Nuo rugpjūčio Skaistė numetė 34 kg: pasakė, ką pakeitė mityboje ir kokį ritualą turi

Paprašyta pasidalyti savo istorija, kas padėjo atsikratyti kelių dešimčių kilogramų, S. Vaišnoraitė-Blusienė sakė, kad nebuvo jokio ypatingo nutikimo. Pokyčių ėmėsi ne dėl išvaizdos, o supratusi, kad vėl nori jausti lengvumą, kurio labai trūko, ir turėti daugiau energijos.

Kalbėdama apie svorį, pašnekovė teigė, kad anksčiau šis klausimas jos nevargino, o svorio pokyčiai prasidėjo prieš keletą metų: „Anksčiau svorio klausimas man nebuvo aktualus. Iki 29-erių svoris buvo stabilus, figūra manęs per daug nevargino.

Bet tuomet, kai atsirado skydliaukės sutrikimas, viskas pasikeitė. Svoris staiga ėmė augti ir atsirado emocinis valgymas. Tai įvyko prieš keletą metų – tada ir įsisukau į tokį užburtą ratą: priaugau, numečiau ir vėl iš naujo. Tai tęsėsi maždaug 4–5 metus.“

S. Vaišnoraitės-Blusienės svorio metimo kelionė prasidėjo praėjusių metų rugpjūtį. Per aštuonis mėnesius pasiektas rezultatas – išties stulbinamas. Tačiau, kaip sakė pašnekovė, nebuvo jokių stebuklingų dietų ar piliulių, viską pradėjo nuo dviejų itin paprastų dalykų: ėmė daug vaikščioti ir sumažino maisto porcijas.

Kalbėdama apie fizinį aktyvumą, moteris dalijosi, kad sportas jai niekad nebuvo svetimas, todėl ir pradėjus aktyviau juo užsiimti – nebuvo sunku: „Vaikystėje buvau lengvaatletė, mėčiau diską, vėliau lankiau salę. Epizodiškai sportuodavau, tad kūnas turi atmintį. Gal dėl to man lengviau – raumenys formuojasi greičiau. Nors buvau apkūni, visada judėjau, užsiėmiau sodininkyste, tad aplinkiniai gal net nematė, kiek svorio buvo. Bet aš jį jaučiau, todėl norėjau keistis.“

Imti ir staiga sumažinti porcijas – skamba gana paprastai, bet tai tikrai nėra lengva užduotis. S. Vaišnoraitė-Blusienė patvirtino, kad lengva ir nebuvo: „Sumažinti porcijas – didžiulis darbas. Man padėjo paprastas principas: valgyti lėtai, kol pajusiu, kad dar „ne pilnai soti“. Sotumas ateina vėliau, tad nevalgydavau iki to apsunkimo jausmo.“

Paklausta, kaip dabar atrodo jos mityba, S. Vaišnoraitė-Blusienė sakė, kad ji – paprasta: „Valgau viską, bet saikingai, tris kartus per dieną. Pusryčiams – pavyzdžiui, kiaušiniai su avokadu, pietums – vištiena su daržovėmis, vakarienei – lengvos salotos ar baltyminis kokteilis.“

Pašnekovė pasidalijo, kad atsisakė užkandžiavimo. Iš pradžių nevalgė ir greitojo maisto, o dabar, jei nori, suvalgo jo pietums. „Svarbiausia – kada valgau, o ne ką“, – teigė moteris.

Pasiteiravus apie dietas, vaistus, S. Vaišnoraitė-Blusienė sakė, nors ir buvo pasvarsčiusi apie vaistus svoriui mažinti, jų nevartojo, o pradėjusi eiti šį kelią suprato, kad nereikia ieškoti stebuklų dietose ar sporte – svarbiausia yra jausti savo kūną, atkreipti dėmesį į tai, kada ir ką valgo.

