Aidas Užkuraitis
Vilniaus apylinkės teisme antradienį atversta šmeižto byla, kurioje kaltinimai pateikti žinomai nuomonės formuotojai ir verslininkei Simonai Lipnei. Vilnietė teisiama dėl viešų išpuolių socialiniuose tinkluose prieš pavaldinę.
Nukentėjusioji Saulė (vardas pakeistas – red.) teisme nepasirodė, nes jaunai moteriai dėl išpuolių sušlubavo sveikata ir teko ilgai gydytis.
Jos interesams neatlygintinai atstovauja advokatų kontora „Baltic juris“, o šioje baudžiamojoje byloje – advokatas Marijus Velička.
Pirmąsyk teisiamųjų suole atsidūrusi S. Lipnė su žurnalistais nebendravo ir situacijos nekomentavo.Už šmeižimą yra baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienų metų.
Parodymus duos vėliau
Pirmasis šios bylos posėdis ilgai neužtruko – baigėsi prieš pietus.
Bylą nagrinėjančiam teisėjui Virginijui Kanapinskui paklausus, ar pripažįsta kaltę, teisiamoji S. Lipnė atsakė neigiamai. Ji pasinaudojo teise duoti parodymus, kai bus apklausti visi proceso dalyviai.
Vis dėlto baudžiamoji byla buvo atversta – prokurorė perskaitė kaltinamąjį aktą.
Kitas teismo posėdis paskirtas spalio 1 d. Jis bus uždaras, nes bus apklausiama nukentėjusioji.
Surengė viešą teismą
Ši istorija prasidėjo 2024 m. gruodį, kai S. Lipnė socialiniuose tinkluose ėmė pasakoti apie viename filiale galimai vogusias darbuotojas.
Verslininkės skleidžiama žinia pasklido labai plačiai, nes ją viename socialiniame tinkle stebi apie 139 tūkstančius sekėjų.
Vaizdo įrašus su pasakojimais skelbusi vilnietė nepaisė net fakto, kad prokuratūra jau buvo nutraukusi ikiteisminį tyrimą, o ji pati šio sprendimo net neskundė.
Verslininkė neįvardijo pavaldinių, kurioms metė kaltinimus. Bet viešą teismą stebėjusiems sekėjams buvo nurodytas miestas, o jame S. Lipnės vadovaujama įmonė „Simitri LT“ turėjo tik vieną padalinį.
Didžioji dalis viešo turinio buvo nukreipta prieš du mažamečius vaikus auginančią padalinio vadovę. Jai buvo mesti ne tik įtarimai vagystėmis, bet ji kaltinta ir aplaidžiai dirbusi, vairavusi išgėrus, piktnaudžiavusi nedarbingumu.
Pirmasis šią istoriją paskelbė naujienų portalas LRT.lt. Pirmąją publikaciją galite skaityti čia, o tęsinį apie ikiteisminį tyrimą ir pareikštus įtarimus – čia.
Atliko lingvistinį tyrimą
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2025 m. pradžioje, kai į prokuratūrą kreipėsi advokatų kontoros „Baltic juris“ advokatai. Per šį ikiteisminį tyrimą buvo pasitelkti ir ekspertai. Jiems buvo patikėta atlikti lingvistinį tyrimą.
Buvo aiškinamasi, ar viešai pateikta informacija yra neigiamo pobūdžio. Po to įvertinta, ar vieši pasisakymai laikytini konstatuojamojo pobūdžio.
Taip ekspertai atriboja, kas laikytina asmenine nuomone, o kas pateikiama kaip objektyvi tiesa.
Verslininkė dažnai įterpdavo žodelį „galimai“, bet jis ne visada apsaugo nuo baudžiamosios atsakomybės. Mat atliekant lingvistinę analizę, tiriamas ir vertinamas ne tik tekstas, bet ir kontekstas.
Akivaizdu, kad ekspertizė buvo nepalanki S. Lipnei, nes po to jai buvo pareikšti įtarimai.
Vieną ginčą jau pralaimėjo
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atliko tyrimą ir verslininkei S. Lipnei už menkinančius bei žeminančius pasisakymus pavaldinės atžvilgiu paskyrė piniginę 1 150 eurų baudą.
Vilnietė šią nuobaudą apskundė kaip nepagrįstą Vilniaus apylinkės teismui. Jis 2025 m. gegužę perkvalifikavo administracinį nusižengimą, bet bausmės nepanaikino.
Bylą nagrinėjusi teisėja Božena Mozūraitienė įvertino, kad verslininkė per pastaruosius 5 metus buvo bausta administracine tvarka daugiau kaip 20 kartų, o dauguma nuobaudų susijusios su netinkamu vadovės pareigų vykdymu.
S. Lipnės skundas buvo atmestas, jai skirta 560 eurų bauda.
Šį sprendimą verslininkė skundė Vilniaus apygardos teismui, bet ir jis atmetė vilnietės pretenzijas.
Teisėja Rasa Paužaitė pabrėžė, kad nekvestionuojama vadovo teisė viešai pasisakyti, pareikšti nuomonę, išsakyti problemas ar iššūkius stebint 130 tūkstančių žmonių, bet pasisakymų turinys negali pažeisti kitų asmenų, tarp jų – ir darbuotojų, teisių.
Civilinė byla – dar nebaigta
S. Lipnės santykius su buvusia pavaldine tyrė ir Darbo ginčų komisija (DGK). Ji pernai priėmė Saulei palankų sprendimą. DGK pabrėžė, kad pati įmonės vadovė nesilaikė prekių inventorizacijos taisyklių, o tai „<…> iš esmės turėjo reikšmės prekių trūkumo atsiradimui, administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pati Simona Lipnė“.
Akcentuota, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vagystės faktas nepatvirtintas, žalos dydis nenustatytas, o darbdavys prokuratūros sprendimo nutraukti bylą neskundė.
DGK nurodė, kad „ieškovė įrodė neteisėtus darbdavio veiksmus, susijusius su jos atžvilgiu taikytu psichologiniu smurtu, siekiant, kad ieškovė išeitų iš darbo savo noru, kurie (neteisėti veiksmai) ieškovei sukėlė stresą, vidinius išgyvenimus, įtampą, neužtikrintumo jausmą, pažeminimą, ieškovei net 13 kartų buvo išduoti (arba jie pratęsti) nedarbingumo pažymėjimai, iš medicininių duomenų matyti, kad ieškovei dėl patiriamo psichologinio smurto darbe teko net gydytis psichiatrijos dienos stacionare“.
Sprendime nurodyta, kad Saulei priteistinas negautas darbo užmokestis (5 857,5 euro), gydymo išlaidos (378,33 euro) ir neturtinės žalos atlyginimas (2 000 eurų).
Šis sprendimas apskųstas Kauno apylinkės teismui. Skundus teikė abi pusės, o ši byla dar nėra išnagrinėta.
