Tomas L.
Derinant šiuos pakeitimus vyko ne viena diskusija. Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino, kad dėl kojų venų chirurginių intervencijų atlikimo sulaukta nemažai pastabų.
„Įvertinus skirtingas gydytojų specialistų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, siekiant aiškaus ir mediciniškai pagrįsto reglamentavimo, nustatyti apatinių galūnių venų chirurginio gydymo taikymo kriterijai.
Numatyta, kad sprendimas dėl chirurginės intervencijos turi būti grindžiamas objektyviais klinikiniais duomenimis, instrumentinių (ultragarsinių) tyrimų rezultatais, ligos stadijos įvertinimu pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją bei tinkamu medicinos dokumentavimu, įskaitant paciento klinikinę būklę patvirtinančių medicininių vaizdų (nuotraukų) fiksavimu“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo SAM.
Kada kojų venų gydymas išliks nemokamas?
Nustatyta, kad iš PSDF apmokamas kojų venų chirurginis gydymas galės būti taikomas, kai bus tenkinami visi trys nustatyti kriterijai.
Pirmiausia turi būti nustatyta lėtinė venų liga su objektyviais odos pakitimais ir komplikacijomis – C4-C6 stadija pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją.
Taip pat pulsinio Doplerio (PW) režimu turi būti nustatytas hemodinamiškai reikšmingas refliuksas paviršinėse venose, kai refliukso trukmė yra ilgesnė nei 0,5 sekundės. Ši informacija turi būti nurodyta medicinos dokumentuose.
Prie medicinos dokumentų taip pat privalės būti pridėtos nuotraukos, patvirtinančios C4-C6 ligos stadijai būdingus pakitimus.
Kitaip tariant, iš PSDF kompensuojamas gydymas būtų taikomas tuomet, kai lėtinis venų nepakankamumas jau yra pažengęs ir tai galima pagrįsti nustatytais kriterijais. Kitais atvejais pacientams būtų siūlomi konservatyvūs gydymo būdai, pavyzdžiui, kompresinė terapija, arba už norimą operaciją tektų susimokėti patiems.
„Pažymėtina, kad rengiant projektą nebuvo pasiektas vieningas gydytojų specialistų sutarimas – tiek kraujagyslių chirurgų, tiek chirurgų pozicijos dėl intervencijų ribų išsiskyrė. Po diskusijų ir derinimų, nutarta vadovautis Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos pateiktais siūlymais“, – pridūrė ministerija.
Gydytojas įspėjo dėl galimos didesnės komplikacijų rizikos
Naujienų portalas tv3.lt primena rašęs, kad stipriai išaugus kojų venų operacijų skaičiui, ministerija paruošė pakeitimus, kad kompensuojamos jos būtų tik tuomet, jei ligos stadija yra labai pažengusi. SAM aiškinimu, tokius siūlymus pateikė pati Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugija.
Tačiau specialistų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Jonavos ligoninės kraujagyslių chirurgas Paulius Mocevičius, aktyviai kritikavęs ruošiamus pakeitimus, teigė, kad giliųjų venų varikozė yra itin paplitusi liga. Jo teigimu, pagal naujus kriterijus didžioji dalis – 70-80 proc. – venų operacijų būtų išbraukiama iš PSDF finansavimo.
Jis įspėjo, kad toks sprendimas gali padidinti komplikacijų riziką, nes žmonėms nemokamos operacijos tektų laukti tol, kol liga pakankamai progresuos. Gydytojas taip pat svarstė, kad ruošiami pakeitimai galėtų būti parankūs privačiai šias operacijas atliekantiems specialistams.
„Darau prielaidą, kad tokie Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos pasiūlymai galimai yra susiję su didžiosios dalies pacientų „perkėlimu“ į privatų sektorių, jiems mokant pilną operacijos kainą. Toks verslo modelis jau egzistuoja Latvijoje. Noriu atkreipti dėmesį, jog šie septyniolikos kraujagyslių chirurgų (ne rezidentų) parašai buvo surinkti dar prieš Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos pasiūlymus.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugija mane už kovą dėl pacientų gerovės ir operacijų kompensavimo išsaugojimą ir mano nepatogią (kitokią nei jų) nuomonę, pašalino iš draugijos man net nežinant apie tokį galimą sprendimą“, – neseniai viešai išplatintame laiške dėstė P. Mocevičius.
