti ne tik žodžius „oro pavojus“, bet ir tai, koks konkretus perspėjimo lygis paskelbtas.

Šįkart viskas baigėsi ramiai

Sekmadienio incidentas galiausiai tapo ne priešiško bepiločio istorija, o pavyzdžiu, kaip sudėtinga per kelias minutes atskirti potencialią grėsmę nuo visiškai natūralaus reiškinio.

Radarai užfiksavo įtartinas atžymas, institucijos nusprendė nerizikuoti, į orą pakilo NATO naikintuvai, o Vilniaus oro uostas trumpam sustabdė veiklą.

Tik atlikus papildomą patikrą paaiškėjo tikroji priežastis.

Objektai, dėl kurių buvo aktyvuota visa ši sistema, buvo paprasčiausias paukščių būrys.

Tačiau saugumo požiūriu ši istorija turi ir kitą žinutę: šiandien Lietuvoje net neaiški radaro atžyma vertinama rimtai, kol patikimai neįrodoma, kad grėsmės nėra.

---