Moteris pasidalijo, kad jai padėjo ir tokie maisto papildai kaip skaidulos, berberinas, kolagenas, kuriuos ji vartoja ir šiandien, bet pabrėžė, kad to ėmėsi tik pasitarusi su gydytojais:

„Pradėjau vartoti skaidulas prieš maistą ir būtent čia įvyko lūžis – dingo nuolatinis alkis, nebėra pilvo pūtimo, atsirado lengvumas ir daug daugiau kontrolės. Kai susitvarkė virškinimas, viskas pradėjo dėliotis daug paprasčiau – atsirado ir energija, ir noras judėti. Berberinas padeda stabilizuoti cukraus kiekį ir mažina norą užkandžiauti, o kolagenas – tam, kad tai, kas vyksta viduje, matytųsi ir išorėje. Bet visa tai derinau su gydytojų priežiūra.“

Vaikščiojimą S. Vaišnoraitė-Blusienė vadina savo ritualu. „Tai meditacija ir kūnui, ir sielai“, – teigė pašnekovė.

Pradėjusi vaikščioti, ji per du mėnesius nuėjo 1000 kilometrų. Šaltuoju metų laiku, kai oras buvo prastas, naudojosi ėjimo takeliu – treniruokliu, kai oras geras – žingsnius renka vaikščiodama lauke.

Moteris sakė, kad dabar kasdien nueina po 10 kilometrų. Jei tiek negali, tada – bent 10 tūkst. žingsnių: „Judu kasdien, nesvarbu, ar šventė, ar kelionė.“

Beveik 30 tūkst. sekėjų instagrame turinti S. Vaišnoraitė-Blusienė svorio metimo rezultatais su sekėjomis dalijasi ir savo paskyroje. Tiesa, tai pradėjo daryti ne iš karto, tik po poros mėnesių, kai jau buvo netekusi 20 kg. Įkėlusi pirmąjį vaizdo įrašą moteris rašė, kad savo pavyzdžiu tikisi suteikti motyvacijos ir kitoms moterims.

S. Vaišnoraitė-Blusienė pasakojo, kad pradėjus mesti svorį iš pradžių jis krito greičiausiai – per pirmus tris mėnesius jai pavyko numesti 25 kg. Nuo gruodžio 15 d. iki dabar nukrito dar 9 kg.

Pasiteiravus, ar yra išsikėlusi tikslą, kiek iš viso kilogramų nori netekti, pašnekovė teigė tokio skaičiaus neturinti, bet užsiminė, kad dar apie 8 kg norėtų numesti.

S. Vaišnoraitė-Blusienė neslėpė – viskas nebuvo taip lengva ir paprasta, kaip atrodo žiūrint iš šono, teko priimti tam tikrų sprendimų ir jų laikytis: „Silpnumo akimirkų tikrai buvo. Bet nevalgiau po 18–19 val., net ir per šventes. Susitariau su savimi.“

Moteris teigė, kad dabar jaučiasi puikiai: „Džiugina energija, grįžęs pasitikėjimas, noras puoštis. Nebeliko to sunkumo jausmo.“

Paklausta, ar nėra baimės, kad svoris gali sugrįžti, pašnekovė sakė, kad psichologiškai jaučiasi rami, o vadinamieji rėmai jau tapo „norma“: „Nebebijau, kad viskas grįš – tai tapo mano gyvenimo būdu, o ne prievarta. Bet, jei ir grįžtų, džiaugiuosi laiku, kai galiu gyventi lengviau ir laisviau, kaip gyvenu dabar.“

Pasiteiravus, ką patartų kitiems, norintiems numesti svorio, ar saugu to imtis patiems, ar vis dėlto būtina konsultuotis su specialistais, S. Vaišnoraitė-Blusienė sakė, kad pirmiausia rekomenduotų pradėti daugiau judėti, o, jei jau yra nutukimas, – kreiptis į specialistus:

„Kitiems patarčiau pradėti nuo judėjimo. Tačiau, kai yra nutukimas, kaip buvo man, būtina specialistų priežiūra. Ne viskas visiems veikia vienodai, tad verta išsiaiškinti, kas tinka būtent tau.

Mano kelias nebuvo vien tik „mažink porcijas“. Aš reguliariai tikrinuosi sveikatą, nes svoris ir sveikata eina kartu. Ir, žinoma, džiaugiuosi kiekviena šios kelionės akimirka!“