Tomas L.
– Treneri, kokios Benedikto stiprybės?
– Jis klausosi ir girdi, stebi, analizuoja klaidas, paklusnus ir kruopštus. Ne, žinoma, ir talento prilaiko. Ne daug šalyje tokių imtynininkų.
– Nepaminėjote stabilumo.
– O taip. Kasmet po medalį! Iš esmės nuo U15 su treneriu Olegu vykstame pasiimti Benedikto iškovotus medalius. Jau keturis sukaupėme.
– Treneri, kelintais metais Benediktas pateko į Jūsų rankas?
– Nuo kovido laikų. Tuomet atsitiko nelaimė – netekome pirmojo Benedikto trenerio Valdo Jasočio, teko padirbėti su atletu, nes buvo pavojus, kad užsitęsus draudimams išsilakstys vaikai. Tuomet su Benediktu dirbau ne tik aš, bet ir Tomas Gricius.
– Benediktas mažajame finale pažabojo turką atlikęs jam suktuką. Kas padėjo šlifuoti šį atletų primirštą veiksmą?
– Benedikto techninis arsenalas įvairus, jis vienodai kokybiškai meta iš visų padėčių. Bronzinėje dvikovoje treneris Olegas Antoščenkovas išrėkė dėl rankos paėmimo. Benediktas išgirdo ir veiksmą atliko įvertinęs situaciją. Pasirinko optimaliausią variantą – nei pervedimas, nei dubuo, nei kas kitkas nepraeitų.
– Treneri, ar Benediktas pastebimas savame krašte?
– Be abejo, juk jo rezultatams šiandien rajone niekas neprilygsta. Manau netrukus, kaip ir visuomet, sulauksiu rajono merės atstovės spaudai skambutį.
Šaltinis:
Sportas.lt
