Aidas Užkuraitis
Praėjusių metų orai daliai Lietuvos ūkininkų smogė itin skaudžiai. Pavasarį derlių niokojo šalnos, o vasarą situaciją dar labiau apsunkino užsitęsęs lietingas laikotarpis. Nuostoliai buvo tokie dideli, kad šalyje teko skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Dabar dalis nukentėjusių ūkių gali sulaukti papildomos valstybės pagalbos.
Finansų ministerija siūlo iš valstybės rezervo skirti dar daugiau kaip 860 tūkst. eurų kompensacijoms. Didžioji pinigų dalis būtų skirta ne šalnų, o ilgalaikių liūčių padarytiems nuostoliams atlyginti.
Tačiau visiems nukentėjusiems pinigai nebūtų dalijami vienodai. Paaiškėjo, kuriems Lietuvos rajonams numatytos didžiausios sumos.
Bendra suma – daugiau kaip 860 tūkst. eurų
Pagal Finansų ministerijos parengtą projektą valstybės rezervo lėšomis būtų iš dalies atlyginama žala, kurią ūkininkai patyrė dėl 2025 metais Lietuvą užklupusių stichinių meteorologinių reiškinių.
Numatomas principas išlieka toks pats kaip ankstesniais kompensavimo atvejais.
Valstybė atlygintų 22 proc. pripažintos patirtos žalos.
Tai reiškia, kad kalbama ne apie visų ūkininkų nuostolių padengimą, o tik apie jų dalies kompensavimą.
Finansų ministerija paaiškino, kad naujų prašymų atsiranda iki šiol, nes dėl patirtos žalos galima kreiptis per trejus metus.
Todėl savivaldybės ir toliau perduoda valstybei naujus ūkininkų prašymus.
Didžiausia suma numatyta vienam rajonui
Didžioji dalis naujojo finansavimo būtų skirta ūkiams, nukentėjusiems nuo ilgai trukusių liūčių.
Tam numatyta maždaug 835,9 tūkst. eurų.
Didžiausia suma tektų Biržų rajono savivaldybei – 293,7 tūkst. eurų.
Antroje vietoje būtų Šilutės rajonas, kuriam numatyta 183,6 tūkst. eurų.
Kretingos rajonui būtų skirta 110,9 tūkst. eurų.
Toliau rikiuojasi Joniškio rajonas – jam numatyta 78,2 tūkst. eurų.
Taigi vien keturiems šiems rajonams tektų didžioji dalis visos dėl liūčių numatytos papildomos paramos.
Pinigų sulauktų ir daugiau savivaldybių
Kompensacijos dėl užsitęsusio lietingo laikotarpio būtų paskirstytos gerokai plačiau.
Anykščių rajonui numatyta 37,9 tūkst. eurų, Pakruojo – 36,5 tūkst. eurų, Kėdainių – 34,1 tūkst. eurų.
Klaipėdos rajonui būtų skirta 27,4 tūkst. eurų.
Telšių rajonui numatyta 15,7 tūkst. eurų, Kelmės – 9,6 tūkst., o Šilalės – 8,2 tūkst. eurų.
Šios sumos parodo ir tai, kaip nevienodai praėjusių metų ekstremalūs orai paveikė skirtingas Lietuvos vietoves.
Vienur nuostoliai buvo palyginti nedideli, kitur jie palietė didžiulius pasėlių plotus.
Dėl šalnų – gerokai mažesnė suma
Atskira dalis numatyta dėl pavasarinių šalnų patirtai žalai kompensuoti.
Bendra jai numatoma suma siekia apie 24,2 tūkst. eurų.
Alytaus rajono savivaldybei būtų skirta 12,5 tūkst. eurų, o Anykščių rajonui – 11,7 tūkst. eurų.
Skirtumas tarp šalnoms ir liūtims numatytų kompensacijų milžiniškas.
Tačiau tai nereiškia, kad šalnos Lietuvos žemės ūkiui padarė nedidelę žalą.
Dalis kompensacijų jau buvo skirta anksčiau, o dabartinis projektas susijęs su naujai savivaldybių pateiktais prašymais.
Stichija palietė tūkstančius hektarų
Praėjusių metų žalos mastas buvo didžiulis.
Lietuvoje nustatyta apie 4818 hektarų šalnų pažeistų vaiskrūmių ir uogynų.
Dar apie 9116 hektarų sudarė kiti nuo šalnų nukentėję žemės ūkio augalai ir pasėliai.
Tačiau dar didesnius plotus paveikė užsitęsęs lietus.
Skelbta, kad dėl ilgo lietingo laikotarpio nukentėjo maždaug 17,6 tūkst. hektarų augalų ir pasėlių.
Tai buvo viena priežasčių, kodėl situacija galiausiai buvo pripažinta ne vien atskirų ūkininkų problema.
Teko skelbti ekstremaliąją situaciją
2025 metų gegužės 28 dieną Lietuvoje dėl šalnų padarinių žemės ūkiui buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.
Tačiau tuo gamtos išbandymai nesibaigė.
Vasarą šalį užklupo ilgas lietingas laikotarpis, todėl rugpjūčio 13 dieną ekstremalioji situacija buvo paskelbta ir dėl jo padarinių.
Tik šių metų balandžio 1 dieną Vyriausybė abi ekstremaliąsias situacijas atšaukė.
Tačiau jų finansinės pasekmės ūkininkams jaučiamos iki šiol.
Tai jau ne pirmas kompensacijų etapas
860 tūkst. eurų nėra pirmoji šiemet ūkininkams dėl šių stichijų numatyta valstybės pagalba.
Vasarį iš valstybės rezervo šalnų ir liūčių žalai kompensuoti jau buvo skirta apie 40,9 tūkst. eurų.
Balandžio pabaigoje papildomai skirta dar maždaug 320,5 tūkst. eurų.
Dabar atsirado naujas daugiau kaip 860 tūkst. eurų paketas.
Taip nutinka todėl, kad prašymai dėl žalos atlyginimo nėra surenkami vieną konkrečią dieną. Savivaldybės gali pateikti papildomus prašymus, kai į jas kreipiasi nukentėję ūkininkai.
Svarbi detalė – sprendimas dar nėra galutinis
Nors kalbama apie konkrečias savivaldybes ir konkrečias sumas, pinigai dar nėra galutinai paskirti.
Finansų ministerija yra pateikusi pasiūlymą, o sprendimą turi priimti Vyriausybė.
Jeigu projektui bus pritarta, valstybės rezervo lėšos būtų paskirstytos savivaldybėms, o per jas pasiektų teisę į kompensaciją turinčius nukentėjusius ūkius.
Todėl ūkininkams svarbiausia dabar sulaukti galutinio Vyriausybės sprendimo.
Bendra papildomai siūloma suma viršija 860 tūkst. eurų, tačiau didžiausias skirtumas atsiskleidžia pažvelgus į jos paskirstymą – vien Biržų ir Šilutės rajonams kartu numatyta beveik pusė milijono eurų.
