Tomas L.
„Įvertinant tą situaciją, kurioje esame, geopolitinę situaciją, kas darosi, manau, tikrai verta tą dalyką padaryti“, – antradienį Seime žurnalistams teigė J. Olekas.
Lietuvos Konstitucijos 137-asis straipsnis numato, jog šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
J. Olekas taip pat teigė manantis, kad reikia visų partijų apsitarimo, kaip turėtų atrodyti Lietuvos buvimas po kurios nors šalies branduoliniu skėčiu.
„Tokio skėčio reikia. Tikimės, kad esame po NATO skėčiu, bet įforminimui ir diskusijoms, kokie sprendimai turėtų būti, man atrodo, reikia to aiškumo“, – sakė jis.
Anot Seimo pirmininko, apie tai kalbamasi siauruose politikų rateliuose, tačiau ne su užsienio partneriais.
Be to, pabrėžė jis, daug naudingiau būtų, jei dėl tokių iniciatyvų būtų tariamasi bendrai, ieškant vieningo sprendimo.
„Pirmiausiai reikia nešokti kaip Pilypui iš kanapių dėl tų iniciatyvų, bet reikia pasitarti kad ta iniciatyva būtų deramai paruošta suderinta ir būtų galima priimti sprendimą. Ko labiausiai nereikėtų, tai nereikėtų tokių iniciatyvų, kurios nebus palaikytos arba jos suduš“, – kalbėjo J. Olekas.
„Tai geriau susėsti, susitarti, kokie bus žingsniai, kokios apimties, kokios formuluotės būtų tikslesnės. Ir tada su ta iniciatyva išeiti ir sulaukti palaikymo“, – sakė jis.
Prezidentas pritartų tokiai diskusijai
Savo ruožtu Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas R. Dilba Seime žurnalistams teigė, jog šalies vadovas pritartų diskusijai apie Konstitucijos nuostatos keitimą.
„Prezidentas pritartų tokiai diskusijai (Konstitucijos nuostatos dėl branduolinio ginklo Lietuvos teritorijoje keitimo – ELTA) ir jos inicijavimui. Ta diskusija turi vykti aukščiausiame lygmenyje ir tą Konstitucijos straipsnį patikslinti ir pakeisti yra Seimo valioje“
R. Sinkevičius: toks poreikis diskusijai yra
Tuo metu Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Rimanto Sinkevičiaus nuomone, yra poreikis diskutuoti apie šią konkrečią Konstitucijos straipsnio pataisą.
„Man atrodo, kad toks poreikis yra. Jis realus. Konstitucijos keitimas nėra paprastas procesas – norint Seime pakeisti Konstituciją, reikalinga balsų dauguma, berods, 93 balsai, su tam tikra pertrauka“, – Seime žurnalistams antradienį komentavo R. Sinkevičius.
„Manau, kad visuomenė turėtų apie tai galvoti, turėtų būti apie tai informuota. Tai turi būti pasiekta tik tarppartinio susitarimo dėka ir toks procesas turėtų prasidėti“, – pažymėjo parlamentaras.
Jis taip pat teigė, jog nekalbama apie branduolinio ginklo saugojimą. Kalbama, anot jo, apie logistinį Lietuvos oro erdvę pasitelkimą, jeigu iškiltų toks poreikis.
„Esame gynybinės organizacijos partneris ir kartais toks tikslas, siekiant apginti mūsų interesus, gali atsirasti pasinaudojant mūsų oro erdve ar mūsų infrastruktūra. Konkrečiai (kalba – ELTA) neitų apie saugojimą ir pan. Čia tiesiog būtų, kada iškiltų tas poreikis, kad ta oro erdvė arba mūsų logistika būtų įgalinta tuos dalykus daryti“, – sakė R. Sinkevičius.
Tiesa, pasak NSGK pirmininko, raginimų iš NATO partnerių dėl tokio poreikio girdėti neteko.
„Tokio raginimo man girdėti neteko. Bet tai yra mūsų pačių interesas“, – pabrėžė jis.
Prancūzija yra pasiūliusi stiprinti branduolinį Europos atgrasymą. Kalbos dėl Lietuvos buvimo po Prancūzijos branduoliniu skėčiu jau prasidėjo kiek anksčiau.
Be to, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas yra patvirtinęs, kad jo šalis derasi su Prancūzija dėl „pažangios branduolinės atgrasymo politikos“. Varšuva ir Paryžius apie galimybę Lenkijai prisijungti prie Prancūzijos branduolinio skydo užsiminė 2025 m., kai abi šalys pasirašė naują sutartį.
Po to, kai Jungtinė Karalystė (JK) 2020 m. išstojo iš Europos Sąjungos (ES), Prancūzija Bendrijoje yra vienintelė branduolinė valstybė.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Prancūzija turi 290 iš maždaug 12,2 tūkst. visame pasaulyje egzistuojančių branduolinių ginklų, todėl yra ketvirta pagal dydį branduolinė valstybė po Rusijos, Jungtinių Valstijų ir Kinijos.
Šalis turi keturis branduoliniais ginklais ginkluotus povandeninius laivus, galinčius leisti raketas su branduoliniais užtaisais, kurių veikimo nuotolis siekia apie 10 tūkst. kilometrų.
Prancūzija branduolinius ginklus gali naudoti ir iš oro: jos naikintuvai „Rafale“ gali paleisti apie 50 šalies turimų kruizinių raketų su branduoliniais užtaisais. Oficialiai nurodomas pastarųjų veikimo nuotolis yra apie 500 kilometrų.