Dalis operacijų – dėl kosmetinių priežasčių?
Kaip naujienų portalui tv3.lt yra aiškinęs Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos valdybos narys, kraujagyslių chirurgas Martynas Laukaitis, pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad daliai pacientų intervencijos atliekamos esant nepakankamoms indikacijoms. Kai kuriais atvejais operacijos atliekamos ir dėl kosmetinių priežasčių.
„Taip pat praktikoje daugėja situacijų, kai pacientai nukreipiami operacijai nesant objektyvių venų varikozės požymių arba kai komplikacijų rizika yra per daug išpučiama. Dėl to kyla klausimas dėl racionalaus PSDF lėšų naudojimo“, – pabrėžė jis.
Pasak gydytojo, pakeitimais siekiama, kad kompensuojamas chirurginis gydymas būtų taikomas esant aiškiems ir objektyviai dokumentuojamiems ligos požymiams. Tai yra odos pokyčiams ir ultragarsinio tyrimo metu nustačius venų vožtuvų nesandarumą.
„Svarbu pabrėžti, kad venų varikozės gydymas gali būti taikomas ir ankstesnėse stadijose, tačiau šiais atvejais indikacijos dažniau yra susijusios su simptomais, kurie yra subjektyvesni ir sunkiau vienodai vertinami.
Ankstesnės varikozės stadijos dažnai susijusios su kosmetinėmis indikacijomis, nepagrįstomis žmonių baimėmis, o simptomai dažniausiai nėra stiprūs ir sunkiai objektyvizuojami. Didelei daliai pacientų šioje stadijoje galima taikyti konservatyvų gydymą ir gyvenimo būdo pokyčius“, – komentavo jis.
Gydytojo aiškinimu, patikslinus kriterijus, pacientams, kuriems liga yra pažengusi, gydymo galimybės nepablogės, o tam tikrais atvejais gali net pagerėti dėl trumpėjančių eilių.
„Tuo metu pacientams, kuriems nustatyta ankstyvesnės stadijos liga, chirurginis gydymas nebūtų kompensuojamas, todėl už jį turėtų susimokėti patys“, – sakė M. Laukaitis.
Venų varikozės operacijos yra pelningos
M. Laukaitis neslėpė, kad ši tema yra jautri ir ekonominiu požiūriu, nes venų varikozės operacijos yra pelninga procedūra. Įsigaliojus tokiems pakeitimams, pajamos galėtų mažėti tiek privačioms, tiek viešosioms gydymo įstaigoms, nes abi gali sudaryti sutartis su VLK dėl šių operacijų.
„Kai kur šios operacijos sudaro labai reikšmingą pajamų dalį, todėl kyla pasipriešinimas. Viešojoje erdvėje pasitaiko teiginių, kad pakeitimai skatins pacientų nukreipimą į privatų sektorių. Tačiau reikėtų akcentuoti, kad nekompensuojamos paslaugos gali būti teikiamos tiek privačiose, tiek valstybinėse gydymo įstaigose, todėl tai nėra vien tik privataus sektoriaus stiprinimo klausimas.
Tokie teiginiai, mūsų nuomone, yra manipuliatyvūs ir netikslūs. Šie siūlymai buvo svarstyti Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijoje, ir dauguma narių pritarė principui, kad kompensavimas turėtų būti grindžiamas aiškiomis ir objektyviomis indikacijomis ir žalos pacientų sveikatai padaryta nebus“, – pabrėžė M. Laukaitis.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 600 kojų venų operacijų. Suomijoje šis rodiklis siekia apie 120, Danijoje – apie 300, Vokietijoje – apie 350-380, JAV – apie 300.
Pernai visoje Lietuvoje atlikta daugiau nei 16 tūkst. tokių operacijų. 2023 m. jų buvo beveik 11 tūkst.
