Aidas Užkuraitis
Acemoglu kviečia Muską įsipareigoti dėl pinigų ateities
2024 metų Nobelio ekonomikos premijos laureatas Daronas Acemoglu viešai pasiūlė Elonui Muskui iki 2036 metų perleisti visą savo dabartinį turtą labdarai. Šio turto vertė siekia apie 1 trilijoną JAV dolerių, daugiausia susijusi su akcijomis ir kitomis nuosavybės dalimis tokiose bendrovėse kaip „Tesla“ ir „SpaceX“. Acemoglu teigimu, toks įsipareigojimas būtų aiškus signalas, kiek verslininkas tiki savo prognozėmis apie pinigų reikšmės mažėjimą dėl dirbtinio intelekto plėtros.
Elonas Muskas ir jo vizija apie dirbtinio intelekto poveikį
Elonas Muskas yra išreiškęs nuomonę, kad technologijų pažanga, ypač dirbtinio intelekto ir humanoidinių robotų srityse, gali sukurti tokį gausos laikotarpį, kai pinigai praras savo tradicinę vertę. Jo manymu, automatizuota gamyba ir robotizacija leis pagaminti tiek daug prekių ir paslaugų, kad žmonių darbas taps pasirinkimu, o pajamų paskirstymas gali keistis radikaliai. Muskas taip pat yra kalbėjęs apie galimą „visuotinių didelių pajamų“ įvedimą, kuris pakeistų dabar aptariamas universalias bazines pajamas.
Skirtingos prognozės dėl dirbtinio intelekto ekonomikos poveikio
Nors Muskas mato dirbtinį intelektą kaip revoliucinę jėgą, Acemoglu išlieka skeptiškas dėl tokio greito ir radikalaus pokyčio. Jo atlikti tyrimai rodo, kad dirbtinis intelektas gali padidinti JAV bendrąjį vidaus produktą per dešimtmetį apie 1,1–1,6 proc. – tai reikšminga, bet toli gražu ne tokia transformacija, kuri visiškai pakeistų pinigų vaidmenį. Acemoglu pažymi, kad dauguma dabartinių AI sistemų automatizuoja tik aiškiai apibrėžtas užduotis, o sudėtingesnės veiklos sritys, reikalaujančios patirties ir socialinio supratimo, tebėra mažiau paveiklios.
Turto paskirstymo klausimai ir socialinė atsakomybė
Vienas iš pagrindinių ginčų tarp Acemoglu ir Musko yra susijęs su tuo, kaip bus paskirstytas dirbtinio intelekto sukurtas turtas. Acemoglu įspėja, kad jei technologijos ir jų nauda liks nedidelės grupės investuotojų rankose, ekonominis augimas ir automatizacija gali tik dar labiau sustiprinti pajamų nelygybę.
Todėl ekonomistas siūlo, kad paramos organizacijos, kurias būtų perduotas Musko turtas, būtų atrenkamos nepriklausomai ir vertinamos pagal veiksmingumą, vengiant politinių interesų.
Elono Musko filantropinės iniciatyvos ir dabartinė situacija
Elonas Muskas jau anksčiau yra paaukojęs milijardus dolerių labdarai, įskaitant dideles „Tesla“ akcijų dalis. Tačiau didžioji jo turto dalis nėra laikoma grynaisiais pinigais, o susieta su akcijų vertėmis, kurios keičiasi rinkos sąlygomis. Tai reiškia, kad norint paaukoti trilijoną dolerių, reikėtų parduoti dalį akcijų arba perduoti jas paramos fondams, o tai gali turėti įtakos akcijų kainai ir realiai gautai sumai. Iki šiol Muskas tik užsiminė apie ketinimus panašaus pobūdžio, tačiau nepateikė konkrečių įsipareigojimų ar terminų.
Institucijų vaidmuo ir ekonomikos ateitis
Daronas Acemoglu daug dėmesio skiria institucijų, nuosavybės teisių ir politinės galios paskirstymo klausimams. Jo tyrimai, už kuriuos jis buvo apdovanotas Nobelio premija, parodo, kaip šie veiksniai lemia valstybių gerovę ir ekonominį augimą. Tai ypač aktualu diskusijose apie dirbtinio intelekto poveikį, nes technologijų plėtra savaime negarantuoja teisingo išteklių paskirstymo ir socialinės gerovės.
Technologijų plėtra ir darbo rinka
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, dirbtinis intelektas gali paveikti apie 40 proc. darbo vietų visame pasaulyje, o išsivysčiusiose šalyse – net iki 60 proc. Nors kai kurie darbuotojai galėtų padidinti savo našumą, kiti prarastų galimybes dėl automatizacijos. Tai kelia papildomų klausimų apie socialinę apsaugą ir paramos mechanizmus, kurie galėtų užtikrinti visuomenės stabilumą sparčiai kintančioje ekonomikoje.
